Pamažu artėja ruduo. Gelsta medžių lapai, į langą vis dažniau beldžiasi lietus, o spalvotą suknelę norisi pakeisti ramesnių spalvų šiltesniais drabužiais. Ką pasirinkti rudeniui? Kelnes, paltą, o gal snūdą arba užmestuką? Koks ruduo be mėgstamo megztinio?
Idėja gaminti megztinius dizainerei I.Savičienei gimė su jos vaikeliu. Išėjus į motinystės atostogas, dizainerei trūko veiklos. Kas gali būti jaukiau nei ramus ir atpalaiduojantis mezgimas, įsitaisius fotelyje su švelniais vilnos siūlais?
„Nuo mažens mėgau megzti. Iš pradžių megzdavau virbalais, bet norėjau greitesnio rezultato, todėl įsigijau mezgimo mašiną. Tada apie verslą dar negalvojau, tiesiog patiko megzti, ją pirkau dėl savęs. Labiausiai megzti mėgo močiutė, aš ir mama tai darome tik savo malonumui, tikrai nesu močiutė“, − su šypsena stereotipą, kad mezga tik senyvo amžiaus moterys, komentavo I.Savičienė.
- Kuriate netikėtus megztinius. Kaip kyla idėjos, dizaino sprendimai?
- Viskas ateina bemezgant. Kartais galvoju apie vieną variantą, bet bandant išgauti norimą formą išeina visai kitas. Naujoji forma pradeda patikti labiau nei pirminė idėja. Tai, ką sugalvoji, ir tai, ką padarai, − įdomus miksas.
Nusipirkusi mezgimo mašiną, ilgai rinkausi siūlus, kurie būtų patogūs nešioti ir megzti mašina. Netikėtai atradau alpakos vilną, dabar ją siunčiuosi net iš Peru. Ji labai tinka lietuviškiems orams. Alpakos siūlai yra superiniai: jie nesivelia, nealergizuoja, tinka net kūdikiams. Šie siūlai turi šilko savybių, natūralaus žvilgesnio.
Raudonų alpakų nebūna, todėl kartais siūlai dažomi. Be to, alpakos – labai gražūs gyvūnai (juokiasi). Tokį megztinį prižiūrėti nesunku, kartais užtenka jį tik išvėdinti. Juos geriausia skalbti rankomis, leisti pamirkti vandenyje su minkštikliu ir džiovinti horizontaliai.
- Kur nuo megztinių buvote „nuklydusi“ vasarą?
- Prie megztų suknelių (juokiasi). Jas mezgiau ne iš vilnos, bet iš bambuko siūlų. Buvo keletas siūtų, norėjau parodyti, kad prie įprastų suknelių megztinis irgi dera. Bambuko siūlus išbandžiau tik šią vasarą Jie puikūs, kai karšta: turi vėsinančių, gaivinančių savybių, priglunda prie kūno, negraužia odos. Manau, kad kitą vasarą vėl su juo dirbsiu.
Žiemai ruošiu keletą suknelių, bet daugiausia liksiu prie megztinių. Idėjų jiems, nors kartais pasitaiko kūrybinių krizių, turiu daug.
- Koks lietuvių požiūris į megztinius? Gal jį reikia keisti?
- Kiekvieno požiūris į megztinius skiriasi. Kartais man keista, kai žmogus prieina pačiupinėti megztinio ir klausia, iš kokio audinio jis pagamintas (juokiasi). Papasakoju, kad kiekviena akelė yra megzta. Gal šiuolaikinis jaunimas ne taip supranta mezgimą, nes mano, kad su mašina megztas megztinis nėra megztas „iš tikrųjų“. Mašina yra rankinė, o ne mechaninė, ja, patikėkite manimi, tenka padirbėti. Net raumenys užauga, kai būna daug užsakymų.
Gatvėje visada atkreipiu dėmesį į žmonių dėvimus megztinius. Žinoma, visada malonu pamatyti savo. Dabar dažnas renkasi laisvo stiliaus megztinius, užmestukus.
- Koks megztinis yra būtinas rudens sezonui? Kas prie jo labiausi tinka?
- Užmestukas. Juos gaminu iš alpakos siūlų, todėl tokie megztukai tinka iki pat vėlyvo rudens, net vietoje striukės. Man pačiai vakarais labai malonu įsisupti į megztinį.
Lietuvoje idealiausiomis spalvos yra laikomos juoda, pilka ir jų atspalviai. Kartais – balta. Su spalvomis eksperimentuoju retai, vasarą išbandžiau ryškias, jas moterys rinkosi noriai, bet šaltajam sezonui išlieka juodos ir pilkos tendencijos. Manau, nekaltas nei vėsus klimatas, nei žmonių uždarumas – šios spalvos dabar vyrauja visame pasaulyje, pati mielai jas renkuosi.
Pirkdama megztinį moteris turėtų atkreipti dėmesį, kaip su juo jaučiasi, ar jis yra patogus. Taip pat labai akcentuoju kokybę. Megztinis turi būti ilgaamžis – toks, su kuriuo ne vieną sezoną norėtųsi būti ne tik namuose, bet ir išeiti į miestą.
Prie megztinio puikiai dera džinsai. Kiti drabužiai ir aksesuarai – fantazijos reikalas, jie priklauso nuo megztinio ir progos. Yra net vakarinių megztinių, pagamintų iš žėrinčių siūlų.
- Ar sunku vyrus apvilkti megztiniu?
- Labai sunku (juokiasi). Vyrai išrankūs. Jiems viskas „kanda“, bet kai šalta – apsirengia. Vyrams mezgiau iš airiškos vilnos ir moherio mišinio. Pagaminau tik vieną modelį. Juos noriai pirko, bet moterims kurti ir joms įtikti yra kur kas lengviau. Dabar turiu gana daug vyriškų megztinių užsakymų, tik bijau jų imtis.
- Kas yra jūsų kuriami snūdai?
- Snūdas – šalikas, sujungtais galais. Juos galima kelis kartus apsukti aplink kaklą, jie nešiojami įvairiai. Kai labai šalta ir sninga, vieną sluoksnį galima panaudoti kaip gobtuvą.
- Kokį megztinį pati rinksitės rudenį?
- Laiko megzti sau, kaip visada, trūksta. Bet išsimatuoju ir kritikuoju visus savo kurtus modelius. Naujausias ir man labiausiai patinkantis megztinis – uždaras, pailginta nugara. Jis puikiai tinka prie džinsų. Sijonų nemėgstu, todėl kelnės ir megztinis man – tobulas derinys. Visada po ranka turiu ir užmestuką – niekada nežinai, kada oras subjurs.
