aA
Antikinėje kultūroje į žmogaus kūną buvo pradėta žiūrėti tarsi į veidrodį, atspindintį pasaulio vientisumą ir tobulumą. Romos architektas Markas Vitruvijus Polionis, 25m. prieš mūsų erą, žmogaus kūno pavyzdžiu stengėsi parodyti kiekvienos žmogaus sukurtos būtybės tobulumą.
Galvos papuošalas (III a. pr. Kr. Graikija)
© Corbis
Tokios savybės, kaip paklusnumas įstatymams, organizuotumas, proporcingumas, simetriškumas ir išbaigtumas buvo labai svarbios. Šios paminėtos savybės pastebimos ir senovės graikų dėvimuose drabužiuose, jų konstravime, rašo www.womanclub.ru. Žmogaus paklusnumas parodomas audinio, iš kurio siuvamas drabužis, platumu. Atitinkamas platumas buvo nustatomas audimo staklėmis, kuriomis buvo audžiamas audinys.

Graikė (III-II a. pr. Kr.)
© Corbis

Toks audinys nebuvo karpomas ir susiuvamas. Jį vertikalia kryptimi drapiruodavo į klostes, kurios priminė graikiškos kolonos kaneliūras. Organizuotumą arba drabužių paruošimą, konstravimą iš vienos pusės diktavo medžiaga, iš kitos – tos epochos mada.

Pagal to meto mados kanonus drabužių nesukirpdavo iš atskirų detalių, o atitinkamai suklostuodavo audeklą. Siuvant drabužius, graikai nekirpdavo audinio (to dar nemokėjo) iš atskirų detalių.

Drabužių proporcingumas buvo išreiškiamas harmoningumu ir simetriškumo išlaikymu. Graikai tai apibūdina sakydami, jog ,,nieko nėra per daug, viskas saikinga“. Čia niekada nebuvo madingas ekscentriškumas, kuris sugriautų rūbų proporcijas ir harmoningumą. Drabužio simetriškumas buvo nustatomas ne tik stačiakampėmis audinio atraižomis, iš kurių buvo formuojami drabužiai, bet ir pagal to meto supratimą. Apranga visiškai atitiko natūralias žmogaus kūno linijas ir tinkamai jas parodė.

Paskutinio Vitruvijaus reikalavimo – aprangos visumos – taip pat buvo laikomasi. Graikų filosofas Ksenofonas sakė, kad malonu matyti, kai žmogus dėvi tinkamą avalynę ir rūbus, patenkinančią valdžios reikalavimus. Iš tokių žodžių suprantame, kad rūbų skirstymas pagal reikalavimus buvo savaime suprantamas dalykas, o to meto meno kūriniai tai akivaizdžiai patvirtina.

Graikė (IV a. pr. Kr.)
© Corbis

Antikos drabužių mados vystymasis, kuris vyko ilgą Minojaus kultūros ir Graikijos Periklio periodo laikotarpį, parodo, kad reikalavimai, suformuluoti Vetruvijaus, buvo tvirtai įsigalėję, ypač naudojant medžiagas, drabužio modelį ir puošybą bei drabužių paskirtį. Pati seniausia apranga, kaip vaizduojama išlikusiose skulptūrose, yra įtakota egiptiečių.

Pastebima pakankamai sunkoka drapiruotė, slepianti žmogaus kūną. Buvo naudojamas grubaus audimo vilnonis audinys, kurį pagal graikų istoriką Herodotą audė dorėnai. Homeras aprašo drabužius iš šios medžiagos, sakydamas, kad tokio audinio apsiaustą nebuvo galima suklostuoti į minkštas klostes. O moteriškas dorėnų drabužis, tikėtina, yra pats seniauias graikiškos suknelės modelis.

Sukneles siuvo iš vilnos ir jos buvo gana sunkios. Norint pasiūti dailesnį ir lengvesnį drabužį, reikalingas plonesnis, lininis audeklas, kuris pradėtas austi vėliau. Lininis audinys lengviau priglunda, kūno linijos tampa labiau pastebimos.

Senovės graikė
© Corbis

Herodotas pamini ir jonėnų chitoną, kuris pakeitė senamadiškus vilnonius apsiaustus. Tokius rūbus dėvėdavo tiesiog ant nuogo kūno. Tai marškinių tipo trumpas, sutvirtintas ant pečių susegimais drabužis. Chitonus dėvėjo darbo liaudis, kariai ir jaunimas; tokio drabužio ilgą varijantą dėvėjo moterys, seneliai, valstybės veikėjai ir aristokratai. Homeras aprašo šį rūbą, sakydamas, kad tai nuostabus, akinančiai baltas ir gražiu auksiniu diržu papuoštas rūbas.

Istorijos tėkmėje senieji dorėnų apsiaustai vėl sugrįžo į madą. Tam tikriausiai turėjo įtakos istorijos vystymasis, lemiantis mados pasikartojimus. Tai ne pirmasis sugrįžimas prie senosios mados, nes dorėniškas apsiaustas jau buvo puošiamas austomis juostomis, margintomis įvairiausiomis spalvomis bei geometrinių figūrų motyvais.

Jau antikos laikais spalvos turėjo simbolinę prasmę. Balta spalva simbolizavo reikšmingumą. Šios spalvos drabužiais puošdavosi aristokratai. Juoda, purpurinė, tamsiai žalia ir pilka - reiškė liūdesį.

Žalia, pilka ir ruda spalvos, kaip ir viduramžiais buvo įprastos valstiečių drabužių spalvos. Iš graikų literatūros mes žinome apie daugiaspalvius niuansus: buvo dėvimi žalios ,,varlės“ spalvos arba ,,obuolio“ atspalvio rūbai, ametisto, hiacinto ar šafrano spalvų.

Senovės graikai
© Corbis

Homeras pamini purpurinį apsiaustą, kurį dėvėjo Odisėjas. Apsiaustas buvo susegtas auksiniu smeigtuku, o jo priekis gausiai išpuoštas, o po apsiaustu puikavosi ir kiti drabužiai. Antikiniais laikais viršutinis prabangus apsiaustas dažniausiai buvo dėvimas ant chitono. Tokius apsiaustus dėvėjo aristokratija.

Juos siūdavo iš brangaus egiptietiško sodrios purpurinės spalvos audinio. Vėliau šis drabužis šiek tiek pailgėjo, turėjo daugybę klosčių. Pagyvenę vyrai juo dengdavo kaklą ir rankas. Jaunesni dėvėjo trumpesnius, per vieną petį permestus apsiaustus. Moterys esant blogam orui juo prisidengdavo galvą.

Vėliau atsirado kitoks apsiaustas, specialiai skirtas jojimui ir kelionėms. Prie tokio apsiausto pradėta nešioti skrybėles, apsaugančias nuo blogo oro ar kaitrios saulės. Sportinių varžybų metu vyrai plaukus susirišdavo kaspinais ar raiščiais, o nuo V a.pr.m.e. pradėjo nešioti trumpus plaukus.

Galvos papuošalas (III a. pr. Kr. Graikija)
© Corbis

Ir tik Aleksandro Makedoniečio laikais vyrai pradėjo auginti barzdas. Antikinėje Graikijoje išryškėjo pagrindiniai šukuosenų tipai, kurie vėliau kartojosi. Laisvai krentantys, pečius siekiantys plaukai pradėti sukti į sudėtingus kuodus ir kaseles, sukamas aplink galvą, tvirtinamas kaspinais ir šukomis.

Pačiais gražiausiais buvo laikomi šviesūs plaukai, todėl plaukų šviesinimas žolelių nuovirais buvo gana įprastas. Aristokratės savo garderobe turėjo gražiai išpuoštų rankinių veidrodėlių, vėduoklių, skėčių nuo saulės, pagamintų iš lininio, o vėliau šilkinio audinio, brangiųjų metalų diržų, smeigtukų iš aukso ar dramblio kaulo, karolių, apyrankių. Papuošalų įvairovė byloja ne tik apie išlavintą skonį bet ir apie technologinį tos epochos žmonių išsivystymą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (144)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (40)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Gyvai / Futbolas prie tuščių tribūnų: Rumunija – Lietuva 0:0 (6)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vyksta...

Negailestingą onkologinės ligos kirtį patyrusiam Stano – jautrios kolegų emocijos (6)

Dainininkas Stanislavas Stavickis -Stano patvirtino jau gerą pusmetį pramogų pasaulio...

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (119)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Betoninės sienos po žeme slėpė neregėtos prabangos rūmus ir didžiausią LSD fabriką istorijoje (8)

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje praktiškai visos LSD siuntos atkeliaudavo iš...

Albumą pristačiusi Monika Pundziūtė-Monique scenoje išgirdo asmeninį prisipažinimą (7)

Atlikėja Monika Pundziūtė- Monique iš jaudulio žibančiomis akimis pristato antrąjį solinį...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (9)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (16)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Gyvai / „Hero's & KOK World series 2018“ turnyre Vilniuje – iššūkis Maslobojevui ir Vikšraičiui (tiesiogiai)

Šiandien, lapkričio 17 dieną, 19 valandą Vilniaus „Siemens“ arenoje startuoja tradiciniu...