aA
Vaikytis mados šiais laikais labai paprasta - tereikia nueiti į artimiausią drabužių parduotuvę ir nusipirkti tai, kas šiuo metu madinga. O visa „imperija“ žinomų „High Street‘o“ gamintojų mums kiekvieną sezoną pateikia ir tai, kas buvo demonstruojama garsių dizainerių kolekcijų pristatymuose. Dauguma čia neįžvelgia nieko blogo, bet kaip yra iš tikrųjų? Šį kartą kalbėsime ne apie pirkėjų moralę, o apie mados šnipus, kurie slapta įsibraudavo į garsių dizainerių kolekcijų pristatymus ir „pasiskolindavo“ idėjas. Kada tai prasidėjo ir kaip viskas vykdavo?
D&G modelis
© Reuters/Scanpix
Atsakymų į šiuos klausimus reikėtų ieškoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Nebūtų galima kategoriškai teigti, kad madų šnipinėjimas atsirado būtent tuomet, nes jis egzistavo ir anksčiau, tik štai šiame laikotarpyje dizainerių sukurtų drabužių kopijavimas tapo realiai apčiuopiama problema, o mados šnipai – itin organizuoti ir aktyvūs.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje mada tapo prieinama vis platesniam visuomenės ratui. Įsivyravo masinė gamyba. Tai lėmė moters statuso pasikeitimas visuomenėje: vis daugiau moterų pradėjo domėtis madomis, pradėti naudoti dirbtiniai pluoštai tekstilės pramonėje, taip pat šiame dešimtmetyje prasidėjo gatavų rūbų didmeninė prekyba.

Drabužių mada, tapusi visuotiniu reiškiniu, tapo ir viena pelningiausių verslo šakų, o „šnipinėjimo verslas“ - vienas iš geriausių pasipelnymo šaltinių mados industrijoje.

Madų „šnipinėjimo“ verslo atsiradimą ir suklestėjimą lėmė ekonominė krizė, ištikusi Ameriką 1929 m., kartu paliesdama ir Europą. Bandant atsitiesti po ištikusios nesėkmės, daugelyje to meto šalių buvo apribotas importas ir propaguojama sava produkcija, ypač tai buvo ryšku tekstilės pramonėje.

Pavyzdžiui, Amerikoje įsigyjant naujausią drabužio modelį iš Paryžiaus, reikėjo mokėti 90 proc. mokestį drabužio vertės. Prieš tai nereikėjo mokėti jokio muito mokesčio, todėl krizės metu legaliai įsigytas modelis galėjo kainuoti šimtus tūkstančių frankų. Dėl to šiuo laikotarpiu ypač išaugo vadinamasis šnipinėjimas, nes dabar tapo per brangu pirkti užsienyje pagamintus drabužius.

Mados namuose – juodieji šnipų sąrašai

Madų namai sugriežtino patekimą į madų pristatymus, buvo sudarinėjami vadinamieji juodieji sarašai, taip pat labai griežtai tikrinama kiekvieno įeinančio į saloną asmenybė. Čia galėjo patekti tik išskirtinė publika su specialiomis kortelėmis.

Tai buvo žymūs Europos aukštuomenės veikėjai, privatūs klientai, reporteriai ir mados apžvalgininkai, fabrikantai, dauguma iš Amerikos, kurie supirkdavo sukneles kaip modelius ir parduodavo didmeninėje prekyboje. Bet tarp jų nuolat įsimaišydavo ir keletas šnipų, kurie dažniausiai apsimetę Amerikos prekybininkais dirbdavo savo „juodą darbą“.

Į pristatymus jie dažniausiai eidavo po kelis, kad jeigu ko nepavyktų užfiksuoti vienam, tai kitas galėtų atsiminti. Šnipais dirbdavo žmonės, turintys gerai išlavintą fotografinę atmintį, nes pristatymuose buvo griežtai draudžiama fotografuoti, užsirašinėti ar piešti eskizus.

Dažniausia šnipų taktika būdavo tokia: eidavo trise, vienas nupirkdavo keletą modelių, o likę du tik stebėdavo ir bandydavo įsiminti kiekvieną smulkmeną. Po pristatymo, kuris dažniausiai trukdavo keletą valandų, šnipai skubėdavo į savo viešbučius, esančius šalia mados namų, kuriuose fiksuodavo salone matytų modelių kirpimus, medžiagas bei raštus.

Per vieną pristatymą tokie šnipai sugebėdavo užfiksuoti maždaug dešimt matytų modelių (kolekcijas dažniausiai sudarydavo 60 – 80 modelių). Čia pat Paryžiuje kokioje nors siuvykloje pasiūdavo modelius, atitinkančius originalą ir jau po kelių dienų grįždavo namo su identiškais modeliais, kuriuos platindavo rinkoje už dešimt kartų mažesnę kainą.

Taip pat jie prekiaudavo brėžiniais, kuriose nurodydavo medžiagos sudėtį ir raštus, bei dydžius. Tarp šnipų vykdavo mainų prekyba, tokiu būdu būrys šnipų per trumpą laiką rinkai galėdavo pasiūlyti ištisas kolekcijas.

Šnipų tinklas buvo išsibarstęs po visą pasaulį. Prekyba suklastotais modeliais vyko ne tik Amerikoje, bet ir didžiuosiuose Europos miestuose – pačioje Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietjoje, Italijoje. Mados šnipai šiose šalyse turėdavo atstovus, kurie rengdavo savo klientams parodas, dažniausiai tai buvo gatavų rūbų verslu užsiimantys salonų savininkai. Žinoma, tokios parodos vykdavo dažniausiai naktį.

Pačiame Paryžiuje buvo gausu salonų, kurie, prisidengę gatavų rūbų prekyba, galinėse patalpose prekiavo suklastotais brangių rūbų modeliais. Patys agentai dirbdavo labai atsargai, nuolat keisdavo gyvenamąją vietą bei pavardes, kad juos būtų kuo sunkiau susekti.

Tokia neleistina veikla buvo didžiausias galvos skausmas Paryžiaus mados namams, mat netekdavo didelių investicijų. Todėl patys madų kūrėjai griebėsi atitinkamų veiksmų tokiam reiškiniui malšinti.

Buvo įkurta vadinamoji „Mados Policija“ – speciali organizacija, kurios pagrindiniai uždaviniai - sekti šnipų centrus bei spręsti iškilusius konfliktus tarp atskirų dizainerių. Šios organizacijos agentai kontroliavo ir prižiūrėjo darbą mados industrijoje, taip pat sekė kontrabanda užsiimančius asmenis.

Kaip buvo teigiama viename iš to meto spaudoje pasirodžiusių straipsnių, Prancūzijoje vieno reido metu buvo suimti, nuteisti ir įkalinti 400 žmonių, bandę pervežinėti suklastotus drabužių modelius. Bet tai tik laikinai pristabdydavo kontrabandos plitimą, nes susekus vieną tašką, greta jo tuoj pat atsirasdavo kitas, nes tai buvo verslas, dėl kurio buvo galima smarkiai rizikuoti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė: po tokio posūkio daug lietuvių rimtai susimąstė apie grįžimą į Lietuvą (135)

Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos May su...

Atostogos lietuvių pamėgtoje saloje: maistas už centus ir pikantiški pasiūlymai gatvėje (36)

Balis – unikali Indonezijai priklausanti sala, kurią dabar renkasi kone visi, galintys keliauti...

Gyvai / Vanagas Dakare stebina greičiu, finišą pasiekė Gelažninkas atnaujinta 19.05 val. (240)

Dakaro ralyje – 9-oji diena ir finišas, rodos, ranka pasiekiamas. Tačiau lenktynių organizatoriai...

Gyvai / Europos taurė: „Rytas“ – ALBA (1)

Vilniaus „Ryto“ krepšininkai Europos taurės „Top-16“ etapo pirmąjį ratą baigia...

Nusivylę, susierzinę ir pikti: „Brexit“ įvarė JK į kampą (197)

Jungtinė Karalystė atsidūrė pavojingiausioje kryžkelėje per kelis dešimtmečius po to, kai...

Kreivys įvardijo Vilniaus rajonus, kuriuose gyventi pavojingiausia (45)

Dainius Kreivys, Seimo narys, kandidatas į Vilniaus merus DELFI Dienoje sakė, kad nors pas mus nėra...

Augant nerimui dėl „Brexit“, Lietuvos emigrantams siunčiama skubi žinia papildyta (294)

Augant nerimui dėl chaotiško Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES),...

Prieš trečiąją „Eurovizijos“ atranką – netikėtas „120“ sprendimas

Trečiadienio vakarą LRT Didžiojoje studijoje filmuojama nauja nacionalinės „Eurovizijos“...

Didžiausia vandens paukščių žiemavietė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse: šiemet užfiksuotas rekordas

Praėjusį savaitgalį (sausio 12 – 13 dienomis) Kaune Lietuvos ornitologų draugijos nariai...

40-metė moteris išgirdo: ji sena, nereikalinga ir darbo jai nėra (4)

„Nuėjau į Darbo biržą, man pasiūlė praeiti verslo kursus, vėliau – psichologinį testą....