Kažkada pagal moters karolius buvo sprendžiama apie pajamas ir sėkmę. Dabar pasirinkti vėriniai byloja apie mūsų skonį arba jo nebuvimą. Ir visai nesvarbu, tai plastmasiniai karoliai ar pusbrangiai akmenys, svarbiausia, kad jie būtų vietoje ir laiku.
Karolių evoliucija prasidėjo tais laikais, kai kažkas sumanė ant sausgyslių suverti gyvūnų dantis ir kaulus...
Moterys, kurioms mamutų ir tigrų medžioti neteko, išmoko daryti papuošalus iš augalų sėklų ir kauliukų, net vabaliukai buvo veriami ant siūlo. Vėliau vėriniai pradėti daryti iš akmenų, perlamutro gabalėlių ir kriauklių. Tokiems papuošalams buvo priskiriamas magiškų amuletų vaidmuo. Įvairiais karoliais karoliukais senovės moterys karstėsi nuo galvos iki kojų: puošė plaukus, kaktą, siuvinėjo jais drabužius ir apavą.
Natūralių akmenų ir kriauklių karoliai daugeliui genčių atstojo pinigus, į juos buvo keičiami įvairūs daiktai. Ilgainiui pradėta netgi gudrauti. Europiečiai apgaudinėjo vargšus Afrikos čiabuvius, keisdami pigius žėrinčio stiklo karolius į auksą ir deimantus. O Amerikos kolonistai už saują spalvotų karolių iš indėnų gavo nei daug, nei mažai – Manhatano salą.
Beieškant grožio
Vėliau žmonės išmoko apdirbti brangiuosius akmenis. Viduramžiais ir Renesanso laiku, ypatingai išsivysčius stiklo pramonei, karoliai itin išpopuliarėjo. Stikliniai, mediniai ar pusbrangių akmenų – kartu ir atskirai – puošė damų kaklus ir apdarus. Kiekviena norėjo sublizgėti, o dvaro juvelyrai už idėjas norėjo nemažai. Taip XIX amžiuje atsirado netgi „egzotiški karoliai“ iš tikrų vabalų, padengtų laku ir auksu.
XX amžiaus pradžioje ir prieškario metais Art deco stiliaus dėka atsirado daugybė papuošalų iš plastiko, aliuminio ir chromo. Nebrangių niekučių mada sėkmingai sutapo su Didžiosios depresijos metais, kai stipriai sumažėjo juvelyrinių dirbinių gamyba iš brangiųjų metalų ir akmenų.
Moterys taip įprato prie kaklo papuošalų, kad net Antrojo pasaulinio karo metais sugalvodavo kaip efektingai atrodyti. Sujungdavo įprastas kanceliarines sąvaržėles, apvyniodavo jas ryškaus popieriaus juostelėmis, padengdavo klijais ir laku. Arba išdažydavo... makaronus. Tai buvo pigu ir gražu.
Tuomet moterys buvo priverstos tuo užsiimti, o dabar tai vadinama „hand made“ ir yra labai vertinama. Madinguose žurnaluose patariama pasigaminti efektingus karolius iš geležinių veržlių, apvyniotų ryškiaspalviais siūlais. Arba pabodusius medinius karoliukus apvynioti medžiaga ar juostelėmis, susukti juos grupelėmis, o vėliau sujungti į vieną vėrinį. Galima pasigaminti kaklo papuošalą netgi iš mažyčių lempučių, padengtų nagų laku. Vis dėlto, jeigu rankdarbiai nėra jūsų arkliukas, telieka amžina klasika.
Perlai visada teisūs
Manoma, kad perlai buvo pirmieji senovės žmogui žinomi brangūs akmenys. Jie minimi Senajame Testamente, Talmude ir Korane. O vienoje Tarpupio kapaviečių buvo rasta iš perlų pagamintos gėlės ant auksinio stiebo.
Rusijoje papuošalus iš perlų mėgo imperatorės. Žinomų perlų papuošalų gerbėjų sąrašas ilgas: Kleopatra, Marilyn Monroe, princesė Diana, prancūzų aktorė Simona Siniore, Holivudo legenda Elizabeth Taylor ir pirmoji JAV dama Jacqueline Kennedy...
Garsioji Coco Chanel kartą pasakė: „Perlai visada teisūs“. Būtent ji įtikino moteris, kad perlai tinka prie bet kurios damos veido. Jos dėka baltų perlų derinys su juoda maža suknele, tamsiu švarku ar juoda palaidine tapo mados klasika.
Nuo to laiko perlų vėrinys taip ir neišėjo iš mados. Perlų karoliais pasipuošusias dažnai galima išvysti aktores Millą Javovich ir Cameron Diaz, Sarah Jessicą Parker ir Sharon Stone, Sandrą Bullock ir Drew Berrymore. Juos mėgsta netgi ekstravagantiškoji Lady Gaga.
Šiame neįtikėtiname perlų populiarume slypi kažkokia mistika. Ne veltui Kinijoje perlai buvo laikomi jaunystės, vaisingumo ir magiškos galios eliksyru, Mongolijoje – valdžios, Indijoje – santuokos ir klestėjimo, o Europoje – ilgaamžiškumo simboliu.
Perlų kaina priklauso nuo jų dydžio, formos, spalvos ir to, jie buvo rasti jūrų gelmėse ar išauginti specialiose fermose.
Yra keletas klasika pripažintų perlų papuošalų variantų. Vienas jų – kelių skirtingo ilgio eilių perlų karoliai, kurie buvo itin populiarūs karalienės Viktorijos laikais ir sugrįžo į madą mūsų dienomis. Antras variantas – perlų apykaklė arba „antkaklis“, kurį sudaro kelios (klasikinis variantas – trys) eilės perlų, glaudžiai apjuosiančių kaklą.
Paprastai toks papuošalas yra 35-40 centimetrų ilgio ir idealiai tinka prie V formos iškirptės. Tai dažnai vadinama J. Kennedy stiliumi, nes ši pirmoji JAV dama mėgo būtent tokį perlų vėrinį. Trečia galimybė – vadinamoji „Principessa“. Tai pats populiariausias perlų vėrinio ilgis, siekiantis 43-48 centimetrus.
„Matinee“ yra 50-60 centimetrų karoliai, kuriais puošiamasi pusiau oficialiuose renginiuose. „Opera“ - tai stambių perlų papuošalas, segimas per oficialius renginius. „Rope“ yra ilgesni nei 90 centimetrų karoliai, kuriuos aplink kaklą galima apvyti du ar tris kartus. Jais galima įvairiai eksperimentuoti – pavyzdžiui, surišti mazgą.
Etiketas reikalauja perlus rinktis priklausomai nuo damos amžiaus – kuo moteris vyresnė, tuo stambesni perlai.
Fantazuokite!
Mada šiandien diktuoja individualų papuošalų pasirinkimą. Vis dėlto šiuolaikinis gundančios ir ryškios moters paveikslas nebus išbaigtas, jeigu jos kaklo neapvys viena ar kelios eilės neįprastų formų ir dydžių karolių. Šiais laikais galima vienu metu puoštis netgi keliais skirtingų spalvų, formos ir medžiagos karoliais.
Ekstravagantiškai, tačiau gražiai atrodo itin ilgi karoliai, galintys siekti netgi kelis metrus. Tokį papuošalą galima nešioti įvairiai: apvynioti kelis kartus aplink kaklą, padaryti iš jų kaklaraištį ar kilpą arba surišti juos krūtinės lygyje.
Kitaip tariant, laužykite stereotipus ir nešiokite karolius tokius ir taip, kaip jums patinka. Jeigu norite atkreipti dėmesį į apnuogintą nugarą – permeskite juos atgal. Galite apvynioti aplink riešą ir nešioti vietoj apyrankės. Galite netgi įpinti juos į plaukus. Tokiu būdu tie patys karoliai kaskart atrodys naujai ir ypatingai.
Stambūs natūralių akmenų karoliai – nepigus malonumas. Vis dėlto visi garsūs mados namai siūlo efektingą bižuteriją, kurią šiuolaikinės mados demokratiškumas leidžia segėti netgi oficialiuose renginiuose.
Anksčiau karoliai buvo pasirenkami griežtai pagal aprangos spalvą. Šiandien ši taisyklė galioja tik brangakmeniams – prabangus smaragdų ar safyrų vėrinys prie raudonos suknelės netinka. Užtat madingą bižuteriją galima rinktis laikantis kontrasto principo: prie žydros suknelės puikiai tiks geltoni arba rudi karoliai.
Svarbiausia, pasitikėkite savo skoniu ir neperlenkite lazdos!
