Iš 34 pretendentų komisija atrinko 13 naujų dizainerių. Jie buvo pakviesti pasiūti po tris savo eskizuose pateiktus modelius ir juos pristatyti gyvai sostinės Nacionalinėje dailės galerijoje.
Pateiktas paraiškas vertino festivalio suburta komisija: dizainerė Agnė Kuzmickaitė, Vitalis Čepkauskas, Giedrius Paulauskas, festivalio kūrybos vadovė Sandra Straukaitė ir festivalio prodiuserė Renata Mikailionytė.
Šiųmetės "Injekcijos" nugalėtojais tapo (FOTO): Vidminta Stasiulytė (Fast forward), Dovilė Kaušakytė ir Eglė Mazecaitė (Kauno žmona arba kupiškėnų vestuvės), taip pat Diana Kuzmickaitė su Aušra Urbonavičiūte (Lezenfanpat). Nugalėtojos dalyvaus pavasarį vyksiančiame festivalyje "Mados infekcija".
„Injekcija“ – tai 2008 metais startavęs naujų mados pasaulio talentų paieškos konkursas, kurį organizuoja festivalis „Mados infekcija“ (MI). Jo laimėtojai gauna šansą pirmą kartą savo kūrybą parodyti ant MI podiumo. Konkurso nugalėtojams festivalis suteikia lygiavertes kolekcijos pristatymo sąlygas kaip ir jau pripažintiems Lietuvos bei užsienio dizaineriams.
IŠRINKITE savo favoritą (balsavimas vyksta iki gruodžio 8d.). Žemiau - kolekcijų aprašymai ir nuotraukos.
DOVILĖ KAUŠAKYTĖ IR EGLĖ MAZECAITĖ - "Kauno žmona arba kupiškėnų vestuvės"
VDA kostiumo dizainas: Dovilė - du kursai, Eglė - trys, (šiuo metu nestudijuoja).
Something old, something new
Something borrowed, something blue
And a silver sixpence in her shoe.
Kolekcija „Kauno žmona arba kupiškėnų vestuvės“ inspiruota vestuvinio moters kostiumo: etnografinio ir tokio, kokį jį matome šiandien — nulemto bendruomeninės estetikos sampratos. Mūsų kolekcija — tai odė senovinių vestuvių rimčiai bei nūdienos absurdo satyra. Ir atvirkščiai.
DOLORESA GREIVYTĖ - "Laipsniai"
VGTU - statybos inžinerijos paskutinio kurso studentė.
"Žmogau, Tau suteikiu kito lygmens laipsnį. Tu esi savo individualybės atstovas. Tavo pečius puošia blizgančios ordinų detalės ir kutais nupintos juostos. Tavo gyvenimo patirtis ar neblėstantis jaunatviškas naivumas yra tituluojamas. Antpečiai Tau".
Antpetis - ant drabužio peties prisiuvama ar prisegama lentelė ar juosta. Antpetis paprastai pats ar ant jo pritvirtinti ženklai yra atskyrio ženklai.
Antpetis - ant antpečio esanti atskyrio ženklų visuma (antpečio fono spalva, antpečio kanto spalva, juostelės, žvaigždutės ir kiti ženkliukai). Kaip atskiras atskyrio ženklas, rodantis antpetį nešiojančiojo "laipsnį", priklausomybę tam tikrai organizacijai.
Antpečių funkcijos: atskyrio ženklas.
VIDMINTA STASIULYTĖ - FFWD (Fast forward)
Vilniaus dailės akademijos studentė.
Kolekcijos ašis – laiko deficitas, kuris perkeliamas į rūbus ir aksesuarus. Pagrindiniai drabužio elementai – iškarpos, kuriomis pradedamas siūti rūbas.
Kūrybinė kolekcija “Fast forward” – tai šiandieninis greitintuvas, kuris pasuka procesą, todėl pradžia prilygsta pabaigai. Drabužis pradedamas ir baigiamas kurti iškarpa. Rūbai tarsi subyra į fragmentus ir tampa trimate konstrukcija arba susilieja į rūbą – išklotinę, sukurdami vis naują formą. Skirtingos iškarpos suvedamos į sijoną, o kitos iškarpos išdidinamos: taip dvi rankovės iškarpos tampa švarkeliu. Kolekciją papildo aksesuarai, sukurti iš laikrodžio detalių, kurie pavirsta sagėmis, auskarais, lankeliais, segtukais – taip tarsi sustabdomas, išardomas laikas.
ANETA MACKONYTĖ - "Blossoms of the Lifetree"
Vilniaus Dailės Akademijos antro kurso studentė.
Seniai, paslaptingose džiunglėse, gyvavo didingos civilizacijos. Ore tvyrojo mistiškas jausmas, žmonių akyse spindėjo dangaus mėlis. Jie, įsijautę į visatos garsą, basomis ritmingai šoko aplink Gyvybės Medį. Jų kūnai sugėrė aplinkos spalvas, tapatinosi su gyvūnų ir augalų formomis. Jie - majai, inkai, meksikiečiai ore piešė magijos ženklus, kurie tuščią, pilką, chaotišką pasaulį ryškiom spalvom nutapė. Jie tapo paukščiais, pakilusiais virš debesų. Jie tapo Didingojo Medžio šakomis, kurios sprogdino stebuklą: vaivorykštės spalvų ir pasakiškų jausmų prisirpusius gėlių žiedus.
UNIKUMAI/Agnė Rinkevičiūtė ir Miglė Janušaitė - "Autoegzekucija"
Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino III kurso studentės.
Mes nagrinėjame savęs sunaikinimo teoriją. Gamtos tampymas už ūsų; tobulai netobulos technologijos; nupirkti mokslininkai, kuriantys mirtį; maža cigaretė ir didelis gaisras – naikinimasis apima visas gyvenimo sritis. Vyksta egzekucija, kuri paprastai atliekama budelio prieš aukos valią, bet čia pati auka tampa savo budeliu. Kolekcijoje kankinimo įrankis įduodamas žmogui į rankas, kad šis atsistotų pats prieš save ir pagreitintų savo numarinimą. Taip jis priešinasi visuotinio lėtinio naikinimosi beprasmybei.
Pripažinkime: naikinamės. Aš. Tu. Kaimynė. Naikinamės ir patys savim žavimės... Ir neskubam... O gal sukaupkime drąsą ir pasinaikinkime tiesiogiai?
VIKTORIJA T’NOVA (Tichanova)- „Onutė Skudurinutė. Klasė Deluxe“
Vilniaus Dailės Akademija, kostiumo dizainas, magistrė.
Moteriškų drabužių kolekcija „Onutė Skudurinutė. Klasė Deluxe“ - projektas, skirtas sociumui, iškėlusiam madą aukščiau už asmenybę: “Mes, mados vartotojai, esame lėlės, kuriomis žaidžia mados industrija. Esame nuolat išpakuojamos ir iš naujo supakuojamos – tam, kad atitiktume naujausią, vis besikeičiančios mados standartą. Tapome mados žaisliukais, marionetėm. Ir visa tai tik todėl, kad privalome spėti laiku teisingai pakeisti apvalkalą, kitaip tariant, teisingai susipakuoti.
Taigi, drabužis įgavo įpakavimo statusą. Dėvėtojo asmenybė, kaip ir drabužio funkcionalumas ar patogumas, prarado reikšmę: daug svarbiau yra pakuotė. Pakuotės pagrindas - standartinės įpakavimo dėžutės forma, kuri yra statiška, bet tuo pačiu pilna dinamiško judesio – sluoksniuojasi, keičia funkciją, atsiskiria į kelis atskirus drabužius, apauga nereikalingomis, nefunkcionaliomis detalėmis, hiperbolizuotais dekoro elementais, yra užrišama ir atrišama”.
Projekto herojė yra mados lėlė, skudurinė Onutė, Onutė Skudurinutė. Šis vardas yra sąlyginis ir simbolinis, ir išreiškia lėlių susirūpinimą drabužiais. Klasė Deluxe – nuoroda į prabangų mados lėlių pasaulį.
LINA GUDANAVIČIŪTĖ - "Lietaus sezonas"
Baigusi Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino studijas
Lietuvoje lyja dažnai. Kartais lyja netgi tada, kai turėtų snigti. Tai todėl kolekcija vadinasi „Lietaus sezonas“.
DONATAS ŠILKAITIS - "Menas likti nepastebėtam"
2009 m. baigė Vilniaus dizaino kolegiją.
Japonų kultūra, mums, europiečiams, visada atrodė paslaptinga ir iki galo nesuprasta. Mane žavi vienas iš paslaptingiausių Rytų kultūros kovotojų – Nindzė. Tai profesionalus karys, diversantas, kovos menų specialistas. Jie veikė tarsi magai, tikslingai ir be jokių taisyklių. Dėl šios veiklos jie visada buvo dėmesio centre, ir visuomenei kėlė didžiulę baimę. O tam, kad liktų neatpažinti – visada slėpė savo veidą.
Nindzės paslaptį perkėliau į šiuolaikinius drabužius. Tai stilius, ne tik papuošiantis moterį, bet ir įviliojantis aplinkinius į tam tikrą žaidimą, kurio taisykles diktuos tik ji. Padedant drabužiui, moteris gali apsisaugoti nuo nepageidaujamos intervencijos į jos vidinį pasaulį. Drabužiai sukuria stiprios, išdidžios, paslaptingos ir tuo pačiu intriguojančios moters įvaizdį.
INGA AUDZEVIČIŪTĖ - "Transformacija"
2008 m. baigė KTU Siuvinių dizaino ir technologijos studijas, dabar yra KTU Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos specialybės magistrantė.
Apranga pastaruosius dešimtmečius buvo gana griežtai skirstoma į moteriškus ir vyriškus drabužius. Vyras nenori dėvėti moteriškų drabužių, o moteris nenori atrodyti vyriškai. „Kaip būtų gerai, turėti vieną kostiumą, tinkantį abiems“, – kartais pamąstome mes. Tai realu. Kas realu, tas įgyvendinama... Staiga vieną drabužio formą keičia kita... Moters drabužiai keičiasi į vyriškus ir atvirkščiai. Paprastai tariant – vyksta drabužių TRANSFORMACIJA.
KRISTINA VALANČIŪTĖ - "Vaikiškos realybės pėdsakai" (rudens/žiemos kolekcija)
Baigė Šiaulių universitete, Taikomoji dailės ir verslo studijas.
Didelis noras sukurti harmoningą visumą nuveda prie meno. Menas – harmoningo gyvenimo palydovas, terapija kūnui ir sielai. Juk kiekvienas mažylis savaime pradeda piešti, taip atskleisdamas jo viduje tvyrančius jausmus, užslėptas mintis ir troškimus. Kuriant kolekciją, man kaip dizainerei, šį kartą buvo svarbu pradžios ieškoti savyje, ieškoti pakaitalo slogiai ekonominei situacijai, kurti laisvą, veržlų, imlaus žmogaus, nerūpestingą išvaizdą.
Eskizavau drabužius, kurie persipina su išgyventais prisiminimais ir vaikystės nuotaika, bet atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas ir jaunimą pavargusį nuo popkultūros. Rinkau visą įmanomą informaciją apie vaikišką piešinį, interpretavau literatūrą, kurioje analizuojamas šis piešinys, siekiau pagrįstai įauginti piešinį į siluetą.
Vaikiškas piešinys – tai žmogaus požiūris į savo praeitį, jungiant ją su dabartimi. Į šį piešinį suaugęs žvelgia šiek tiek kitokiu kampu – stebėtojo, realybės ieškotojo ir kūrėjo akimis.
Piešinys = harmonija = menas.
Suprantamas menas = tavo paties išgyventas, kad ir vaikystėje = realybė (lakoniškas, primityviai stilizuotas, tačiau gana realistinis, nes piešiama tai, kas tuo metu galvoje)
Interpretuodama palieku savo - dizainerės pėdsaką...
DIANA KUZMICKAITĖ IR AUŠRA URBONAVIČIŪTĖ - "Lezenfan"
Baigusios Vilniaus Dailės Akademija Kostiumo dizaino studijas
Kūrybinė moteriškų drabužių kolekcija, įkvėpta abstrakčios būsenos - infantilumo, infantilių asmenybių. Pagrindinė idėja - atskleisti moters vidinę kovą tarp vaikiškumo ir moteriškumo, pabrėžiant jos individualumą.
Kolekcijoje atsikartoja meškiuko motyvas (forma, grafika, akcentais) ir dryžuotumas (tarsi žaidimas, kuris savo spalvomis ir grafika pabrėžia vaikiškumą). Inspiracija spalvynui - karuselė, ledai, ledinukai. Pavadinimas - išgalvotas žodis, turintis prancūziškojo žodžio 'les esfants skambesį (pranc. "les enfants" - vaikai), tačiau neturintis prasmės rašymo atžvilgiu bei nepretenduojantis į vertimą… Tiesiog leidžiame sau žaisti skambesiu ir raidėmis kaip vaikai...
Eksperimentuodamos nusprendė susivienyti, nes kuria visiškai skirtingomis stilistikomis. Diana kuria romantinį stilių, o Aušra – sportinį: “Kurdamos kartu, atrandame įvairių naujų sprendimų”.
EGLĖ MĖČIUTĖ - "Benamis"
Studijuoja Jungtinėje Karalystėje Kūrybingų menų universitete Kostiumo dizainą, yra antro kurso studentė
Visuomenės dvasinis ir fizinis susvetimėjimas veda šiuolaikinį žmogų į „Dvasinę bei fizinę Tremtį“ - taip trumpai galėčiau pristatyti savo kolekcijos idėją. Amžinosios vertybės: namai, šeima, meilė, saugumas, kultūra, šiandien kosmopolitinėje erdvėje yra trapios, laikinos ir amžinomis jų nebegali vadinti. Nebėra ryškios takoskyros tarp atskirų tautų kultūros, nebėra takoskyros ir tarp atskirų meno šakų, viskas persismelkė kultūrine sinteze.
Šiuolaikiniam „AŠ“ suvokti savo identitetą sudėtinga ir, vargu, ar šiandien tai reikalinga. Tai, kas buvo vakar – istorija, kurios pakeisti jau negali. Kas vyksta šiandien - dabartis, kultūrinis chaosas. Tai, kas bus rytoj – ateitis, kurioje dar nieko nėra. Kolekcija „Benamis“ siekiu atskleisti šiuolaikinio žmogaus paieškas tarp to, kas buvo, yra ir bus.
MILDA ČERGELYTĖ - "Silvestria"
Moksleivė (vienuoliktokė)
Kosmosas ir kosmetika turi ne tik bendrą šaknį, bet ir kilmę. Tertulianas primena, kad graikai pasaulį vadina žodžiu, kurio tikroji reikšmė yra "puošmena", o XI a. Jonas Škotas pastebi, kad tiesiogine prasme graikiškasis kosmos reiškia puošmeną (ornatus), o ne pasaulį. Tad grožis ir kosmosas yra neatsiejami. Silvestria - naujas matriarchalinis pasaulis-planeta žemiško pesimizmo ir pilkumo nualintiems žmonėms, kurio gyventojams rūpi grožis, mokslas, jaunatviškos dvasios polėkis.
Vyrauja moteriškasis pradas, kūrybiškumas, taika, motinystė ir saugumas. Jame skatinamos pastangos būti protingu ir originaliu. Tai atgimusi kaliokagatija! Silvestrijoje visi gyvena taip, kaip nori, o norai paremti kosmoso logika. Kolekcijoje - dvidešimt Silvestrios moterų, pristatančių šio pasaulio idėjas.
