Marni šėtoniškos gėlės – virš juosmens, o Marco Jacobso – ant riešo, primindamos Baudelaire’o dekadansą ir Viktorijos epochos džiovininkes. Armani juodąsias gėles naudojo kaip sages, Sonia Rykiel – ant skrybėlių, o ir visose kitose rudens kolekcijose nuo Albertos Ferretti iki Chanel buvo bent keli juodų žiedų elementai.

Jokios paslapties, kodėl madoje pasklido susižavėjimas juoda spalva – ją lengva dėvėti, ji puikiai tinka miesto stiliui. Tačiau perkėlus ją į augalų pasaulį, gaunama ne tik neišvengiama juodos spalvos elegancija, bet ir kai kas daugiau – keistumo ir egzotiškumo gūsis. ”Po rugsėjo vienuoliktosios užplūdo vientisumo troškimas”, - sako Kate Kenyon iš Jungtinės Karalystės Gėlių bei augalų asociacijos. – “Monochromija grįžo gėlėmis, kaip Bakaros rožė. Visuomet būdavo gėlių manijos periodai, o juodos – tokios retos. Tai augalų pasaulio unikumai.”

Įnoringa juodų gėlių prigimtis – kurios, beje, niekuomet nėra grynai juodos, veikiau rašalo mėlynumo, tamsiai violetinės, tamsaus raudonmedžio – traukia ištikimus pasekėjus, kurių mados pasaulyje dabar nestinga.

Sodininkystės specialistė Karen Platt Anglijoje garsėja juodos spalvos sodu; neseniai ji išleido knygą “Juodoji magija, purpuro aistra”, kuri skirta tamsios spalvos gėlėms. Neseniai škotų kompanija Thompson & Morgan sukrėtė sodininkystės pasaulį, išaugindama retą juodą hiacintą, pavadintą “Vidurnakčio mistika”; kompanija sumokėjo 150 000 svarų už tris hiacintų svogūnėlius, kurių išauginimui prireikė šešiolikos metų intensyvių eksperimentų, kol buvo atrastas sėkmingas hibridas. Belgijos meno leidybos namai Stichting Kunstboek ruošiasi išleisti knygą “Juodosios rožės beieškant”, kurioje tyrinėjama juodųjų rožių istorija ir mistiškas palikimas raštuose, aštuonioliktojo amžiaus pabaigos ir devynioliktojo amžiaus botanikos piešiniuose, fotografijose.

“Susidomėjimas juodomis gėlėmis per pastaruosius kelerius metus išaugo”, - sako Ingrid Hoff, Botanikos sodo ir Augalų tyrinėjimo centro vadybininkė. – “Sodininkus traukia jų neįprastumas. Juoda – niūri, griežta spalva. Tai – retenybė”.

Juoda spalva neretai vyrauja miesto aplinkoje. Vienintelė vieta, kur jos nėra – sodas. “Tai neatitinka biologijos”, - sako Kenyon, nurodydama, kad paprastai gėlės žydi šviesiomis ryškiomis spalvomis, kad patrauktų bites. – “Taigi juodos gėlės dažnai turi stiprų kvapą, kad patrauktų vabzdžius, ir tas muskusinis aromatas traukia taipogi ir žmones. Tačiau juos daug labiau intriguoja meno ir literatūros pasaulis, ne sodininkystė.”

Juodos gėlės gali sukelti tikrą aistrą ir apsėdimą. Jos simbolizuoja kerštą, ne draugystę, ir neapykantą – ne meilę. Ir tas perspėjimas “saugokitės” juodus žiedus paverčia žiauriausiu šio sezono aksesuaru.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją