AB "Dainava" Ekonomikos direktorius Albertas Kupinas maloniai sutiko papasakoti apie jo atstovaujamos bendrovės produkciją. "Laikai sunkūs, tačiau atlyginimus darbuotojams mokame, ir netgi laiku." - sakė p. Kupinas. Anot jo, Lietuvos gyventojų perkamoji galia tiek sumažėjusi, kad tenka ieškoti visokių kelių ir būdų produkcijai realizuoti. Tariamasi su užsienio partneriais, kurie Lietuvoje siuva ir paskui eksportuoja drabužius į Vokietiją ir Prancūziją. Deja, jau nebe su "Dainavos" ženklu. Iš kitos pusės, tuo gal reikėtų džiaugtis, nes tai rodo aukštą įmonės siuvėjų kvalifikaciją ir gerą siuvinių kokybę.

Lietuvoje "Dainavos" produkcijos parduodama tik apie 5%. Modeliai šiuolaikiški, patrauklūs ir jaunimui, taigi, gal nevertėtų per daug žvalgytis į importines prekes, kurios traukia savo etiketėmis, tačiau dažnai būna nepatikrintos kokybės, o rinktis kokybiškai ir kruopščiai pasiūtą lietuvišką prekę. Beje, daugiausia "Dainavos" drabužių vilniečiai gali rasti "Aprangos" salonuose. Iš kokių gi žaliavų siuvami drabužiai, skirti vietinei rinkai? Dažniausiai iš olandiškų, belgiškų, vokiškų, turkiškų, kurios vežamos nedideliais kiekiais.

P. Kupinas pasidžiaugė, kad prieš dvi savaites "Dainava" pristatė prekybininkams naują savo darbų kolekciją, taigi, dabar belieka laukti užsakymų.

"Parodoje "Lietuviškos mados" AB "Rožė" pristatė 2001 metu pavasario klasikines "Rožė" ir drabužių merginoms "Tiks" linijų kolekcijas. Klasikinę pavasario kolekciją sudaro ilgų ir trumpų švarkų su kelnėmis arba sijonais komplektai, suknelės ir palaidinės. Šiam pavasariui "Rožė" siūlo ir elegantiškus 52-56 dydžių drabužius. "Tiks" kolekciją sudaro funkcionalūs švarkai, striukės, keičiančios ilgį kelnės, sijonai iš moderniausių audinių.

Maloniai akį patraukė mažučiukas Kauno Kolegijos stendas, kuriame buvo demonstruojami meniniai studentų diplominiai darbai - įvairiomis technikomis paruošti audiniai, kurių žaismingumu ir nuotaika negalėjai nepasidžiaugti.

Rankų darbas mielas kaip visada. Todėl malonu buvo peržvelgti kauniečių salono "Skiaučių menas" darbus, išsiskiriančius iš kitų savo šiltumu ir spalvingumu bei meniškumu.

Netikėtai atsidūrėme visiškai kitoje aplinkoje - vietoj pririkiuotų ant pakabų drabužių prieš akis atsivėrė pienių laukas, voratinkliai ir kitokios nenusakomos kompozicijos. Pasirodo, patekome į kauniečių "Tekstilininkų ir dailininkų gildijos" stendą, kurį palyginti būtų galima nebent su fantazija...Negalėdami atgauti žado ir atsižiūrėti į eksponuojamus meno kūrinius, paprašėme juos pakomentuoti dailininkę ir šios gildijos steigėją Jolantą Šmidtienę.

Gerb. Jolanta vienu iš pagrindinių gildijos dalyvavimo šioje parodoje tikslų įvardijo modernios tekstilės - dailininkų darbų - propagavimą. Parodos eksponatai - tai daugiausia jaunų dailininkų kursiniai, diplominiai darbai, žavintys savo originaliomis idėjomis ir atlikimo technikos bei naudojamų medžiagų netikėtumu. Darbuose naudojami augalai ir netgi... statybinės medžiagos. Grožėjomės kvepiančiais audiniais iš gėlių, shibori technika margintais audiniais.

Anot p. Jolantos, kiekvienas dailininkas dažnai atranda savą techniką, dar niekada nenaudotą, todėl ir darbai išeina tokie originalūs. Štai kad ir Astos Kleizaitės "Geltoni kankorėžiai" - niekada neatspėsite, iš ko jie padaryti. Arba darbas "Gegužio žiedai" - jame gal koks tūkstantis keliasluoksnių "pilnavidurių" žiedelių, padarytų dailininkės Astos Masiulionytės rankomis. Jauna dailininkė Laura Daujotytė pristato iki šiol dar negirdėtą "kvepiantį audinį", taip pat shibori technika išmargintus audinius.

Anot p. Jolantos, idėjų pasisemti į Lietuvą dažnai atvažiuoja dizaineriai ir dailininkai iš užsienio. Tik lietuvių dizaineriai kažkodėl nedažni svečiai gildijoje. O vertėtų čia apsilankyti - idėjų prisisemtų tiek ir tiek, ir būtų originalūs. Gal čia kalta konservatyvi lietuviška prigimtis, bijomasi naujovių ar būti nesuprastam? O mes linkime gildijai kūrybinės sėkmės ir tinkamo įvertinimo. Taip pat dėkojame už leidimą fotografuoti autorinius darbus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją