Paskutinius du sezonus Prada pristato drabužius iš tvido. Įdomu ir tai, kad jos drabužiuose tiesiogiai neatsispindi dizainerės domėjimasis šiuolaikine architektūra ir parama šiuolaikiniams menininkams.
Prada – komercinė dizainerė. Jelinek sutiktų, kad lengviau parduoti drabužius, kuriuos vilkėdamos moterys jaučiasi laimingos ir patenkintos, o ne pilkos pelytės. Čia nėra rizikos ir variklio, kuris varytų madą pirmyn. O tai Prados, atsakingos už mados pokyčius, pareiga.
Italų 2005 m.rudens kolekcijų pristatymą pradėjo Prada: scenoje pasirodė manekenė, vilkinti juodą vilnonę suknelę, puoštą juodais nėriniais. “Ar žinote, kiek laiko tai atėmė? O rezultatas – paprasta juoda suknelė,” – juokėsi Prada per sekmadienio repeticiją.
Neskaitant keleto įdomesnio pasiuvimo sijonų ar įdomesnių medžiagų švarkelių, kolekcija buvo tolygi. Dominavo juoda ir pilka spalvos. Kiek retesnės – smėlio, bordo. Veltinės vilnos ir kupranugario odos paltai buvo sujuosti per liemenį; kai kurie jų vietomis per daug išblukinti, kad atrodytų kaip padėvėti. Efektas buvo niūrus ir nedvelkė sentimentalumu. Manekenės avėjo batus su platformomis, buvo basos arba įsispyrusios į vyriškus zomšos batus, todėl atrodė, lyg būtų kasusios griovius. Tuo pat metu šie drabužiai žavėjo tikru grožiu, ypač juoda berankovė suknelė iš vilnonio audinio, kurios apatinė jos dalis puošta juodais žvyneliais. Publika negalėjo atitraukti akių ir nuo kitos suknelės iš juodo šilko, puoštos blizgučiais ir juodais siūlais.
Modernizmas, kaip tikėjo Pound’as, yra emocijų kupina drąsa: “žiedlapiai ant šlapios juodos šakos.” Panaši mintis slypėjo ir negausioje Prada kolekcijoje, pradedant minėtąja juoda suknele su nėriniais. Ji efektingai – tyliai ir drąsiai - atvertė kitą mados puslapį. Po pristatymo Koolhaas sakė: “Tai visai ne nuostabu. O tai ir yra geriausias dalykas.”
Kitos dienos kolekcijos buvo pašvęstos prabangai. Ar yra koks kitas būdas atspindėti prabangą, nei viską puošti kailio apykaklėmis ir puikiai sukirpti paltuką? Tomo Maier Bottega Venetta pristatymas pasižymėjo visomis teisingomis detalėmis: kokybiškos medžiagos, elitinis skonis ir rankinė kiekvienos manekenės rankoje. Ant podiumo švietė užrašas: “Kai užtenka tavo pačios inicialų”. Atvirai kalbant, tai panašu į vyro dizainerio komplimentą savo moteriškos lyties pirkėjoms, kad joms įsiteiktų. Maier turi talento, tačiau jam reikia geriau pažinti moterų emocijas.
Roberto Menichetti šį sezoną gerokai pasitempė ir pasižymėjo santūrumu. Nors vis dar atrodo, kad moters kūnas jį gąsdina, žiogeliais susegtos muslino palaidinės, ilgi sijonai ir tvido švarkeliai dvelkė lengvu moteriškumu. Spalvos – įvairūs rudų atspalvių drabužiai su sidabro spalvos dirželiais; buvo galima pastebėti įdomių raštų. Rifat Ozbek į gyvenimą ir madą pažvelgė su jumoru. Manekenėms jis uždėjo skrybėlaites, pagyvintas plunksnomis ir karoliukais. Paltai buvo tikrai puikūs – ypač vienas, pasiūtas iš balto kailio, šonuose puoštas juodais dryžiais. Savitą dizainerio braižą atspindėjo detalės ir spalvos, sidabro papuošimai ir blizgūs žvyneliai.
Per Giorgio Armani Emporio pristatymą kartais atrodydavo, kad manekenės tuoj susidurs viena su kita - tiesiog kaip traukiniai. Jų nepatyrimas (tiksliau, individualumo stoka) išsiskyrė iš šiaip jau vientiso renginio, kuriame dar buvo galima išvysti mielus patukus, margintus gyvūnų kailių raštais, militaristinius švarkus ir trumpas kelnes.
