Pataria Giedrius Drukteinis, stiliaus žurnalistas ir svetainės džentelmenams įkūrėjas.

Giedrius Drukteinis
Pirmas patarimas – neieškokite ir nepirkite naujų drabužių, rastų Lietuvoje, nes bet kuriuo atveju jie bus per brangūs, palyginti su tuo, ką galite įsigyti užsienyje. Antras patarimas – ieškokite amerikiečių gamintojų drabužių (ir V. Landsbergis yra sakęs, kad „Lietuvai reikia daugiau Amerikos, ir mažiau Rusijos“). Jei esate linkęs į jaunatvišką stilių – tokių, kaip “American Eagle”, “Abercrombie&Fitch“, „UrbanOutfitters“, „Kenneth Cole“ ar „Hot Topic“. Jei esate linkęs į nuosaikesnį stilių – „J.Crew“, „Dockers“, „The Gap“ arba „LL Bean“. Jei esate pagyvenęs ar mėgstate konservatyvų stilių – „Eddie Bauer“,„Brooks Brothers“, „Paul Stuart“ arba „J.Press“.

Šiais laikais visos kompanijos turi savo virtualiąsias parduotuves, iš jų drabužius ar avalynę lengva užsisakyti, ir nėra sudėtinga išsiaiškinti savo dydžių atitikmenis pagal amerikietišką sistemą. Užsisakydamas drabužius tokiose parduotuvėse, prieš tai paieškokite Internete „discountcoupons“ nuolaidų numerių, ir nors dažnai jie neveikia, siunčiant pirkinius į tokias šalis, kaip Albanija, Uzbekistanas ar Lietuva, tačiau įmanoma rasti ir veikiančių. Jei turite laiko ir įgūdžių – paieškokite sau tinkančios aprangos “eBay” internetiniame aukcione – tos pačios kompanijos drabužiai ten gali kainuoti dar pigiau.

Jei Internetas baugina – apsilankykite padėvėtų drabužių parduotuvėse, prekiaujančiose amerikietiškais rūbais. Ten galima rasti net ir niekada nenešiotų rūbų. Jei jose nesigėdija apsilankyti net Aleksandras Pogrebnojus, kodėl turėtumėte gėdytis Jūs?

Jei turite galimybių išvykti į Europą, nesiekite vilčių su Skandinavija ar Anglija, rūbai ir ten ganėtinai brangūs. Arčiausiai mūsų esantis geriausias drabužių pasirinkimas pagal kainos ir kokybės santykį yra Vokietijoje, tačiau patarčiau vykti ne į Berlyną, o į pietvakarinę šalies dalį, ypač į Kaizerslauterną, kur įsikūrusi didžiausia amerikiečių oazė Europoje – JAV kariškiai ir karinių bazių aptarnaujantis personalas.

Šalia Kaizerslauterno esančios amerikietiškos aprangos parduotuvės savo asortimentu ir nedidelėmis kainomis nenusileidžia JAV Rytinės pakrantės prekybos centrams, o parduodamų drabužių modelis ir spalvos akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurie yra parduodami Lietuvoje.

Kokie turėtų būti džinsai (spalva, dizainas, siaurėjantys/tiesūs) verslo susitikimuose, ir ar galima kartu su džinsais dėvėti švarką?

G.D.: Daugiau nei pusantro šimto metų džinsus nešiojantys žmonės nebuvo verslininkai - jie dirbo verslininkams. Vyriški džinsai visada derėjo prie languotų marškinių, palaikių marškinėlių, baltų žirgų ar gitaros prie laužo, tačiau jokiu būdu ne prie rimtos diskusijos, kaip perkelti savo verslą į „šešėlinę zoną“... Bet jei esate vienas iš naujosios kartos vadybininkų, mūvinčių džinsus dalykiniuose susitikimuose, atminkite – pagrindinis ir privalomas “business” ar “business casual” stiliaus elementas – švarkas, taip iškart atsakant ir į antrąją Jūsų klausimo dalį.

Pageidautina, kad tas švarkas būtų vienaeilis, vienspalvis ir tamsesnis už džinsus. Todėl iš esmės net ir nėra svarbu, kokios spalvos ar modelio bus Jūsų džinsai, nes pagrindinis tokios aprangos elementas – švarkas, kuris ir bus labiausiai pastebimas. Taip pat patariu prie džinsų dalykiniame susitikime vilkėti ir vienspalvius marškinius (geriausia – baltus), jie visada atrodo tvarkingiau ir padoriau, nei languoti ar dryžuoti.

Venkite dryžuoto švarko, nes prie džinsų jis atrodys tik kaip „per pusę padalintas kostiumas“. Labai “cool” atrodo šviesūs džinsai su tamsiu švarku ir baltais marškiniais, tačiau tam, kad tai atrodytų išties “cool”, džinsai turi būti aptempti, ir nešioti juos reikia tik prie gerų juodų batų.

Kokios, Jūsų manymu, yra didžiausios lietuvių vyrų aprangos stiliaus klaidos?

G.D.: Didžiausia ir vienintelė klaida – mums, lietuviams vyrams, pernelyg rūpi, ką apie mus pagalvos kiti. Visa kita – ne klaidos, o pasirinkimo laisvė, kuria svarbu tik neįžeisti kitų žmonių jausmų ir prigimtinių teisių tokiais aprangos elementais, kaip politinę ar religinę reikšmę turinčiais aksesuarais.

Jei lietuvis vyras asmeninį aprangos stilių kuria už savo pinigus, jis neprivalo niekam atsiskaityti už savo pasirinkimą ir savo apranga nėra niekuo niekam įsipareigojęs. Juozas Baltušis jau prieš 50 metų Amerikoje pastebėjo, kad „čia kiekvienas rengiasi taip, kaip jam patinka, ir niekas iš to nedaro tragedijos“. Nematau priežasčių, kodėl toks požiūris ateityje negalėtų prigyti ir Lietuvoje.

Kaip išsirinkti nosinaitės krūtininėje švarko kišenėje spalvą? Ar ji turi sutapti su kaklaraiščio spalva ir raštu?

G.D.: Jei Jūsų nosinaitės (kitaip vadinamos „fantazija“) spalva/raštas atitiks kaklaraiščio spalvą/raštą, atrodys, kad šiek tiek persistengėte. Tačiau jos neturėtų ir pjautis. Jei nešiojate dryžuotą kaklaraištį, fantazija turi būti vienspalvė. Arba atvirkščiai. Fantazijos kaip paprastai yra šilkinės, paprasto rašto, dažniausiai tiesiog baltos, įkišamos į kišenėlę trikampiu arba tiesia horizontalia linija.

Prieš 40 metų tarp Europos dendžių iš viso buvo madinga į krūtininę švarko kišenėlę sugrūsti baltas ir plonas moteriškas kelnaites... Tačiau jei norite nešioti fantaziją “su pretenzija”, pasirinkite “puokštę”. Ji daroma taip: sunerkite nykštį su smiliumi, padarydami apskritimą. Ant jo paskleiskite fantaziją taip, kad pirštų apskritimas būtų ties jos centru. Tada kitos rankos smiliumi brukite audeklą į apskritimą, kol padarysite “puokštės” formą. Suglauskite jos kraštus ir taip kiškite fantaziją į kišenėlę.

Jums aktualius klausimus siųskite mums el. paštu: gyvenimas@delfi.lt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)