Ištrauka iš dr. Eugenijaus Skerstono knygos „Mados psichologija“, Vilnius: Sofoklis, 2014, p. 152

Visuomenė nuolat kinta, taigi jos mados – taip pat. Ypač daug dėmesio sulaukia ne tik jos fenomenų, bet ir fenomenų fenomenų atsiradimas. Iš Mados srities paminėtini trys ryškesni, tačiau nesiplėsdami aptarkime du iš jų.

Pirmasis – išpuoselėtos išvaizdos vyras, geros finansinės padėties miestietis – vadinamas metroseksualu. Jis nepaprastai rųpinasi savo išvaizda ir be galo pasitiki savimi, siekia gerbūvio. Šie individai savo elgesiu, domėjimusi savuoju „aš“ stebina vyresniąją kartą: metroseksualai lankosi ne tik sporto salėse, bet ir grožio salonuose.

Vadinamasis metroseksualumo reiškinys išplečia Mados sampratos „lauką“. Tokiems vyrams palankumą rodo aprangos ir jos aksesuarų kūrėjai, stilistai, kirpėjai, estetinės chirurgijos specialistai, kosmetikos priemonių gamintojai, aukščiausios kokybės kvepalų kūrėjai.

Metroseksualai – išsilavinę Mados gerbėjai, domisi Madai skirtais leidiniais (knygomis, žurnalais), aktyvūs naujausių ir madingų produktų ir paslaugų vartotojai, kitaip tariant – Mados žaidėjai. Nors metroseksualui patinka draugauti su gražiais žmonėmis, jis įsimylėjęs save, grožisi savimi, susireikšmina (tai narcisizmo apraiškos).

Narcisistinis individo sutrikimas – didelė problema ne tik aplinkiniams, bet pirmiausia jam pačiam. Jis mano esąs unikalus, visi jam ką nors privalo, o ypač – gerbti, naudojasi kitų prielankumu, stokoja empatijos (įsijautimo į kito individo būklę), dažnai – arogantiškas. Kartais metroseksualo narcisizmas primena užmojus tapti hipervyrišku, tačiau (paradoksalu) savo elgesį modeliuoja taikydamas madingų moterų kriterijus(!).

Čia galima konstatuoti dar vieną įdomų sutapimą su moterų elgesiu: pomėgiu pačiam fotografuoti save ir nuotraukas talpinti interneto erdvėje visų apžiūrai. Kol kas dar aiškinamasi, kaip vadinamosios asmenukės susijusios su narcisizmu, kuris jau pavadintas skaitmeniniu. Jo kilmės priežastys skatina daryti išvadas apie tokių asmenų poreikį demonstruoti save, būti įvertintiems kitų (aišku, tik teigiamai), šitaip kompensuojant nepasitikėjimą savimi.

Metroseksualai dar vadinami naujaisiais dendžiais: daug reikšmės jie teikia grakštumui, rafinuotam elgesiui net namuose, aukštos kokybės drabužiams, vertina garsius prekių ženklus. Metroseksualai egocentriški estetai, vertinantys gerus restoranus, vynus ir valgius. Jų silpnybė – retai matomi, ištaigingi automobiliai, ypač kabrioletai ir fajetonai atverčiamais, nuimamais stogais (nes juose labiau matomi – proga pasirodyti).

Visuomenė juos kaltina, kad yra tušti vartotojai – pagyrūnai, vidutinybės. Pabaigai reikėtų pasakyti, kad metroseksualumas, kaip reiškinys – įsisąmoninta, tikslingai ir gerai valdoma gyvensena, elgesio viešumoje manieringumą įtvirtinantis stilius, bet ne įgimta savybė. Taigi, metroseksualai mielai save priskiria elegntiškai, į „aksomą įsuptai“, rafinuotai visuomenės bendrijai.

Antrasis aptarimo vertas fenomenas – naujieji moderniosios visuomenės herojai – hipsteriai. Sakoma, kad finansiniai ištekliai jiems sudaro sąlygas domėtis kultūra (ypač muzika), Mada, ieškoti rafinuotų laisvalaikio leidimo formų.

Nors hipsterių charakteristika visuomenėje ne visuomet teigiama (dėl keistos aprangos, drastiškų šukuosenų, darkytos kalbos, sarkazmo, kvaišalų, laisvamaniško elgesio ir kitų savybių jie net laikomi potencialiais kanditatais į sociopatus, tai yra į linkusius pažeidinėti visuomenės normas ir nusikalsti asmenis), jie nepaiso vadinamųjų estetinių prioritetų ir atmeta įsigalėjusį visuotinio vartojimo kultą, būna puikaus, dažniausiai meninio ar tiksliųjų mokslų išsilavinimo, savo darbu, o ne už tėvų pinigus, kaip įprasta manyti, aukštumų pasiekę muzikos, taikomųjų menų, Mados profesionalai. Metroseksualai ir hipsteriai dažnai diskriminuojami konservatyvių pažiūrų žmonių.

Trečiuoju ryškesniu naujausiu Mados fenomenu galėtume įvardyti kūno estetinę chirurgiją arba plastinės estetikos chirurgiją, tačiau šios plačios ir sudėtingos temos nenagrinėsime.

Išsamumo dėlei dar reikėtų paminėti individų psichologinio aktyvumo vaidmenį. Individų psichologinis aktyvumas – pažintinės (kognityvios), emocinės ir socialinės jų funkcijos. Suvokimo ir pojūčių atžvilgiu gali būti jam taikoma formulė „priimtina – nepriimtina“. Psichiniam aktyvumui svetimas spontaniškumas, jis „automatiškas“, nesąmoningas (čia priskirtina atmintis, kalba, dėmesys, logiškumas, elgesys). Mus ypač domina elgesys, kurį dar aptarsime atskirame skyriuje.

Madingo individo archetipo nėra. Vis dėlto rūpėtų atsakyti į klausimą, kokie svarbiausi madingo individo psichologiniai bruožai? Galėtume jų išvardyti nemažai ir įvairių, net sunkiai derančių tarpusavyje, tačiau pagrindiniai šie: ekstravertiškumas, emocinis stabilumas, pasitikėjimas savimi, savęs pažinimas, individualūs tikslai atsižvelgiant į madų tendencijas, ignoruojant amžiaus veiksnį.

Madingi individai aktyviai propaguoja naujausių madų tendencijas, nors stengiasi tapti jų autoriais ir todėl neretai persistengia – neatsižvelgia į savo kūno fizines savybes, stengiasi slėpti individualumą. Norint būti madingam nereikėtų visiškai prarasti asmeninio meniškumo nuovokos (vadinamojo skonio) ir saiko jausmo.

Nustatyta, kad madingi individai greitai priima sprendimus, kurių patys negali paaiškinti, nes, būdami impulsyvūs, vadovaujasi pirmuoju įspūdžiu ir jausmais. Pagrindiniai veiksniai, kodėl vartotojas nusprendžia įsigyti prekę ar paslaugą gali būti kultūriniai, visuomeniniai, asmeniniai arba psichologiniai. Pastarieji susiję su motyvuota elgsena, vartotojo patirtimi, pažiūromis, poreikio suvokimu ir išsilavinimu.

Madingi individai apdovanoti tam tikra intelektine drąsa arba dvasine stiprybe. Jie įsitikinę, kad išdrįs veikti savarankiškai, mąstyti savarankiškai, taip pat atsakyti į tokius klausimus: ką daro ir ką ketina daryti, bet nebūtinai „kaip turėtų būti daroma“. Jie ignoruoja visuomenėje įsigalėjusias elgesio normas, varžančias vaizduotę.

Jų elgesio rezultatas – netikėtumas, ryšio su įpročiais nutraukimas ir kritikos ignoravimas. Jie nori atitikti savo laiko, o ne gerovės visuomenės reikalavimus. Nežinant tikrųjų aplinkybių, kodėl asmuo domisi Mada, nereikėtų jo už tai kritikuoti ar smerkti dėl to, kad neturi savo nuomonės ir stengiasi kam nors pataikauti ar supanašėti su kitu asmeniu (o tai sunkus uždavinys...). Jis jaučiasi originalus (išsiskiriantis) ir kartu tampa besielgiančių ir galvojančių kaip jis „teisiamuoju“. Originalumas visuomet buvo ir bus būtina asmenybių išvaizdos ypatybe.

Esama ir kitokių nuomonių: madingas individas tik tas, kurio visi drabužiai, aksesuarai (ypač laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai) ir avalynė pažymėti respektabiliais prekių ženklais. Jis privalo naudotis tik garsių Mados kūrėjų gaminiais, poilsiauti ir linksmintis tik madingose tą sezoną vietose, ten keliauti madingomis individualiomis arba bendro naudojimo transporto priemonėmis (šiandien tai ekologinis, gamtos neteršiantis transportas).

Tuomet esą galima visiškai tvirtai jaustis viešumoje, kur pasirodymas jam prilygsta sakralinėms apeigoms. Daugelis laikosi tos nuomonės, kad tik būdamas madingas individas gali pretenduoti į stilingo statusą, tačiau tam dar būtinos „gamtos dovanos“: kūno proporcijų ir judesių grakštumas, patraukli bendravimo maniera, įsimenami veido bruožai, gebėjimas šias savybes saikingai išryškinti naudojantis apranga, aksesuarais, taip pat laki vaizduotė ir drąsa atskleisti savyje slypintį seksualinį patrauklumą.

Madingas individas – didelės, įvairiapusės bendruomenės veikėjas, prisistatantis jai per atstumą savo sukurta išvaizda. Toks jos ir priimamas, nors pradėjus bendrauti daugelis abejoja, ar jis žino, kokia asmenybė nori būti. Ar asmenybę gali tenkinti noras tapti ne savimi, o kitų sukurtų ir jau „tiražuojamų“ modelių imituotoju?
Dažnai kalbama ir apie madingumo jausmą, bet iki šiol neaišku, kokiais kriterijais jį nustatyti, koks jis turėtų būti ir kokiems individams būdingas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)