Visų pirma tai yra paties mados fenomeno apmąstymas, keliant klausimus, kas yra mada, kaip ją veikia istoriniai pokyčiai, socialinės transformacijos, judėjimai ir subkultūros, globalizacijos ar lokalinio tapatumo saugojimo procesai. Mada kaip sąmoninga, individuali reakcija į šiuos procesus ar nesąmoningas aplinkos, pasaulio atspindėjimas.

Kolekcijoje ji peržvelgia įvairius mados stilius, atskleisdama inspiracijos šaltinius. Tai yra sportinis, military, 80-ųjų, pankų, gatvės ir prabangus stiliai. Sportinis stilius atsispindi per treningų, dryžuotos juostelės ir kitus motyvus; karinis stilius – per chaki spalvą, pridėtines kišenes; 80-ieji ir pankai sugrįžta į jos šiuolaikiškumo viziją dirbtinės odos striukelėmis, tinklo pavidalo drabužiais, metalinėmis grandinėlėmis ir t.t.; asociacijos su prabangia apranga kyla dėl blizgios medžiagos dominavimo, kailio motyvų; taip pat yra rytietiškų citatų – smailėjančios basutės riestais galais, turkiško tipo kelnės.

Rytietiški motyvai atsiranda greičiausiai dėl politinio, karinio dėmesio arabų kraštams. Šiuolaikiškumas atrandamas per istorinę prizmę. Kurdama kolekciją nūdienos jaunimui, ji neignoruoja praeities jaunimo kartų mados skonio, o kūrybingai infiltruoja jau istoriniais tapusių stilių detales. Jos požiūris į praeities madą formuluojamas postmodernistinio pastišo principu, kada kuriamas laisvai pasisavinamų ir laisvai taikomų citatų koliažas, dėlionė. Toks principas atspindi nuostatą, kad šiuolaikinė asmenybė yra daugialypė, dinamiška, daugiakultūrinė ir refleksuojanti aplinką.

Katinaitės vizijos autentiškumas galėtų būti suvoktas per analogiją su DJ kultūra. DJ nėra tas, kuris iš nuogos materijos, iš tabula rasa sutveria nepakartojamai originalų darbą. Originalumo klausimus postmoderni kultūra stipriai sukomplikavo, netgi padarė beveik neįmanomus. Tačiau DJ, skolindamasis motyvus ir jais žaisdamas, kuria savitą stilių. Vien jau atrankos procesas yra kūrybingas, ką jau kalbėti apie komponavimą.

Katinaitės miksuoto stiliaus kolekcijos prasmė ir yra individualizacija. Ši mados funkcija vis dar svarbi: aktualus asmens išsiskyrimas, kuris suvokiamas kaip išsilaisvinimas iš unifikuojančių kultūros procesų. Socialinėje psichologijoje išskiriami du lygiagretūs ir lygiaverčiai mados procesai – imitacija ir diferencijacija. Šioje kolekcijoje imitacija atliekama vardan diferencijacijos, asmenybė sukuria savo unikalų įvaizdį imitacijos būdu. Šis įvaizdis yra pabrėžtinai laisvas.

Katinaitės kolekcijos pagrindas - uniforminis kostiumas. Į tai nurodo ir projekto pavadinimas “Stop! Kas eina?”. Juo tarsi reikalauja atsakymo, savo tapatybės įrodymo. Drabužis suvokiamas priklausymo tam tikrai vieningai grupei ir individualios identifikacijos įrodymas tuo pačiu metu. Griežčiausia priklausymo grupei forma ir yra uniforma. Tačiau Katinaitė transformuoja uniformos suvokimą ir įveda į ją netvarkos elementų, laisvės pojūtį.

Gali kilti klausimas, kam tada reikalinga išsaugoti uniformos sąvoką. Greičiausiai todėl, kad uniforma implikuoja tam tikro vieningumo išlaikymą, stilistinį vientisumą, net jei tas vientisumas pasiekiamas sąmoningu kontrastų derinimo principu. Stilius čia visų pirma yra susitarimas dėl bendrų nuostatų ir savijautos. Drabužis, mada yra mūsų kūno ribos, kurios daro įtaką ne tik tam, kuo mus laiko, bet ir tam, kaip mes jaučiamės bei elgiamės. Mada - tai kūno technika, kuri artikuliuoja kūno kalbą, gestus ir disciplinas.

Katinaitė kuria tokią uniformą, su kuria gera leisti laiką, pramogauti, būti mieste, kuri apjungia kūrybingą, mąstantį jaunimą. Ši uniforma labiausiai tinka gatvėms, graffiti aplinkai, klubams ir DJ kultūrai. Ji nebyliai išreiškia ją nešiojančių asmenų vieningumą, kurio pagrindas – laisvė veikti, laisvė interpretuoti, laisvė kurti save. Šiuolaikinio jaunimo uniformiškumas atpažįstamas per įvairiausių istorinių ir geografinių stilių miksą, o kiekvieno mikso originalumas apibūdina patį asmenį, individą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją