Nepaisant padejavimų, koks sunkus gyvenimas Lietuvoje, vestuvių organizatorių paslaugomis žmonės naudojasi vis dažniau. Tai daugiausia savo verslu ar darbu itin užsiėmę žmonės ar gyvenantys užsienyje, bet norintys susituokti Lietuvoje. Tačiau vestuvinių suknelių salono „Pronuptia“ savininkė Lina Dailidavičienė sako, kad pastaruoju metu žmonės ruošdamiesi vestuvėms linkę gana plačiai atverti pinigines.

Nuotakos suknelė

Jaunosios suknelė – svarbiausias vestuvių įvaizdžio akcentas. Ir dėmesio centras, apkalbų taikinys, žavėjimosi objektas. Kadaise tik sniego baltumo, šiandien – vis dažniau ir kitokių spalvų. Dėl nuotakos suknelės kyla turbūt daugiausia rūpesčių: pirkti ar nuomoti, siūdintis, o gal pasiskolinti iš draugės?

Kokia ji turi būti – įspūdinga, graži, skoninga, įdomi ar nematyta, prabangi ar puošni, o gal kukli ir subtili? Kiekviena nuotaka svajoja būti tą dieną pati gražiausia. Tuomet lyg tyčia parduotuvėse ir nuomos punktuose, atrodo, yra visko, o kartu – ir nieko. Tai kaina neįkandama, tai modelis daugybę kartų matytas, tai vitrinoje pamatyta idealiai turinti tikti suknelė pasimatavus išsklaido tokias iliuzijas.

L. Dailidavičienė teigia, kad maždaug pusė jos klienčių renkasi naują suknelę, kitos – išsinuomoja. Anot pašnekovės, pirkti ar nuomotis suknelę moterys apsisprendžia dažniausiai ne dėl finansinių priežasčių – galima išsinuomoti ir labai pigiai, ir labai brangiai, lygiai taip pat, kaip ir nusipirkti ar pasisiūdinti.

Vis dėlto ji siūlo suknelę pirkti arba siūdintis – ypač toms, kurios pasirengusios ir už nuomą sumokėti nemenką sumą. Nes prie naujos suknelės galima neskubant priderinti tinkamus batelius, papuošalus, net iš anksto su kirpėja aptarti prie jos tinkančią šukuoseną. Ir nors vestuvių mados nesikeičia taip greitai ir radikaliai kaip kitos, tačiau ir čia galima pastebėti pokyčių.

Išskirtinis dėmesys

Garsiausi dizaineriai beveik kiekvieną savo naują kolekciją pabaigia jau tradicija tapusiu vestuvinės suknelės demonstravimu. Tai tik įrodo, koks svarbus ir reikšmingas yra šis drabužis ne tik jaudulio apimtai nuotakai, bet ir diktuojantiesiems aukštąsias madas.

L. Dailidavičienė sako, kad į vestuvinių suknelių madą grįžta paprastumas, šeštojo dešimtmečio detalės, garsiausi gamintojai siūlo vis daugiau pastelinių spalvų, natūralių audinių, subtilaus siuvinėjimo.

Ir lietuvaitės vis dažniau renkasi gelsvas, melsvas, smėlio spalvos sukneles, puikiai pasinaudodamos mados tendencijomis ir išvengdamos baltos, kuri dažnai netinka mūsų šviesaus gymio merginoms, palyginti su šiltais kitų spalvų tonais.

Įvairios detalės taip pat labai svarbu. Tradicinis nuometas vis dar labai populiarus – juk tai šios šventės atributas. Dėvėti nuometą visais laikais buvo madinga – keičiasi tik jo formos: žymiausi vestuvinių suknelių kūrėjai jau atsisako prieš keletą metų buvusių populiarių pūstų nuometų. Šiuo metu siūlomi gana žemai segami ir gerokai kuklesni – pabrėžti jaunosios šukuoseną ir išryškinti veidą. Beje, ir vestuvinei suknelei taikoma tas pats – ji turi puošti nuotaką, išryškinti jos grožį, figūrą, o ne paslėpti ją begalėje raukinių.

Gražu ir madinga gyvos gėlės – jos ypač tinka trumpaplaukėms vietoj nuometo.

Nors madų kūrėjai prie vestuvinės suknelės siūlo pasipuošti ir skrybėlaitėmis, tačiau Lietuvoje jos ne itin populiarios – būsimos nuotakos dažnai smalsiai jas apžiūri, pasimatuoja, bet nepasirenka.

Besirengiančiosios antrajai santuokai jau dažniau užsuka į vestuvinių suknelių salonus ir dar rečiau puošiasi baltai – mieliau renkasi drąsesnių modelių ir įvairesnių spalvų drabužius.

O jaunikis?

Jaunikiai vis dar lieka vestuvinės mados paribyje. Juodas kostiumas ir balti marškiniai – visuotinai paplitusi tradicija. Tačiau toks požiūris jau gerokai pasenęs. Pasak L. Dailidavičienės, ypač madinga šviesios kostiumų spalvos – jos šventiškesnės ir geriau atrodo nuotraukose, švarkai siūlomi šiek tiek į liemenį ir paaukštinta apykakle.

Marškiniai turėtų būti tokios pat spalvos, kaip ir suknelė, o liemenė ir kaklaraištis – tikti prie jaunosios puokštės.

Jaunosios puokštė ir gyvos gėlės jos šukuosenoje bei jaunikio švarko atvarte turi taip pat derėti.

Amžinos meilės simboliai

Žiedai su akutėmis nuo seno buvo sužadėtuvių simbolis. O apvaliems vestuviniams žiedams, neturintiems nei pradžios, nei galo, nuo seniausių laikų buvo priskiriama simbolinė galia sukaupti savyje visa, kas gera, suteikti žmogui laimę, apsaugoti nuo ligų. Tokie žiedai buvo nemirtingumo, amžinos, nesibaigiančios sutuoktinių meilės ir laimės simbolis. Netgi būdavo tikima, kad pametus vestuvinį žiedą šeimą ištiks nelaimė.

Šiandien jaunavedžiai renkasi pačius įvairiausius žiedus – graviruotus, perpintus, iš kelių tauriųjų metalų. Žmonės nori, kad jie būtų originalūs, išskirtiniai. Tik vis dar lieka sena tradicija apvalus santuokos simbolis.

Kad išliktų gražus prisiminimas

Jau sunku įsivaizduoti vestuves be filmavimo kameros ir fotografo – tą dieną kiekviena akimirka atrodo reikšminga. Toks reportažinis įvykių fiksavimas yra svarbus ir įdomus, tačiau labai skiriasi nuo profesionalaus fotografo darbo studijoje.

Fotografas Audrius Zavadskis, paprašytas palyginti tokią fotografiją, pirmiausia pabrėžia, kad profesionalios nuotraukos turi išliekamąją vertę, ypač nespalvotos. Jos ne tokios buitiškos.

Labai populiaru ateljė paslaugomis pasinaudoti Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams. Užfiksuoti savo svarbiausių gyvenimo dienų ateina ir lietuviai: dažniausiai tai žmonės, kurie supranta klasikinį ir kuklų ateljė interjerą, be nupieštų palmių ir krioklių, yra inteligentiški ir turi gerą skonį; paprastai į studiją ateina tik jaunavedžiai, kartais lydimi vienos ar dviejų porų. Nes studijos fotografija yra labai individuali, ir visas vestuvininkų pulkas tikrai atrodytų nekaip.

Pasak fotografo, per pastaruosius porą metų vestuvių mados labai pasikeitė – jos tapo gana santūrios, vis rečiau pasitaiko prasto skonio, vis daugiau nuotakų puošiasi originaliomis, tik joms pasiūtomis suknelėmis.

Fotografijų stilius

Atsitinka, kad padarius vestuvių nuotraukas ne viena jose nufotografuota moteris nusivilia, esą jos gražusis makiažas, kartais darytas labai gerame grožio salone, atrodo visai kitaip nei tikrovėje – spalvos kelis kartus intensyvesnės, blizga veido oda ir pan.

Fotografas A. Zavadskis siūlo nekaltinti grožio salono darbuotojų – mėgėjiškose nuotraukose bet koks makiažas atrodo gerokai ryškesnis ir intensyvesnis, o visai kitoks vaizdas išeina dėl naudojamų fotografijos medžiagų. Dirbant studijoje tai taip pat trukdo, tačiau fotografas taikosi prie esamos padėties, beje, pasitelkus profesionalias technologijas nuotraukų vaizdus galima sušvelninti. Fotografas sako, kad jam kartais baisu pasidaro, koks dažų sluoksnis slepia nuotakų veidus. Anot jo, norint nuotraukose atrodyti tikrai gerai, verčiau naudoti profesionalų grimą, kuris išryškina gražiausius bruožus.

Fotografas turi prisitaikyti prie bet kokios situacijos, nes tą šventinę dieną tik nuotakų valia, kaip gražintis.