Visa tai apima mados psichologijos sritis, į kurią pirmą kartą Lietuvoje atidžiai pažvelgti kviečia socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas, iki šiol žinomas kaip trijų albumų apie Vilniaus interjerus autorius.
– Įprastai kalbame apie individo psichologiją. Mados psichologija – intriguojanti disciplina. Papasakokite, kas tai.
– Žiniasklaidoje plačiai aptarinėjama su aprangos mada susijusi problematika. Labiausiai akcentuojamos fizinės žmonių savybės, ne psichologinės. Iš esmės šiame kurse ketiname kalbėti apie šiuolaikinės visuomenės individo, neabejingo išvaizdai, psichologiją. Mados psichologiją reikėtų suprasti kaip metaforą, kuria glausčiau ir, sakyčiau, vaizdingiau apibūdinama gerokai išsamesnė esmė: madingo norinčio būti, o gal jau esančio, individo psichologija.
Galiu teigti, kad mano aptarsimi klausimai, ypač Lietuvoje, iki šiol nagrinėti tik užuominomis arba labai siaurai, nors verti daug didesnio dėmesio. Užsienio psichologų nuomonių įvairovė mados tema labai didelė, tačiau jei turimas omenyje atskiro individo požiūris, motyvai ar reakcijos į madą, tai įvardijama kaip mados psichologija.
– Kuo mados psichologija aktuali versle?
– Mados verslas apima daugybę ekonominės veiklos sričių, bet retai teužsimenama, kad sėkminga jo plėtotė vis labiau priklauso nuo vartotojo (pa)sąmonės, ypač žmogui sulaukus brandos amžiaus, kai jis pats imasi savo elgsenos visuomenėje kontrolės ir už ją atsako.
Mados verslas itin artimai susijęs su psichine ir dvasine žmonių būsena, jų reakcijomis į aplinką, apsisprendimu dėl savo tapatybės bei vaidmens. Tad daugeliui, įskaitant ir mados verslo atstovus, iškyla klausimas: kaip, kokios išvaizdos ir kada prisistatyti visuomenei, kad (paties manymu) būtum suprastas teisingai?
Mados verslo požiūriu, tikintis gerų veiklos rezultatų, svarbu išsiaiškinti, kokie žmogiškieji veiksniai svarbiausi, gal netgi patys opiausi, todėl būtina suvokti, kad mada – socialinis fenomenas, kaip jis formuojasi, tampa neatsiejama žmonių gyvensenos kultūros dalimi. Taigi, pavyzdžiui, privalu apsvarstyti, kokių psichologinio pobūdžio svertų reikėtų imtis norint pateikti rinkoje dar nematytus mados ir grožio industrijos produktus.
– Kokius esminius dalykus sieksite paaiškinti dėstydamas mados psichologiją?
– Visos su žmogaus psichika ir dvasiniu jo pasauliu susijusios temos – puiki terpė, kurioje gali būti formuojamas poveikis jo elgsenai. Ar visi nori ir turi būti madingi? Koks mados sekėjo ir potencialaus jos produktų vartotojo psichologinis portretas? Kokių psichologinių savybių individas nori būti madingas ir kaip verslo atstovai gali padėti jam tenkinti poreikius? Štai dalis klausimų, kuriuos aiškinsimės.
– Kada ir kokiomis aplinkybėmis pradėjote gilintis į mados psichologiją? Kaip Jums šios žinios praverčia profesinėje srityje?
– Tiksliai prisiminti negaliu, bet šiandien atrodo, kad domėjausi visada... Gal ypač nuo to laiko, kai ėmiau suvokti, kad sąmoningai kontroliuojamo elgesio (sekimas mada juk taip pat elgesys) sukeliamu efektu ir saviraiška žmonės daro tam tikrą poveikį kitiems.
Antroji klausimo dalis ypač sudėtinga: iš mano įgytos profesijos – ekonomisto-matematiko – teliko tik įrašai aukštojo mokslo bei mokslų daktaro diplomuose ir gražūs atsiminimai iš ankstesnių veiklų. Šiandien aš – trijų leidinių apie būsto interjerą autorius, „Mados industrijos“, „Mados istorijos“, o dabar ir „Mados psichologijos“ kursų dėstytojas. Šiuo metu kaip tik rengiu nediduką esė rinkinį mados psichologijos tema, kuris bus išleistas ankstyvą pavasarį. Taigi taip ir nežinau, kuri sukaupta patirtis – darbo su žmonėmis ar užsidarius kabinete – praverčia dabar. Gal abejos?
Spalio 19 d. Mados akademijoje prasideda unikali „Mados verslo“ kursų programa, kurioje tarp kitų paskaitų – ir Eugenijaus Skerstono dėstoma „Mados psichologija“.
