Eko mada – kas tai? Politika ar sąmoningumo faktorius?

Ekologinės mados idėja

Ekologinės mados, pagrįstos teisingos prekybos principais bei rūbų gamyba iš natūralių medžiagų, populiarumas įgauna pagreitį. Tai mados atšaka, kurios statusas įpareigoja galvoti ne tik apie žmones, slypinčius už pačio rūbo, bet ir apie aplinką.

Tarp susidomėjusiųjų ekologine mada tokie dizaineriai kaip Giorgio Armani, Richy Richis, Stella McCartney, Yves Saint Laurentas ar Gucci. Šios tematikos šou rengiami Paryžiuje, Niujorke, Londone, Milane. O stilius įvairuoja nuo kasdienio iki haute couture ar art nouveau. Net įtakingasis „The Financial Times“ atliko specialią analizę, apžvelgiančią ekologinės mados rinkas (Dimi Gaidatzi, Forget Black: Fashion's Going Green. 2005, 14/15).

Ekologinės mados standartus atitinkantis drabužis turi būti pasiūtas iš pluošto, užauginto natūraliomis sąlygomis jo neveikiant pesticidais ir medžiagos apdirbimui nenaudojant cheminių priemonių, pavyzdžiui, baliklio.

Gamybai naudojama medvilnė, linas, vilna, soja, jūros dumbliai, bambukas, kanapės, iš Japonijos atvežta medžiaga „sasawashi“ (ypač tinkanti alergiškiems žmonėms), natūralia mirtimi mirusio gyvūno oda yra tik kelios alternatyvos, kurių pagrindu gali gimti ekologiška produkcija – drabužiai, batai, aksesuarai, kosmetikos priemonės ar baldai. Jaunieji menininkai geba panaudoti net plieną, vielą ar kartoną.

Įdomus faktas, jog medvilnė sudaro pusę tekstilėje suvartojamų sąnaudų. Jos laukuose išpurškiamas ketvirtadalis viso pasaulio insekticidų, galinčių sukelti kraujo užkrėtimą dirbantiesiems fermose ir alergiją vartotojams. Galima tik įsivaizduoti, kokią žalą aplinkai daro šios cheminės priemonės. Tuo tarpu minėtosios mados produkcija siekiant apsaugoti ir augintojus, ir klientus gaminama tik iš 100 proc. ekologiškos medvilnės.

Beje, 5-ojo ar 6-ojo dešimtmečio suknelė, kaip tai įrodė aktorė Angelina Jolie ateidama į filmo „Nenugalėta širdis” (angl. „A Mighty Heart“) premjerą Niujorke vilkėdama 26 dolerius kainuojančią suknelę, taip pat gali tapti neprilygstama „vintage“ stiliaus „atstove“. Padėvėtų daiktų, medžiagų perdirbimas ar pritaikymas derinant juos su nauja detale yra dar viena iš ekologinės mados atšakų.

Ne mažiau svarbus aspektas yra ir tai, jog rūbų pramonės darbuotojui turi būti sudarytos geros darbo sąlygos, o vaikų darbas yra griežtai reglamentuotas. Pirmaujanti teisingos prekybos organizacija (angl. Fair Trade) nustatė principus, kuriais vadovaujasi ir kiekvienas „eko“ mados atstovas. Organizacijos politika apima natūralaus žemės ūkio vystymo, pavojingų chemikalų draudimo, sąžiningos prekybos bei užmokesčio už darbą kriterijus.

Pirmoji šias nuostatas „eko“ pramonėje įgyvendino Safia Minney, drabužių įmonės „People Tree“ įkūrėja. Firmos parduotuvės atidarytos Didžiojoje Britanijoje ir Japonijoje.

Eko mada buvo populiari jau 1980-aisiais, tačiau tai buvo skurdžios išvaizdos ar labiau hipių kultūrai būdingi drabužiai. Šiandien tai aukštoji mada, kurios pristatymai vyksta didžiausiose sostinėse.

Žinomiausias šio pobūdžio renginys „Ethical Fashion Show“ kiekvienais metais vyksta Paryžiuje, kur susirenka ne tik jaunieji dizaineriai (jų būna apie 90) iš viso pasaulio, bet ir mados grandai (pavyzdžiui, elitinė „Gucci Group“), propaguojantys etines ir ekologines normas. Šio renginio požiūris paremtas solidarumu tarp kūrėjų bei tradicijų puoselėtojų, pagarba žmogui ir aplinkai.

Kiti eko mados kalendoriuje įrašyti įvykiai nuolat pažymimi Niujorke, San Franciske, Milane, Londono madų savaitės bei „Anti-Apathy“ kampanijos metu.

Ekologija ir aukštoji mada

Tokio masto susidomėjimas mada, atsižvelgiančia ne tik į aplinkos problemas, bet ir į žmogaus teisių principus, tarp aukštosios mados atstovų paskatino dar atsakingesnį požiūrį į ekologiją.

Ryškiausias vardas ekologinės mados viršūnėje – Stella McCartney. Dizainerė išleido ne tik specialią drabužių, batų bei rankinių kolekciją, tačiau inicijavo ir augalų pagrindu sukurtos organinės kosmetikos „CARE by Stella McCartney“ atsiradimą.

Ilgametė šios kampanijos dalyvė yra ir britų dizainerė Katherine Hamnett, turinti specialią organiškų drabužių liniją su E etikete, reiškiančią etinis ir saugantis aplinką. Be to, ši mados elito atstovė paskelbė jau daugeliui žinomą išsamų ir puikiai pagrįsta straipsnį „Išsivalyk arba mirk” (angl. Clean Up or Die).

Tuo tarpu rafinuotasis Giorgio Armani natūralų pluoštą panaudojo ne tik drabužių siuvimui, bet ir baldų bei interjero elementų kūrimui. Pasak dizainerio, savo interjero detalę jo salonuose ras ne tik turtingas verslininkas, bet ir studentas.

„Dažniausiai madų pasaulis yra suvokiamas kaip paviršutiniškas. Todėl aplinkai nekenkiančių medžiagų pritaikymas dizainerių darbuose yra tik dar vienas įrodymas, jog jis gali būti ir kitoks“, – teigia dar vienas „eko“ mados atstovas Richy Richis, garsėjantis geltonos ir rožinės spalvos sijonais iš taftos.

Tam pačiam tikslui dizaineris kartu su kolega Traveriu Rainsu įkūrė kompaniją „Heatherette“. Žvelgiant į įmonės modelius nesunku įsitikinti, jog ir ekologiškas rūbas gali būti madingas. „Heatherette“ – tai ir „pankuojantis“, kareiviškas gatvės stilius, ir tarp muzikos žvaigždžių Lil' Kim, Gwen Stefani, Paris Hilton, Justino Timberlake, Britney Spears ar Alicia Keys įsižiebusi mados linija. Dizainerių visapusiškam talentui abejingų nelieka.

Tuo tarpu dizainerė Sarah Ratty sukūrė elegantiškų drabužių liniją „Ciel“, kurią jau pastebėjo aktorės Cate Blanchett, Sienna Miller bei Zoe Ball. Už „Ciel“ iniciatyvinę etiketę dizainerė buvo apdovanota minėtojo „Ethical Fashion show“ organizatorių.

Be to, aktorė Sienna Miller buvo taip įkvėpta ekologinės mados idėjos, jog kartu su seserimi Savannah sukūrė naują drabužių kolekciją „Twenty 8 Twelve“.

Filantropo U2 lyderio Bono žmonos, dizainerės Ali Hewson, ir Rogano Gregory bendradarbiavimas leido atsirasti naujai ekologinių drabužių gamintojai „Edun“, kuri didesnę dalį savo pajamų skiria sergantiems ir skurdą kenčiantiems Afrikos gyventojams. Kolekcijoje ne tik art nouveau šilkiniai sijonai, elegantiški kaklaraiščiai ar palaidinukės iš šifono, bet ir organinės medvilnės džinsai, švarkai ar paltai.

Pats atlikėjas Bono tam tikslui subūrė tokias tarptautines kompanijas kaip „Armani“, „Amex“, „Converse“, „Motorolla“ ir „Gap“. Kiekvienos iš jų ekologiška produkcija pažymima specialia projekto „Raudonas“ (angl. Red), kuriam jie atstovauja, etikete. Neoficialus projekto veidas ir aktyvi akcijos rėmėja – Scarlett Johansson.

Galite pagalvoti, jog norėdami įsigyti rūbą iš natūralios medžiagos kiekvieną kartą jo turėtumėte ieškoti dizainerių kolekcijose ar dėvėtų drabužių parduotuvėse. Be abejo, pastarosiose Jūsų laukia originalūs, autentiški modeliai. Tačiau organiškų drabužių platinimu sėkmingai užsiima puikiai pažįstami prekių ženklai: „H&M“, „Marks & Spencer“, „Levi’s“ ir „United Colors of Benetton“, nuolat išlaikantys moralinį požiūrį į rasių visuomenę bei aplinką.

Lietuva tarp kryžkelių

1977 metais prancūzų režisieriaus Roberto Bressono sukurtame filme “Tikriausiai velnias” (pranc. La diable probablement) užčiuopta ekologinė tema buvo pateikta plačiajai publikai. Tuo tarpu Lietuvoje diskusijos apie nuodingų į aplinką išmetamų medžiagų žalą išgyvena tik pirminę vystymosi stadiją.

„Pati ekologinės mados mintis ir suvokimas, jog rūbas ar jo detalė turėtų būti kuriami iš organinių medžiagų nesvetima ir Lietuvos dizaineriams”, – teigia dizaineris Vitalis Čepkauskas. Šalyje yra sudarytos vienos geriausių sąlygų kurti iš natūralaus produkto. Didesnė dalis fabrikų, kuriuose siuvami rūbai, atitinka ekologinius ir teisingos prekybos standartus, o plačiai naudojamas linas ir medvilnė yra universalios medžiagos.

Vis dėlto negalima paneigti ir to fakto, kad šiuo metu didesnę šalies rinkos dalį užima užsienio prekių ženklai. Lietuvos drabužių pramonė kainos, reklamos ar net įtakos prasme turi stiprius konkurentus.

„Mūsų valstybėje egzistuoja „procentinis pirkimas”: vitrinose nuolat afišuojamos 25%, 50% nuolaidos. Tokiame diskurse, kurį, be abejo, suformavo sovietinis nepritekliaus kontekstas, nedominuoja nei kokybės, nei kūrybinis aspektas”, – pastebi J. Rimkutė. Jai pritaria ir dizainerė Sandra Straukaitė: „Pirkimas tampa sportu. Čia svarbi tik vartotojiškoji „čia ir dabar” detalė”.

V. Čepkauskas įžvelgia ir patriotizmo tendencijos nebuvimą pirkėjo sąmonėje. „Mes nepadedame augti savo šalies ekonomikai. Tuo tarpu vadovaudamiesi mintimi „pirk prekę lietuvišką” mes smarkiai prisidėtume prie valstybės gerovės kūrimo.”

Dizaineriai už ekologiją

© "Express Mada" (M.Požerskytės nuotr.)

Tokių minčių kontekste neseniai sostinėje vyko nacionalinės mados dizainerių asociacijos renginys „Dizaineriai už ekologiją!”, išreiškiantis kūrėjų socialinę poziciją dėl globalinio atšilimo padarinių. Asociacija planuoja surengti ir daugiau susitikimų su visuomene, juose skleisti informaciją apie ekologinės produkcijos pranašumus.

© "Express Mada" (M.Požerskytės nuotr.)

Specialiai akcijai pagal marškinėlių siluetą buvo sukurti simboliniai maišeliai. Jie buvo pagaminti perdirbimo būdu ir pažymėti specialiu vieno iš ekologinės mados kriterijų – utilizacijos ženklu. Renginio tikslas – skatinti ir plėtoti medžiagų antrinio panaudojimo tradiciją Lietuvoje. Tai viena iš tęstinio projekto, skirto programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”, dalių.

© "Express Mada" (M.Požerskytės nuotr.)

Renginio metu kiekvienas, atsinešęs 20 plastikinių maišelių, galėjo juos iškeisti į vieną daugkartinio naudojimo organinį. Iš visų akcijos metu surinktų plastikinių maišelių menininkai Viktoras Dailidėnas ir Mindaugas Tendziagolskis sukūrė skulptūrą, šalia prekybos centro „Gedimino 9” buvo suformuotas simbolinis „sąvartynas”.

„Atkeldami Kariotiškes į sostinės centrą norėjome parodyti gresiančią ateitį, kurią mes patys savo neapgalvotais veiksmais galime sukurti,”– žurnalui pasakojo Sandra Straukaitė, kurios modeliams dažniausiai pritaikomas natūralus linas bei medvilnė.

Akcijos kulminacija – madų šou, kuriam modelius tema „Balti marškiniai” dizaineriai kūrė altruistiniais tikslais.

Taip pat žurnale „Express Mada“ skaitykite:

Rokoko stilius ir jo kraštutinumai
Stilistų diktatūra
Interviu su dizaineriu G. Paulausku, A. Jasaityte bei vyno ekspertu ir gurmanu D.Velička
Skandinavijos mados renesansas. Vikingų palikuonys