Kalbėdami apie mados verslą ir mūsų laikais besąlygiškai viešpataujančius „tikrosios prabangos“ štampus, pernelyg dažnai pamirštame, kad tikrasis kūrybiškumas negali būti apibrėžtas mados, prabangos ir šiuolaikinės rinkodaros sprendimų ribomis. Juk tikra pasaka – tai be galo įdomus kultūrologinis reiškinys.
Ko gero, pasakas drąsiai galime vadinti išradingais žmonijos bandymais ištrūkti iš ribotos materialiosios tikrovės narvo ir apčiuopti bent mažytę dalelę emocijų ir svajonių pasaulio, nematomo akimis. Tam tikra prasme pasaka negali būti parduota ar nupirkta – jos žavesys kyla tik iš emocijų ir sąsajų su asmeniniais išgyvenimais.
Todėl akivaizdu, kad šiuolaikiniai avangardinės mados darbai, kuriami be galo talentingų žmonių, negali būti atsainiai numesti matavimo kabinoje ar palikti dulkėti tolimame spintos kampe. Taip pat jie negali turėti nieko bendra su jokiomis šiuolaikinės rinkodaros gudrybėmis.
Kiekvienas avangardo mados dizaineris mūsų laikais iškart suburia aplink save ištikimų gerbėjų minią. Šį fenomeną būtų galima traktuoti kaip narystę uždarame klube, kurio nariai atpažįstami ne tik pagal klubo kortelių vaidmenį atliekančius drabužius, bet ir pagal tam tikrą vertybių bei prioritetų sistemą. Reikia pripažinti, kad avangardinė mada iš tiesų stovi ant gantėtinai tvirto filosofinio pamato – argi ne čia slypi jos paslaptingoji, pasakiškoji dimensija?
Juk kuriant pasakas visais laikais buvo stengiamasi ne tik analizuoti nesuprantamus mus supančio pasaulio reiškinius, bet ir pažvelgti į juos kitu, netikėtu ir nestandartiniu kampu. Taigi susipažinti su avangardinės mados kūrėjais tikrai verta – niekas negali garantuoti, kad nesusigundysite tapti vieno ar kito „pasakų klubo“ nariais...
Teks iškart nuliūdinti visus japonų dizainerių gerbėjus – apie japoniškojo dekonstruktyvizmo estetiką šįkart nekalbėsime. Tiesa, galima būtų iškart pamiršti visas filosofines potekstes ir tiesiog pasakyti, kad dekonstruktyvizmui neabejingų dizainerių kūriniai, švelniai tariant, neatrodo tinkami moderniai pasakai kurti.
Pripažinkime – dekonstruktyvizmas madoje pernelyg dažnai atrodo niūrokai, o jo apologetai kartais pamiršta, kad tamsios spalvos ir bauginamo didingumo estetika tėra priemonės dar vienai šiuolaikinio pasaulio istorijai papasakoti. Itin baisių pasakų šįkart neseksime – apsiribosime dviejų kūrėjų darbais, bene ryškiausiai iliustruojančiais vis siaurėjančią ribą tarp mados ir šiuolaikinio meno. Be abejo, tai – Martinas Margiela ir Garethas Pughas.
Sunku nesutikti, kad Margielos pavardė puikiai žinoma kiekvienam žmogui, save vadinančiam šiuolaikinės mados žinovu ir gerbėju. Dekonstruktyvizmo ir net konceptualizmo etiketės šiuo atveju mažai ko vertos – juk kalbame apie patį paslaptingiausią šiuolaikinio mados pasaulio veikėją, ne tik sugebantį nuolat pabrėžti filosofinę mados prigimtį, bet ir puikiai vaidinantį tikrojo mitų ir legendų kūrėjo vaidmenį.
Tam tikra prasme mados namų Maison Martin Margiela įkūrėjas net neegzistuoja. Maža to, kad jis nė karto nėra davęs interviu, viso pasaulio žiniasklaidai iki šiol taip ir nepavyko užfiksuoti jo veido. Neverta stebėtis, kad po kolekcijų pristatymų Margiela niekada nepasirodo ant aplodismentuose skęstančio podiumo. Pamirškite Dior, Chanel ir kitus garsiausius XX amžiaus mados vardus.
Juk tikrieji šiuolaikinio dizaino subtilybių vertintojai minioje visada atpažins savus pagal kelias ant švarko ar palto besipuikuojančias baltas siūles, firminį Margielos mados namų ženklą. Slaptajam mistikų ir filosofų klubui etiketės nereikalingos – baltais siūlais pažymėta vietelė slepia ne užrašą Maison Martin Margiela, o tik kuklų vienos iš 23 šių mados namų linijų numerį.
Akivaizdu, kad pasakų prigimtis visada yra filosofinė. Su šiuo teiginiu ypač lengva sutikti pamačius bent vieną mados namų Maison Martin Margiela kolekcijos pristatymą. Kiekviena Margielos kolekcija tarsi žaidžia šiuolaikinio pasaulio archetipais ir pristato mums apsvarstyti kiek netikėtas jų interpretacijas. Be abejo, ne išimtis ir naujieji pavasario–vasaros sezono kūriniai.
Ant podiumo kūrybiškai ir kartu ironiškai suvaidinta šiuolaikinės Pelenės istorija iš tikrųjų pasiūlė žiūrovams kiek liūdnoką postmodernistinio pasaulio pasaką. Ar iš tiesų vartotojų visuomenei tokie jau svarbūs demonstruojami drabužiai, kai modelių veidus slepia elastinės kaukės? Be abejonės, mūsų laikais princo paieškomis užsiėmusi Pelenė privalo būti drąsi, ryžtinga ir stipri, todėl pristatyme netrūko užuominų į vadinamąjį power dressing stilių. Plati pečių linija, tamsios spalvos, agresyvus kirpimas...
Skamba ganėtinai rimtai, ar ne? Neskubėkite. Margiela nebūtų Margiela, jei į šį amazonių paradą neįterptų nors keleto ironiškų pastabų. Tai žinantys žiūrovai, ko gero, iškart pastebėjo, kad besikartojančios užuominos į garsųjį Yveso Saint Laurent’o Le Smoking tėra kūrybiškai pristatyta parodija: vienai manekenei švarkas buvo akivaizdžiai per didelis, kita pasirodė ant podiumo vilkėdama... vertikaliai nukirpto prabangaus smokingo pusę.
O ką pasakysite apie paskutiniąją suknelę, kurią demonstravęs modelis atrodė tarsi lėlė, aprengta per dideliu drabužiu? Margiela jokiu būdu nesistengia apdainuoti šiuolaikinės amazonės įvaizdžio – priešingai, jis siekia parodyti jo trapumą ir dirbtinumą. Kas sakė, kad suaugusiesiems skirtos pasakos – tai pramoga?
Talentingasis Garethas Pughas
Nuo Margielos neatsilieka ir kone talentingiausiu jaunu Londono dizaineriu tituluojamas Garethas Pughas. Šis mados kūrėjas per keletą paskutinių sezonų tapo karščiausia madingojo pasaulio naujiena – tuo neleidžia abejoti Paryžiaus mados savaitės metu pademonstruota nauja pavasario–vasaros kolekcija. Tiesa, Pughas sugebėjo šokiruoti visko mačiusius mados analitikus dar ankstesniais rudens–žiemos sezono kūriniais.
„Ozo šalies burtininkas atsitrenkė į Grobuonį“, – šmaikščiai pastebėjo vienas įtakingiausių mados kritikų Timas Blanksas. Na taip, Garetho estetika iš tiesų neleidžia pamiršti apie dekonstruktyvizmą – jokių ryškių spalvų šio „blogo berniuko“ kolekcijose Jūs niekada neišvysite. Agresyviai postmodernistinei pasakai visiškai pakanka juodai baltų puslapių. Kartais įsiterpia tamsi pilka; beje, minėtoje rudens–žiemos kolekcijoje būtent ji atrodė labiausiai provokuojanti.
Naujas pavasario–vasaros sezonas suteikė šiam avangardo dievaičiui galimybę kiek subręsti ir pasinaudoti „šviežesniais“ estetinės išraiškos būdais. Taip, tai vis dar ganėtinai rimta juodai balta pasaka – žinoma, turint omenyje itin malonų orientyrų pakeitimą. Pasirodo, Pughas puikiai žino, kad, norint įsilieti į pasaulinio mados elito gretas, vien agresyvios subkultūrų estetikos nepakanka. Ko gero, kiekvieno dizainerio rimtų ketinimų išraiška dažniausiai tampa savitos mados istorizmo interpretacijos.
Nauja Pugho kolekcija išties demonstruoja judėjimą teisinga linkme – „Svetimas“ ir „Grobuonis“ užleido vietą commedia dell’arte personažams. Žinoma, šiame kontekste nevertėjo pamiršti ir istorinių kostiumų detalių – samurajų aprangos elementai buvo kūrybiškai suderinti su plačiomis XVI amžiaus apykaklėmis. Net avangardu nesižavintiems mados gerbėjams teko pripažinti, jog naujos Gareth Pugh mados namų kolekcijos pristatymas nykokai atrodžiusioje Paryžiaus mados savaitėje buvo tarsi gaivaus pavasarinio vėjo gūsis.
Reikėtų pabrėžti, kad Martinas Margiela ir Garethas Pughas yra tapę ryškiausiais, tačiau, be abejo, ne vieninteliais šiuolaikinių madingųjų pasakų kūrėjais. Šia linkme pasukę dizaineriai itin dažnai pristato publikai galybę visiškai netikėtų kūrinių. Tarkime, ar įmanoma įsivaizduoti pasakų princesę, nepasidabinusią... koketiška skrybėlaite? Taigi susipažinkite su dviem šiuolaikiniais skrybėlių meistrais, dėl kurių darbų jau seniai alpsta visas madingasis pasaulis – Stephenu Jonesu ir Philipu Treacy.
Akivaizdu, kad ir vėl teks prisiminti nesibaigiančias diskusijas apie mūsų laikais ypač išryškėjusias mados ir šiuolaikinio meno sąsajas. Radikalūs Joneso ir Treacy darbai laikytini puikiomis šios tendencijos iliustracijomis – jie ne tik seniai tapo mados istorijos dalimi, bet ir buvo eksponuojami garsiausiuose pasaulio muziejuose ir šiuolaikinio meno galerijose. Įdomu, kad Stephenas Jonesas savo kūryboje naudoja žymiai daugiau istorinių užuominų.
Beje, apie tai byloja ir iki gegužės 31-osios Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje veikianti paroda, surengta kūrėjui padedant. Nieko nuostabaus – Jonesas iš tiesų labai „angliškas“ dizaineris. Devintajame dešimtmetyje jo kūriniais puošėsi princesė Diana, o mūsų laikais ją pakeitė Marilynas Mansonas, Gwen Stefani, Beyonce Knowles ir Dita von Teese.
Netikėtas britiško ekscentriškumo ir amžinosios elegancijos derinys nuo pat pradžių tapo Joneso kūrybos pamatu. Reikia pripažinti, kad jo kolega ir pagrindinis varžovas Philipas Treacy ne itin domisi istorinėmis skrybėlių variacijomis – šio dizainerio kūriniams daug lengviau pritaikyti epitetą „avangardiniai“.
Tikriesiems mados gerbėjams net neverta priminti ilgamečio Treacy „bendradarbiavimo“ su mados ikona Isabella Blow – ekscentriškoji dizainerių įkvėpėja pavertė Philip Treacy mados namų galvos apdangalus savo unikalaus stiliaus vizitine kortele.
Abiejų dizainerių darbai dažnai tapdavo garsiausių mados namų kolekcijų dalimi – pavyzdžiui, Jonesas yra dirbęs su Johnu Galliano, Vivienne Westwood, Rei Kawakubo ir Jeanu Pauliu Gaultier. Nuo jo neatsiliekantis Philipas Treacy sudrebino mados pasaulį galvos apdangalais, sukurtais Alexanderio McQueeno 2008 metų pavasario–vasaros kolekcijai. Ar verta priminti, kad visi šie kūriniai buvo skirti anapus iškeliavusios Isabellos Blow atminimui?
Turbūt jau įsitikinote, kad šiuolaikinės mados kultūrologinės aliuzijos ypač dažnai primena naujojo pasaulio pasakas. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad šiuolaikinės madingosios pasakos ne tik maloniai stebina vieno ar kito dizainerio gerbėjus, bet ir priverčia juos susimąstyti.
Nieko keista – mados pasauliui įtaką darantys veiksniai leidžia spėti, kad filosofiniai ieškojimai taps kone pagrindine XXI amžiaus mados užduotimi. Todėl avangardo mylėtojams neverta apsiriboti vien tik anksčiau minėtų kūrėjų darbais – nepamirškite, kad daugumos talentingų dizainerių kūriniai suteikia Jums galimybę sukurti savo asmeninę madingąją pasaką.
Žurnale "Express Mada" skaitykite:
"Moschino": talentingojo juokdario pasaka
Pasaulio mados naujienos
Grožio sostą - raudonplaukėms!
Vyrų mados namų "pi"
Įspūdžiai iš Venecijos karnavalo "Vyrai pudruotomis nosimis"
Vasaros pret-a-porter!