Kūrėja tikina, kad jie ne tik nedūžta, bet ir tinka kiekvienai stilingai moteriai. Kurdama nertus papuošalus R.Glasaitė tęsia šeimos tradicijas.

Kaip ir kada susidomėjote nėrimu? Kodėl pasirinkote šią technika?

– Nerti pradėjau dar vaikystėje. Mano pirmoji mokytoja buvo mama, ji parodė, kaip tai daryti. Man tai buvo labai įdomu. Lankydama mokyklą galėjau gilinti žinias per technologijų pamokas, įgijau daugiau įgūdžių. Nėrimas man – puikus laisvalaikio pomėgis.

Įdomu, kad naudojant tradicinę techniką galima pagaminti daug modernių dalykų. Neriu papuošalus, servetėles, įvairius žaisliukus. Esu bandžiusi ir kitas technikas – velti vilną, verti karoliukus, bet tradiciniai nėrimo rankdarbiai yra arčiausiai širdies. Kartais vienam papuošalui, jei tai – prabangi galvos juosta, skiriu savaitę.

Neriant man viskas svarbu: siūlų spalvos, jų kokybė, vąšeliai. Išskirti galiu idėją – nuo jos viskas prasideda. Kartais eksperimentuoju, bet atradusi tai, kas man patinka, vadovaujuosi intuicija. Priemones dažniausiai randu Lietuvoje, nors jos nėra lietuviškos.

Ar galite paneigti mitą, kad neria tik močiutės?

– Žinoma, esu gyvas to pavyzdys! Drąsiai tuo užsiimu. Kartais bendraudama su žmonėmis pastebiu, kad šis pomėgis daugelį nustebina. Kaip tai suprasti? Kaip tai vyksta? Pasakoju, aiškinu. Kyla klausimų, ar dirbu su karoliukais, tada aiškinu, kad neriu, o ne veriu.

Neria vis mažiau žmonių, nebėra iš ko išmokti, trūksta laiko ir noro. Tam mažai laiko skiriama ir mokyklose, retas jaunuolis mėgsta nerti. Ne kiekviena mergina moka nunerti servetėlę ar numegzti kojines. Mūsų močiučių jaunystėje tai mokėti buvo privaloma. Net ir dabar mamos prašau patarti, ji mane palaiko ir skatina veikti.

Mano svajonė – visą laiką skirti tik rankdarbiams. Mane traukia kūrybiškas darbas, kituose darbuose man trūksta kūrybinės išraiškos.
Rasa Glasaitė

Savo nėrinius apibūdinate kaip jausmingus. Kas yra jausmingi nėriniai?

– Nėrimas – labai moteriškas užsiėmimas. Kuriu papuošalus – tai labai savita, originalu. Kiekvieną darbą darau nuoširdžiai. Jis dažnai priklauso nuo nuotaikos, emocijų ir išgyvenimų. Kai esu linksma, vyrauja gėlės, šviesios spalvos, artėjant rudeniui norisi tamsesnių atspalvių. Mano kuriamų aksesuarų pavadinimas „Dewia Accessories“ yra „pažaidimas“. Mano vardas Rasa, o rasa angliškai – dew. Pati mielai puošiuosi nertais papuošalais. Jie sudomina žmones, patraukia akį. Daug kas stebisi, kad jie lengvi, nedūžta (juokiasi).

Turiu daug nėrimo schemų. Mama padovanojo seną knygą, skirtą būtent jiems. Joje randu daug idėjų, bet originaliam papuošalui schemos sukurti neužtenka. Reikia viską perleisti per save, nebijoti kurti. Kartais mintys kyla bendraujant su žmonėmis, tiesiog pagalvoju, kad būtent tam žmogui tiktų būtent toks aksesuaras. Kartais motyvus susapnuoju. Piešiu ir eskizus.

Įkvėpimo semiuosi iš gamtos. Esu baigusi biologijos studijas, mane traukia gamtos motyvai. Gėlės, metų laikai dažnai padiktuoja formas ir spalvas. Kai šilta, norisi romantikos, lengvumo ir kaspinėlių, žiemą – brandesnių kūrinių, santūresnių formų.

Visi mano kuriami papuošalai – vienetiniai. Nebijau kartoti, bet visiškai vienodai padaryti kartais neišeina. Klientės pamačiusios daiktą pačios diktuoja idėjas – patiko kaklo papuošalas, bet norėtų tokios apyrankės ir t. t.

Papasakokite apie galvos juostų madą. Kokios dabar populiariausios?

– Galvos juostos – mano kūrybos pradžia. Prieš pradėdama verslą jas kūriau sau. Vėliau idėją „užmečiau“ į stalčių. Kai tvirtai nusprendžiau, kad reikia pabandyti, prisiminiau ir jas. Jos vėl grįžo į mano kūrybą. Dabar labai madingos įvairios retro, gėlėtos galvos juostos.

Pristatykite chokerius. Kuo pasižymi šie papuošalai?

– Juos sunku pristatyti lietuviškai. Tai – papuošalai, prigludę prie kaklo. Juos renkasi vis daugiau moterų. Pamačiau, kad jie labai madingi užsienyje, ir supratau, kad galiu pagaminti panašių aksesuarų. Nėrimo technika šiems papuošalams labai tinka. Įsigyti gamintų fabrikuose galima daug, bet rankų darbo aksesuaras yra išskirtinis.

Sukūrėte labai linksmus, bakterijų įkvėptus auskarus.

– Kalti mokslai (juokiasi). Bakalauro darbą rašiau apie mikrobiologiją, jis siejosi su vandens biologija. Vieni auskarai tapo amebomis, kiti – bakterijomis. Pagalvojau, kad tai – smagi ir netikėta idėja.

Ką manote apie nėrinių pasirinkimą vestuvėms?

– Nėriniai vestuvėms labai tinka. Manau, jie yra privalomi. Vestuvių stilius yra įvairus, bet baltas nertas aksesuaras tampa ypatingu akcentu. Jie tinka prie bet kokio šventės stiliaus. Daug vestuvinių suknelių yra nėriniuotos, todėl derinti nėra sunku.

Turite internetinę parduotuvę. Ar pirkėjai nustemba išvydę kilmės šalį – Lietuvą, Kauną?

– Jie visada mato, iš kurios šalies gaus prekę. Lietuva ir Kaunas stebina ne tik pirkėjus iš užsienio, bet ir kitus internetinių parduotuvių savininkus. Stebisi, džiaugiasi, rašo, kad tai, ką darau, yra įdomu, originalu, kad parduotuvė yra graži.

Daug dėmesio skiriu nuotraukoms. Dažnai pati pozuoju aksesuarų fotosesijoms. Įpratau prie modelio darbo (juokiasi). Internete įvaizdis labai svarbus.

Prie ko derinti nertus aksesuarus, papuošalus? Ar egzistuoja taisyklės, kurių reikėtų laikytis?

– Nerti aksesuarai – universalūs. Juos galima rinktis įvairioms progoms, prie įvairių stilių, drabužių derinių. Nėriniai iš prigimties yra romantiški ir moteriški, todėl juos galima derinti prie panašios stilistikos arba motyvų. Griežtesniam stiliui jie suteikia švelnumo arba kontrasto.

Kartais galvoju, kad nunerti galima beveik viską – apyrankes, net žiedus. Ateityje tikrai norėčiau turėti ne tik internetinę, bet ir realią parduotuvę. Man svarbu bendrauti, susipažinti su savo klientais, ir juos konsultuoti gyvai.

Ar jau ruošiatės parodai „Moters pasaulis“? Kokiomis nuotaikomis gyvenate?

– Tai bus mano pirmoji paroda. Šiek tiek jaudinuosi, bet ruošiuosi, gaminu daugiau aksesuarų. Užsiimu ir kitais darbais – ruošiu vizitines korteles, stendą. Tikiuosi sutikti daug žmonių, išgirsti jų pageidavimus ir nuomones. Noriu pamatyti reakcijas, tendencijas.

Iš pradžių abejojau dėl mados verslo, ši sritis atrodė nerimta. Tai ne maistas, kurio reikėtų nuolat – papuošalams reikia žmogaus, kuris juos mėgtų ir vertintų. Dvejojau, bet artimieji drąsino. Džiaugiuosi tai pradėjusi ir tikiu, kad toliau seksis vis geriau.