Prada savo kolekciją apibūdino kaip “skirtą žmogui”. Bailey, anksčiau dirbęs Gucci mados namuose, šiuolaikinėje madoje įžvelgia “piktybiškumą”: anot jo, kūrėjai praranda realybės jausmą ir madą ima painioti su cirku. Prada ir Bailey pripažįsta, jog gali klysti; tačiau dažniausiai jų vertinimai pasirodo esą teisingi.
Bailey yra 33-eji metai. Jis tokio paties amžiaus kaip ir Raf Simons. Abu šie dizaineriai yra natūralistinio stiliaus šalininkai. Jie nepripažįsta idėjų dairymosi po svetimus kraštus. Bailey užtenka Anglijos.
“Nekenčiu visokių įmantrybių,” – pakeliui į Burberry pristatymą sakė “The New Yorker” madų redaktorius Michaelis Robertsas. “Jos mane erzina.” Tokiomis įmantrybėmis pasižymėjo Marni pristatymas: dizaineris Consuelo Castiglioni demonstravo kojines iki kelių, tulpės formos sijonus, drabužių pakraščius apsiuvo siūlų kilpomis ir specialiai iškraipė proporcijas. Visa tai, švelniai tariant, truputį erzino.
Bet atsipalaiduokite, brangieji.
Elegantiškiausias rūbas Bailey kolekcijoje buvo flanelinės anglies spalvos kelnės, derinamos prie megztuko su V formos apykakle ir žalvarinėmis sagomis ant riešų ir diržo. Po plonais alyvų ir kobalto spalvos nertiniais manekenės dėvėjo rauktas palaidines atvirais kaklais. Pirmoji pasirodžiusi manekenė buvo aprengta griežto kirpimo karinio jūros stiliaus švarku su žirneliais ir plisuotu oranžiniu šilkiniu sijonu. Ji ryšėjo dryžuotą mokyklinį šaliką su kutais.
Ir kai jau galėjai pamanyti, kad britų palikimas buvo išnaudotas iki paskutinės detalės, Bailey sukūrė kažką naujo - per didelį piloto švarką su mongoliško ėriuko vilna puoštais atlapais ir karinio jūrų laivyno stiliaus paltą platėjančiomis rankovėmis. Bailey – tikras optimistas. Garso takelį sudarė tiks trys dainos, tačiau visos buvo tobulai parinktos. Tai John’o Lenon’o “Love”, Marianne Faithfull “As Tears Go By” ir Elton’o John’o “Skyline Pigeon”. Jei netikite, kad mada gali gimti iš realybės, pažvelkite į Bailey.
Šią tiesą kartą suprato ir Armani. Aprengęs moteris kostiumais, jis tarsi pabrėžė moters intelekto vertę. Tačiau išvydus ryškiomis šilko kelnėmis ir švarkeliais vilkinčias manekenes, buvo galima, kaip teigė vienas redaktorius, suabejoti, ar Armani kada nors pats tikėjo savo “miestietiškos elegancijos” idėja. Ar jį paveikė garsenybių garbinimo kultas? O gal šis dizaineris nebespėja su laiku? Kokia bebūtų priežastis, jo ideali moteris puikiai papuoštų saldainių dėžutę.
Lacroix nebepriklasuo LVMH Moet Hennessy Louis Vuitton. Nežinia, gerai tai ar blogai, tačiau atėjo laikas atsiskleisti individualumui. Mados versle pataikaujama prabangai, o žinant Lacroix praeitį nestebino tai, kad pasirodymą pradėjo juodas suknutes vilkinčios ir aukštus juodus batus avinčios manekenės. Buvo galima atpažinti Pucci raštus: margą raišteliais puoštą klostuotą sijoną ir skiautinį primenantį paltą.
Tačiau net šiose kolekcijose buvo juodos spalvos. Lacroix nepamėgdžiojo rėksmingų Pucci spalvų ir pasirinko 9-ojo dešimtmečio siluetą, nors ir puoštą aukso spalvos elementais. Kai kurie iš šių drabužių niekada neišvys dienos šviesos Pucci parduotuvėse, tačiau jie atspindi dizainerio gyvenimą.
Alberta Ferretti užsidėjo paukščiuką sezono krypčių skiltyje. Ant scenos pademonstruoti kiaušinio formos vilnoniai sijonai paaukštintu liemeniu, per pečius siauroki švarkai su puoštais rankogaliais ir platėjantys sijonai. Ir nors žemakulniai zomšos batai nebruko perdėm moteriškų įvaizdžių, Ferretti vis tiek labiau priminė popierinę gėlę.
