Muslino liga
Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje ir devynioliktojo pradžioje moterys, prieš rengdamosi savo muslino sukneles, apsišlakstydavo vandeniu. Tuomet drėgna plona medžiaga prilipdavo prie jų nugaros, pabrėždama figūrą ir tai, kad jos nedėvėjo apatinių.
Revoliucijos laikų Prancūzijoje įstatymas skelbė, kad drabužiai ir aksesuarai turėtų sverti ne daugiau nei pusketvirto kilogramo, kadangi prašmatnūs sunkūs audiniai ir puošnūs siuvinėjimai buvo skirti tik aukštesniajai klasei. Taigi žemesniųjų klasių moterys apatinių nedėvėjo.
Tačiau tokiu būdu, dėvėdamos drėgnus drabužius šaltu metu, jos sunkiai apsirgdavo plaučių uždegimu. Yra teigimų, kad būtent dėl šio papročio1803 metais Paryžiuje kilo plaučių uždegimo protrūkis, imtas vadinti „muslino liga“.
Pėdų raiščiai
Daugiau nei tūkstantį metų Kinijoje gyvavo tradicija raišioti pėdas. Ši praktika, atsiradusi aštuntajame amžiuje, buvo skirta simbolizuoti turtui ir visuomeninei padėčiai. Moterys pirmiausia nusimazgodavo kojas acto mišiniu. Tuomet jų kojų pirštų nagai būdavo nukerpami, jų pirštai būdavo tvirtai sulenkiami po pėda tol, kol sulūždavo kaulai.
Tada pėdos būdavo subintuojamos. Turtingoms moterims pėdos kasdien būdavo perrišamos siekiant užtikrinti tinkamą formą. Tokia pėdų deformacija užtikrindavo tai, kad moterys pavirs geidžiamu „namų ūkio priedu“, juk jos beveik negalėjo vaikščioti, jau nekalbant apie bet kokį darbą.
Kai kuriems vyrams taip pat atrodė, kad maži žingsneliai, kuriais būdavo priverstos vaikščioti moterys, buvo labai moteriški. Dėl šios skausmingos procedūros sutrikdavo kraujotaka, pėdos imdavo gangrenuoti, dar blogiau - pirštai imdavo pūti. Iš kone dešimties milijonų moterų, patyrusių šią procedūrą, apie dešimt procentų mirė nuo komplikacijų.
Nuimama aukšta apykaklė
Nuimama aukšta apykaklė, praminta „tėvo žudiku“, buvo populiarus vyrų aksesuaras devynioliktajame amžiuje, prisegamas prie marškinių. Regis, apykaklė buvo nekenksminga, tačiau iš tikrųjų ji buvo tokia kieta ir ankšta, kad galėjo sutrikdyti kraujotaką, sukelti uždusimą ar smegenų abscesą.
Platformos
Platforma buvo aukštakulnių primityvi forma, populiari tarp Europos moterų maždaug nuo penkioliktojo iki septynioliktojo amžiaus. Tai buvo batai aukštomis platformomis („chopine“), turėję padėti moteriai išvengti purvo keliuose bei prailginti kojas.
Platformos buvo kuriamos vis aukštesnės ir aukštesnės, kai kurios pasiekdavo net trisdešimt colių. Tačiau jos ne juokais kenkė moterų mobilumui, ir kuo aukštesnės jos tapo, tuo pavojus didėjo. Moterys nebegalėjo vaikščioti be palydos, dažnai jos prarasdavo pusiausvyrą, susižalodavo ir net žūdavo.
Korsetai
Tai viena pavojingiausių mados krypčių. Korsetas sutrikdydavo moterų kvėpavimą, sulaužydavo šonkaulius, galėjo nulemti net vidinių organų kraujavimą. Aukštesniųjų klasių moterys, kurios dėvėdavo korsetus, susižalodavo kūnus, jie būdavo iškraipomi, ypač krūtys, pečiai, kaklas. Korsetas taip pat slopindavo apetitą, taigi moterys galėjo nualpti ir susižeisti.
Krinolinai
Krinolinai buvo siuvami iš standžios medžiagos, sutvirtinamos plienu. Tai, trumpai tariant, buvo metalo gabalas po moterų sukniomis ir sijonais. Jis ne tik buvo nepatogus, bet ir pavertė paprasčiausias užduotis, kaip kad sėdėjimas ar ėjimas pro duris, kone neįmanomomis.
Madingos kabės
Neseniai paauglės Tailande, Indonezijoje ir Kinijoje susižavėjo kabėmis - dėvimomis ant dantų ne dėl medicininių priežasčių, o dėl mados. Jos laikomos turtų, statuso, stiliaus požymiu. Ir nors šis aksesuaras atrodo visai nekaltai, tačiau jis susijęs su dviem mirtimis - viena septyniolikmetė mirė dėl skydliaukės infekcijos, kita keturiolikmetė - dėl su turguje nusipirktomis kabėmis susijusių komplikacijų.
Tailando valdžia kabes uždraudė, kadangi daugelyje konfiskuotų kabių buvo aptikta ir švino. Tačiau kabės vis dar parduodamos juodojoje rinkoje.
