aA
Per Velykas džiaugsmas dėl Kristaus prisikėlimo bus išreikštas ne tik maldomis. Šventinėse mišiose dėvimi kunigų drabužiai tikintiesiems taip pat skelbs apie džiaugsmą ir viltį.
Kardinolai, dvasininkai, kunigai, religija, katalikybė, Vatikanas
Kardinolai
© AFP/Scanpix
Savaitgalį į bažnyčias susirinkę žmonės galės pamatyti gražiausius kunigų rūbus ir brangiausius kiekvienos parapijos liturginius indus. Balta ir auksinė spalvos drabužiuose ir bažnyčios puošmenose Velykų sekmadienį išreikš džiaugsmą, viltį ir simbolizuos tyrumą, nekaltumą.

Uostamiesčio kunigai nesidrovi kalbėti apie bažnytinius drabužius. „Klaipėdai“ jie mielai pasakojo ne tik apie liturginių drabužių prasmę, bet ir apie tai, kiek kainuoja šventiniai liturginiai rūbai, kur kunigai juos perka.

Pigesni nei kostiumas

Kaip dienraščiui teigė Klaipėdos Šv.Juozapo Darbininko bažnyčios klebonas Saulius Damašius, net puošnūs, per didžiąsias metų šventes kunigų dėvimi drabužiai nėra itin brangūs.

Pasak jo, kokybiškas verslininko kostiumas kainuoja tris kartus brangiau nei puošnus bažnyčios tarno rūbas. S.Damašius dienraščiui sakė, kad paprastai kunigai savo garderobą papildo nuvykę į Lenkiją arba Italiją ir tik retkarčiais užsisako drabužį pas siuvėją.

Lietuvoje yra vos kelios moterys, išmanančios, kaip tinkamai pasiūti bažnytinius drabužius. Todėl Lietuvos kunigai dažniausiai renkasi gatavus, kuriuos siuva lenkai ir italai.

Pasak S.Damašiaus, arnotas, pagrindinis kunigo šv.Mišių drabužis, Lenkijoje gali kainuoti nuo 350 iki 2 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo audinio kokybės ir rūbo puošimui atliktų siuvinėjimų sudėtingumo. S.Damašiaus teigimu, už 600-800 litų galima išsirinkti kokybišką, puošnų, daug metų tarnausiantį arnotą. Už panašų arnotą, bet pasiūtą Italijoje, tektų sumokėti 100-200 litų brangiau.

S.Damašius neslėpė, kad lenkiški bažnytiniai drabužiai yra šiek tiek pigesni. Tačiau itališki būna geresnės kokybės. Italijoje išvystyta ištisa liturginių drabužių gaminimo industrija, čia perka daugelio šalių katalikų kunigai. Tik Italijoje galima nusipirkti ir itin puošnių bei brangių liturginių rūbų. Patys kunigai jų neperka. Prabangius drabužius bažnyčioms dovanoja tikintieji.

Dažniausiai kunigas turi tik du ar tris nuosavų liturginių rūbų komplektus. Keletą kartų per metus iš parapijos lėšų kunigų garderobas yra atnaujinamas.

Vadinami senoviškai

Kunigų dėvimi liturginiai drabužiai vadinami iš lotynų kalbos kilusiais pavadinimais.

Kaip dienraščiui sakė Kristaus Karaliaus bažnyčios vikaras Mindaugas Nausėda, žinant, kiek daug skirtingų drabužių kunigai dėvi įvairiomis progomis, nenuostabu, kad mažai tikinčiųjų įsidėmi jų pavadinimus ir išmano simboliką. Kunigo įsitikinimu, katalikams būtų pravartu bent šį tą žinoti apie liturginiuose drabužiuose paslėptą reikšmę.

Užsivilkdami liturginius drabužius, kunigai išsiskiria iš minios ir tampa gyvu, tikinčiuosius kviečiančiu Kristaus ženklu. Svarbiausi liturginiai rūbai yra trys - alba, stula ir arnotas. Daugeliui pažįstamas ir lengviausiai atskiriamas kunigo drabužis - sutana tėra tarsi kunigo uniforma, neturinti liturginės prasmės.

Kalbantys simboliai

Pagrindinis liturginis drabužis yra vadinamas alba. Ji siuvamas iš balto, lygaus, pageidautina natūralaus pluošto audinio. Alba yra platėjanti ir beveik siekia žemę. Tikintieji jos nemato - ant albos kunigas velkasi puošniausią liturginį drabužį - arnotą. Alba reiškia ją vilkinčiojo sielos tyrumą ir primena Jėzaus kančios rūbą.

„Balta, ilga alba rodo pasitraukimą iš gyvenimo sąmyšio, jo reikalų ir reiškia kunigiškąją tarnystę, šlovinant Viešpatį kartu su angelais ir šventaisiais“, - yra sakęs kunigas Algimantas Kajackas.

Apsiaustą primenantis puošniausias liturginis drabužis - arnotas siuvamas iš lengvai klostėmis krentančios medžiagos, daug dėmesio skiriama jo puošimui. Stengiamasi, kad arnotas būtų skoningas, o siuvinėjimams ir aplikacijoms būtų naudojami liturginiai simboliai.

Arnotas reiškia meilę. Jį apsivilkdamas kunigas tarsi tuo rūbu privalo apsivilkti Jėzaus Kristaus meile. Tai, jog arnotą kunigas velkasi ant visų kitų drabužių, reiškia, kad meilė viršija visas kitas dorybes. Kadangi arnotas savo forma primena kryžių, kunigas maldoje jį vadina ir jungu, ir našta, kurią nešiojant pelnoma Dievo malonė.

Atlikdamas liturgines apeigas, kunigas privalo dėvėti stulą - bažnytiniais simboliais papuoštą audeklo juostą. Ji žymi ir kunigiškųjų pareigų naštą, ir teisę suteikti sakramentus. Stula taip pat reiškia nemirtingumą.

Spalvos - vos kelios

Liturginių drabužių spalva taip pat turi prasmę. Skirtingų spalvų jie dėvimi vis kitomis progomis. Kunigai dėvi baltos, raudonos, žalios, violetinės ir rožinės spalvos drabužius. Liturginiai rūbai visame pasaulyje siuvami tik iš šių spalvų audinių.

Anksčiau per Vėlines ir pamaldose už mirusiuosius kunigai galėjo vilktis gedulingos juodos spalvos drabužius. Dabar šiomis progomis rekomenduojama dėvėti violetinės, atgailą ir liūdesį simbolizuojančios spalvos, rūbus. Rečiausiai kunigai dėvi rožinės spalvos drabužius. Rožinės spalvos albą jie gali užsivilkti tik du kartus per metus - trečią advento ir ketvirtąjį gavėnios sekmadienį.

Šv.Kazimiero bažnyčios kunigas Saulius Stumbra dienraščiui sakė, kad retas lietuvis kunigas turi rožinę albą. Kadangi šiomis dienomis leidžiama dėvėti ir violetinį rūbą, pasak S.Stumbros, kunigai vengia išlaidauti drabužiams, kurie bus retai dėvimi.

Žalius liturginius rūbus kunigai dėvi šiokiadieniais. Žalia yra vilties, pasaulio, kuriame gyvenama ir dirbama, spalva. Raudona arnoto spalva - ugnies ir kraujo, karštos meilės ir aukos dvasios simbolis, kryžiaus kančios spalva. Raudonus liturginius drabužius kunigai dėvi kankinių, apaštalų šventėse, Verbų sekmadienį, Didžiojo penktadienio pamaldose.

Kunigai neretai dėvi ir aukso spalvos drabužius. Tačiau auksinė atskiros reikšmės neturi - ji prilyginama baltai. Velykų savaitgalį visi pasaulio kunigai per šv.Mišias dėvės tik auksinius ir baltus liturginius drabužius. Balta - tyrumo, nekaltumo ir džiaugsmo simbolis.

Seni rūbai neišliko

Nė vienoje Klaipėdos bažnyčioje neišliko senovinių liturginių drabužių. Kunigai dėvi šiuolaikiškus, neseniai pasiūtus rūbus. Kristaus Karaliaus bažnyčioje saugomi keli arnotai ir stulos, kurie galėjo būti pasiūti prieš 50 metų.

Kaip „Klaipėdai“ sakė šios bažnyčios kunigas M.Nausėda, ateityje čia turėtų būti įkurtas nedidelis muziejėlis, kur tikintieji galėtų pamatyti kai kuriuos su bažnyčios istorija susijusius daiktus.

Tarybiniais laikais kunigų dėvėti liturginiai drabužiai dabar yra laikomi senos spintos stalčiuose. Keletą kartų per metus jie yra vėdinami. Pasak kunigo, istorinės vertės šie rūbai kol kas neturi, tačiau ateityje rankomis siuvinėti ir tapytomis detalėmis puošti liturginiai drabužiai turėtų tapti įdomūs klaipėdiečiams.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (53)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos egzoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas (13)

Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas,...

Vokietijoje – šaudynės, yra žuvusių užpuolikai ieškomi, pildoma (23)

Vokietijoje netoli Frankfurto trečiadienį per šaudynes dviejuose kaljano baruose žuvo mažiausiai...

Laivai aplenkia Kiniją: prekyboje kyla sumaištis (10)

2020 metų vasaris įsimins kaip istorinių trikdžių viso pasaulio tiekimo grandinėse laikotarpis,...

Tomas Sinickis. Atslūgus įtampai ir emocijoms po „Eurovizijos“, įvertinkime, kas vis dėlto įvyko (11)

Savaitgalį įvyko du finalai. Vienas baigėsi kaip visada – laimėjo „Žalgiris“ . Kitais...

Philipp Ther

Susivienijimo kaina: Vokietijos šoko terapija po 1989-ųjų

Dažnai sakoma, kad Vokietijos ekonomikos stiprybę lėmė šoko terapija, taikyta praėjusio...

Ūkininkai suskrido į protesto akciją Briuselyje, akcijų žada ir Lietuvoje

Šiandien, vasario 20 d., Lietuvos ūkininkai planuoja pradėti protestą Briuselyje, kuriame...

Prie pat Vilniaus atnaujintas pažintinis takas sulaukė tautiečių antplūdžio: tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje

Sėdžiu naujos Liudo Dapkaus knygos apie keliones pristatyme ir klausausi jo skeptiškų minčių...

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (40)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (138)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

|Maža didelių žinių kaina