Vasara jau ne už kalnų, tad po truputį dėliojamės vasaros planus ne tik kelionėms, tačiau ir spintai. Kaip visada vasarą norisi pasitikti atsinaujinus, pasigražinus ir, žinoma, su plačia šypsena. Kurgi daugiau galima savimi pasipuikuoti jei ne paplūdimyje prie jūros.
Maudymosi kostiumėlių mados visada buvo ne tik stiliaus, tačiau ir seksualumo, subtilumo bei išskirtinumo atspindys. Per keletą pastarųjų dešimtmečių maudymosi kostiumėlių stiliai ir per juos išreiškiamas seksualumas turėjo keletą skirtingų atmainų, tačiau panašu, jog praeities idėjos ir klasika po truputį vėl tampa madingomis. Kviečiame pakeliauti laiku ir pažvelgti, kaip keitėsi maudymosi kostiumėlių mados nuo pat devyniolikto amžiaus pabaigos iki šių dienų.
Devynioliktojo amžiaus pabaigoje maudymosi kostiumėliai nepriminė nieko kito kaip suknelių, su kuriomis ir vasarą į lauką išeiti būtų karšta. Vilnoniai maudymosi kostiumėliai buvo su trumpomis rankovėmis, o jų ilgis siekė kojų kulkšnis.
Negana to, siekiant išvengti vyriškų akių, padedamos žirgų moterys į vandenį keliaudavo specialiomis maudymosi mašinomis, kurios taip pat tarnaudavo kaip persirengimo kabinos. Išvengti vyriškų akių galbūt ir pavykdavo, tačiau plaukioti su ilgomis vilnonėmis suknelėmis patogu tikriausiai nebūdavo.
Paplūdimiuose, siekdamos išvengti vėjo pakeliamų suknelių, kai kurios moterys nešiodavo sukneles su galuose prisiūtais svoriais, neleidžiančiais sukniai plevėsuoti. Itin uždari ir sunkūs maudymosi kostiumėliai reiškė ir tai, jog apie gražų vasaros įdegį paplūdimyje buvo galima tik pasvajoti, ką jau kalbėti apie lengvus ir ilgus pasiplaukiojimus jūroje ar mėgavimąsi karštomis vasaros dienomis.
Uždarumas kiek labiau atslūgo dvidešimtojo amžiaus pradžioje, kada ilgas sukneles pakeitė kur kas trumpesnės bei atviresnės suknelės. Tiesa, visiška laisve moterys dar negalėjo džiaugtis – maudymosi kostiumėliai nuo kelio negalėjo atidengti daugiau nei 15.24 cm (6 coliai) nuogos kojos.
Taigi, nors mada ir turėjo gan griežtas taisykles, kepti po saule ar maudytis su svarmenimis jau nebereikėjo. Per du pirmuosius dvidešimtojo amžiaus dešimtmečius stipriai išpopuliarėjo žymių maudymosi kostiumų gamintojų Jantzen Knitting Mills vientisi vilnoniai maudymukai, o moterų ir vyrų paplūdimio mada viena nuo kitos per daug neatsiliko. Vyrai kaip ir moterys taip pat pamėgo vientisus maudymosi kostiumus.
Maudymosi kostiumėliai labiau primenantys šiuolaikinius pasirodė trečiajame dešimtmetyje, kuomet buvo nustota matuoti kostiumėlių ilgį, o seksualumas pradėjo įgyti vis didesnę reikšmę. 1930-taisiais ypatingai išpopuliarėjo vientisi maudymosi kostiumėliai su atviromis nugaromis.
1940-60-aisiais itin išpopuliarėjo patobulinti korsetiniai maudymosi kostiumėliai. Siekdami išryškinti kūno formas bei į rinką įnešti šviežumo, dizaineriai nusprendė susiaurinti maudymukus per liemenį bei išryškinti krūtinės liniją. Tokio tipo maudymosi kostiumėliai populiarūs išliko ir iki šių dienų.
Nuo septintojo devynioliktojo amžiaus dešimtmečio Jungtinėje Karalystėje bei JAV sparčiai ėmė populiarėti „bikini“ bei dviejų dalių maudymosi kostiumėlių mada. Nuo to laiko maudymosi kostiumėlių bei bikini mada ėmė sparčiai vystytis, o didelę dalį to meto dizainų nešiojame ir iki šių dienų, keitėsi tik spalvos ir medžiagos.
Ir nors praeito amžiaus maudymosi kostiumėlių mada kai kuriems gali pasirodyti kiek juokinga, anot vienos didžiausių apatinio trikotažo internetinių parduotuvių lilu.lt rinkodaros vadovės Jurgitos Alūzienės, pastaruoju metu itin populiarėja 1940-60-ųjų metų mados: “Pastebėjome, jog ypatingai jaunesnio amžiaus merginos vis daugiau dėmesio pradeda skirti maudymosi kostiumėlių išskirtinumui bei autentiškumui. Iš kolegų taip pat tenka girdėti, jog net ir itin dailias formas turinčios merginos vis dažniau renkasi vientisus kostiumėlius.”
Nors nuo pačių pirmųjų maudymosi kostiumėlių iki dabartinės jų išvaizdos buvo pasistūmėta gan ženkliai, per pastaruosius penkis dešimtmečius žymesnių stiliaus ir dizaino elementų pokyčių pastebėti sunku. Maudymosi kostiumėlių mada po truputį pradeda žvalgytis ir į praeitį. Viskas po truputį sukasi ratu ir kas ten žino, gal po dešimties metų paplūdimyje vėl matysime trumpas plevėsuojančias sukneles. Juk sakoma, kad klasika niekada nemiršta.
