Kodėl kūrėja naudoja tokią unikalią medžiagą - meldus? V. Vaitkė svarsto, kad matyt šie augalai turi kažką artimo jos vidinei savasčiai. Be to, meldų savybės leidžia atsirasti įvairioms formoms ir dydžiams. Plačios tokių daiktų pritaikymo galimybės – nuo gyvenamosios erdvės iki garderobo: moteriškos rankinės, krepšiai, daiktadėžės, pufai, sėdmaišiai, kilimėliai meditacijai, jogos dembliai.
„Esu iš tų, kuriuos laukinė gamta pasiėmė pas save. Ji dosniai maitina mane idėjomis, moko išgrynintos formos, medžiagos pajautimo, minimalizmo. Gyvenimas šalia gamtos ir su ja neišvengiamai formavo ir mano gyvenimo būdą. Juo tapo meldai. Vis iš naujo atradinėju šių augalų savybes ir galimybes“, – sako V. Vaitkė, pabrėžianti, kad jos autoriniai darbai iš meldų išsiskiria natūraliomis medžiagomis, rankų darbu, minimalizmu.
V. Vaitkė sutiko atskleisti ir patį kūrybos procesą. Iš pradžių nusipinamos ilgos juostos pynių.Veliau susiuvamos specialiais įrankiais, dygsniuojant ir formuojant stabilią bet plastišką sienelę arba plokštumą. Detalėms naudojama natūrali odą, tekstilė ir metalas. Menininkė bendradarbiauja su įvairiomis galerijomis, architektais, neatsisako ir individualių užsakymų.
Įdomu tai, kad vasaros pabaigoje vykusioje fotosesijoje Lietuvos ir Latvijos Baltijos jūros krantų sankirtoje V. Vaitkė įsiamžino ir pati. „Nuotraukose nėra modelio. Kurdama darbus išjaučiu kiekvieną savo kūrinį. Belieka tik paimti į rankas ir viskas vyksta savaime. Nereikia pozuoti“, – apie fotosesiją, bendradarbiaujant su latvių dailininke Anete Simanovska kalbėjo menininkė.
V.Vaitkė minėjo pati praktikuojanti jogą, kuri padeda išgirsti save, suvokti esmes ir atskirti tikrus dalykus nuo balasto. „Na, o vegetarizmu specialiai nesidomiu.Tiesiog gyvenant gamtos kaimynystėje turiu didelę prabangą mėgautis žaliu ir šviežiu maistu. Jis teikia man daug jėgų ir energijos. Ir čia nėra jokios mistikos“, – teigia gamtos kaimynystę vertinanti menininkė.
V. Vaitkė paklausta apie kūrybos įkvėpimo šaltinius sako: „Gamta, žmonės kurie domisi mano darbais, ir, žinoma, pats gyvenimas...“.
