Aliuzija į prarastą laiką – tai senų laikų ilgesys, kuomet laiko tėkmė nebuvo tokia beprotiška ir dėmesys kiekvienam kuriamam drabužiui bei būsimam jo nešiotojui buvo kur kas didesnis. Dizaineriai su nostalgija prisimena siuvimo meistrus, dirbusius prieš šimtmetį ir kūrusius su didele meile bei kruopštumu.
Tad ir ši V.Simanavičiūtės ir A.Pogrebnojaus kolekcija – mažas prisilietimas prie to, kas prarasta, gilesnis žvilgsnis į būsimos drabužio šeimininkės sielą ir ieškojimas to, kas galėtų ją sušildyti.
“Mes kuriame intelektualams,- sako A.Pogrebnojus. Ir visai nesvarbu, kur jie gyvena – Lietuvoje, Japonijoje ar Rusijoje – jie yra panašūs. Ir jiems nereikia aiškinti, kodėl ant mūsų rankinės yra Kafkos, o ne kokio nors Holivudo gražuolio atvaizdas. Mes darom tai, ką mėgstam, kas mums patinka. Ir mes esame ta bakterija, kuri patinka daugeliui intelektualių žmonių. Tikimės, kad kylant ekonomikai tokių žmonių Lietuvoje daugės”.
