Bet šiame korporacijų monstrų, pinigų ir kitų „dėdės Semo“ primestų „vertybių“ pasaulyje yra dar keletas neužvertų durų naujiems talentams ir kūrybingiems menininkams. Tiems, kurių tikslai nėra vien komercija, o kuriami modeliai negali būti dauginami tūkstantiniais tiražais. Viena iš šių kūrybingumo ambasadų -
système D
ir aš kalbuosi su jos įkūrėju
Jeanu-Lucu Dupondu
, atstovaujančiu A&V Paryžiuje. Tai bus pokalbis apie padėtį mados pasaulyje, spaudos atstovybės svarbą ir tikslus - tai tie klausimai, kurių visada norėjau paklausti, bet negalėjau paklausti kaip dizaineris, todėl kelioms valandoms kaip pasakoje reikėjo virsti mados žurnalistu. Ir jeigu pasakose moliūgai virsta prašmatniais ekipažais, tai kodėl gi Pogrebnojus negali virsti Suzy Menkes?

A.P.: Prieš kiek metų Jūs pradėjote darbą ir kas buvo tas pirmasis dizaineris, kuriam Jūs atstovavote?

J.L.D.: "système D" kaip spaudos atstovybė pradėjo savo darbą prieš dešimt metų. Pirmoji dizainerė, kuriai atstovavome, buvo norvegė Julie Skarland.

A.P.: Kiek ir kokių šalių dizaineriams Jūs atstovaujate dabar?

J.L.D.: Šiuo metu aš atstovauju dvylikai dizainerių iš Vokietijos, Ispanijos, Bulgarijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Korėjos, Japonijos ir Lietuvos. Ir kadangi jų kolekcijos vos telpa į mano spaudos atstovybės biurą, tai yra daugiausia, kiek galiu atstovauti šiuo momentu. Mano atstovaujami dizaineriai keičiasi, bet jų nemažėja.

A.P.: Kokie pagrindiniai spaudos atstovybės tikslai ir misija?

J.LD.: Spaudos atstovybė - tai tiltas tarp kūrėjo ir media plačiąja prasme. Tai gali būti žurnalai, muziejai, kinas, teatras, televizija. Trumpai tariant, mūsų tikslas - populiarinti atstovaujamą dizainerį ir jo prekės ženklą pasauliniame kontekste. Taip pat organizuojame specialius dizainerių pristatymus ir prezentacijas.

A.P.: Kuo spaudos atstovybė système D skiriasi nuo kitų panašaus profilio organizacijų?

J.L.D.: Pagrindinis skirtumas, kad mes dirbame tik su kūrybingais dizaineriais ir naujais vardais, su menininkais, kurie yra kitokie, turi entuziazmo ir energijos. Mūsų darbas grindžiamas ne pinigais ar noru atstovauti labai didelius ir žinomus mados namus. Prieš keletą metų man skambino iš labai žymių mados namų norėjo su manim susitikti, bet aš pasakiau, kad man tai neįdomu…

A.P.: Tai Jūs tarsi atvertos durys naujiems talentams?

J.L.D.: Greičiausiai taip, nes aš nematau kitokių didelių galimybių Paryžiuje naujiems vardams. Galima sakyti, kad mes atliekame šią misiją ir tai teikia man pasitenkinimą. Jeigu pajusčiau, kad negaliu dirbti savo stiliumi ir su tais dizaineriais, kurie man įdomūs, neužsiimčiau šiuo darbu ilgiau nei vieną minutę.

A.P.: Tai gal Jums nepatinka mados pasaulis?

J.LD.: O kam jis gali patikti? Čia tiek daug snobizmo, pagiežos, nereikalingų apkalbų, ir, tiesą pasakius, žmonės nėra per daug intelektualūs… Aišku, yra išimčių, bet laisvalaikio neleidžiu su mados žmonėmis, neskaitau žurnalų, yra žymiai įdomesnių dalykų.

A.P.: Į Jūsų spaudos atstovybę kiekvienais metais kreipiasi daug naujų dizainerių iš įvairių šalių. Kas nulemia Jūsų apsisprendimą atstovauti vienam ar kitam dizaineriui?

J.LD.: Svarbiausiais dalykas yra kūrybinis potencialas ir asmeninės savybės. O šalis, kuriai jie atstovauja, tikrai NIEKO NEAPSPRENDZIA. Yra tiek daug dizainerių iš Italijos, Anglijos ir Prancūzijos, kad mados kūrėjas iš Lietuvos ar iš Senegalo gali būti žymiai įdomesnis pasauliui ir bendrame mados kontekste gali duoti kažką naujo. Svarbu, kad jo kuriami darbai turėtų tik jam būdingą braižą ir identitetą.

A.P.: Koks yra ryšys tarp dizainerio populiarumo spaudoje ir jo komercinio prekės ženklo sėkmės?

J.L.D.: Be abejo, ryšys yra. Bet, aišku, yra ir daug dizainerių, kurie turi šimtus straipsnių žurnaluose apie savo kūrybą, o per metus parduoda vos kelis modelius arba neparduoda visai. Dažniausiai turintis populiarumą vardas anksčiau ar vėliau prasimuša. Aišku, jeigu dizaineriui užtenka kantrybės. Vienas iš sėkmingiausių pavyzdžių - tai Victor ir Rolf, kurie pradėjo kaip visiškai nepriklausomi kūrėjai, o dabar jų nepraradęs išskirtinumo prekės ženklas yra vienas iš sėkmingiausių komercine prasme. Faktas, kad tokia kompanija kaip L’Oreal investavo į Victor ir Rolf kvepalų sukūrimą, kalba pats už save. Yra ir kitų populiarumo spaudoje atspindžių ar rezultatų… Dizaineris Sebastien Meunier, kuriam atstovauja spaudos biuras système D, buvo ir yra labai populiarus spaudoje. Ir prieš metus jis buvo pakviestas kurti Martin Margiela kolekciją. Tai tikrai didelė sėkmė ir pripažinimas.

Populiarumas gali atnešti įvairiapusišką naudą. Bet tai visai nereiškia, kad labai matomam spaudoje beprotiškų kolekcijų kūrėjui, nereikalingam potencialiems pirkėjams, neateis toks laikas, kai paprasčiausiai nebeužteks finansinių išteklių ir šis dizaineris bei jo prekės ženklas neišnyks kaip rūkas. Tai vienas iš sudėtingiausių dalykų - balansas tarp kūrybinės išraiškos ir praktinio pritaikymo (komercijos). Bet, aišku, negalima vienareikšmiškai teigti, kad reklamuojant savo prekinį ženklą būtina kurti tik avangardą. Yra pakankamai dizainerių, kurie kuria klasikinę madą ir dėmesiu nesiskundžia. Madoje, kaip ir bet kuriame kitame mene, daug kas priklauso nuo sėkmės ir atsitiktinumų.

A.P.: Jūs atstovaujate dizaineriams, kurie kuria ne tik moteriškas, bet ir vyriškas kolekcijas…

J.L.D.: Taip, kuo toliau, tuo daugiau aš atstovauju dizaineriams, kuriantiems tik vyrams.

A.P.: Kodėl? Ar, Jūsų manymu, atėjo moteriškos mados krizė?

J.L.D.: Nebūtinai, tiesiog aš manau, kad šiuo metu vyriškoje madoje yra daugiau kūrybinio potencialo ir galimybių populiarinti novatoriškas kolekcijas. Tai sąlygojo žymiai įdomesnių ir nekomercinių žurnalų atsiradimas, o mados pristatymai ir dalyvavimas parodose kainuoja žymiai pigiau. Ir apskritai - mažiau snobizmo ir žymiai daugiau profesionalumo. Naujos idėjos priimamos geriau ir iš viso man vyriška mada patinka labiau…

A.P.: Jus dirbate jau dešimt metų, kokie pagrindiniai pokyčiai įvyko mados pasaulyje per šį laikotarpį?

J.L.D.: Dabar mada yra tikrai didelė ir rimta industrija. Prieš dešimt metų tai buvo palyginti maža simpatiška mašina, kuri veikiant globalizacijai pavirto į tanką. Seniau mada buvo kuriama mažose atelje, buvo daugiau asmeniškumo ir jausmo. Dabar - tai fabrikas su tūkstančiu jame dirbančių žmonių, parduodantis savo modelius penkiuose šimtuose parduotuvių visame pasaulyje. Tai žiaurus biznis. Turi daryti pinigus, kad išliktum, kuryba ir naujos idėjos nueina į antrą ar į trečią planą. Laiko ir jėgų svajonėms lieka vis mažiau ir beveik visi gyvena realybėje.

A.P.: Ką Jus galvojate apie ateitį? Ar viskas madoje vystysis ta pačia linkme? Ar sugebės išlikti tik kūrybingi dizaineriai?

J.L.D.: Aš labai tikiuosi, kad situacija madoje keisis ir kūrybingumas ims viršų, kitaip nebūtų prasmės dirbti taip, kaip dirba spaudos atstovybė système D.

A.P.: Ar kartais nepagalvojate, kad reikėtų keisti prioritetus ir atstovauti tik dideliems ir žymiems mados namams ir kūrėjams?

J.L.D.: Taip, kartais pagalvoju, ko aš žaidžiu su tomis suklerusiomis mašinėlėmis, kai galėčiau turėti vieną tanką ir gyventi paprastai bei patogiai, galėčiau iš darbo išeiti ne vienuoliktą valandą vakaro, kaip išeinu dabar, o žymiai anksčiau, ir finansinė situacija būtų geresnė. Bet mano stiliaus spaudos atstovybė yra ne tik ta vieta, kuriai padedant nauji ir ambicingi kūrėjai skleidžia savo idėjas, bet ir savotiška psichologinė konsultacija arba kūrybingumo inkubatorius, leidžiantis naujiems vardams sustiprėti, ir tai vis dar man įdomu, tad aš dirbu toliau.

A.P.: Interviu spaudoje apie madą negali apsieiti be snobiškų klausimų, todėl užduodu vieną iš jų… Ar dažnai Jūsų atstovaujamų dizainerių darbai publikuojami žurnale „Vogue“?

J.L.D.: Kiekvieną sezoną „Vogue“ žurnaluose pasirodo publikacijos apie dizainerius arba jų modelių fotosesijos. Praktiškai visi mano atstovaujami dizaineriai kiekvieną sezoną patenka į vieną ar kelis „Vogue“ puslapius.

A.P.: Ką turėtų daryti ir kokių žingsnių turi imtis dizaineris, kuris arba neseniai pradėjo kurti savo kolekcijas, arba ne iki galo žino, kaip jam vystyti savo prekinį ženklą? Jūsų patarimai.

J.L.D.: Visų pirma labai svarbu struktūrizuoti savo, kad ir labai mažą kompaniją, rasti žmones, kurie galėtų padėti ne tik kurti pačią madą, bet ir padėti ją pristatyti, surasti parduotuves, kuriose bent jau nedideliais kiekiais galima būtų prekiauti, sukurti tokį bendraminčių kolektyvą, kuris galėtų staigiai reaguoti į situacijos mados rinkoje pakitimus. Aišku, nėra vieno kelio ar tikslaus patarimo kaip sukurti sėkmingą vardą, mada nėra logiška…

A.P.: O koks gi svarbiausias dalykas kūrėjui?

J.L.D.: Manau, nežiūrint į visą aplinką ir situaciją, reikia stengtis išlikti savimi, nes mada, mano manymu, yra tik tada įdomi, kai yra asmeniška.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją