“Parodyk man meilę”

(ruduo – žiema 1999-2000)

Paskutinė besibaigiančio amžiaus pergalė – moteriškumas, įspraustas į vyrišką kostiumą, atitinka mūsų laikų moterį. Iš šio įvaizdžio gimsta mįslės, paslaptingumas ir iliuzijų žaismas. Dryžuotos medžiagos, vyriški marškiniai, išsiuvinėti kaklaraiščiai – kas slypi už jų? Netikėtumas ir prieštaringumas tapo šios V. Judaškino kolekcijos leitmotyvu. Juodi ir mėlyni griežti kostiumai, siekiantys klubų vidurio, švarkai, užvilkti ant vyriškų marškinių. Ir tuo pačiu metu – vakarinės suknelės, atvirai apnuoginančios nugarą…

Raudona spalva, dominante praeinanti per visą kolekciją… “Klaidingas paltas”, po kurio stangria medžiaga slepiasi nuogas kūnas, apsaugotas tik permatoma tiuline medžiaga su tatuiruotės imitacija. Lapės šalikas ir aštrus aukštas kulnas patvirtina šiuolaikinės, savimi pasitikinčios moters braižą.

Šilkinės palaidinės ilginamos veiklių vyrų piešiniu – dryžuotai. Retesni papuošalai ant juodos kostiumų zomšos. Vakarinės suknelės inkrustuotos raudonos audinės kailiu. Žalia audinė, baltas triušis… iš kailio siuvama vis daugiau suknelių, sijonų ir kelnių nei kailinių. “Imperatorienė” – lapė spindi visais įmanomais atspalviais.

Dizainerio manymu, naujame tūkstantmetyje pagrindiniai pasikeitimai bus susiję būtent su audiniais. Kolekcija iš anksto numato visą naujosios eros spindesį ir joje naudojami tokie audiniai kaip spartri (pintas audinys), popierius, neaustas audinys, lateksas, techninis audinys. Kiekvienas darbas individualus ir nepakartojamas. Kai norimos medžiagos neegzistuoja, dizaineris jį sukuria…

"Bizantija"

(Ruduo - žiema 2000-2001)

Haute Couture kolekcija “Bizantija” buvo pristatyta Paryžiuje Aukštosios mados savaitės metu.

Šį kartą Valentinui Judaškinui įkvėpimo šaltiniu tapo Bizantija su jos turtinga kultūra. Kaip pažymi pats Valentinas, “bizantiškoje kultūroje neįtikėtinu būdu susiliejo ištaigingo rūmų ceremonialo ir bažnyčios pamaldų reginys, čia slypi gili dvasinė paslaptis”. Ankstyvosios krikščionybės simbolika palaipsniui atsiskleidžia ir kolekcijoje. Pradedama nuo paprastų siluetų ir juodų spalvų, asketiškų formų, toliau seka mozaikinės interjero drobės; galiausiai kolekcija baigiasi grandioziniu aukso spalvos akordu, simbolizuojančiu Dieviškąją spalvą ir dvasios pergalę.

Atiduodamas savo duoklę epochai Valentinas Judaškinas įterpia į kolekciją kai kuriuos to laikotarpio kostiumo elementus – lengvą kapišoną, dengiantį pusę veido; rankoves – kimono; plisuotą palaidinę. Ypatingą savitumą siluetui suteikia nužemintas diržas, akcentuojantis dėmesį ant klubų.

Naudodamas savo mėgstamiausius audinius – aksomą, šilką, organzą, atlasą ir šifoną, dizaineris sukuria daugelį medžiagų rankų būdu, priduodamas jiems prabangą ir turtingumą: būtų tai aplikacija ar išsiuvinėjimas… Iš štai priešais mus jau nuostabiai persipina vijokliniai augalai, primenantys mums daugybę Evangelijos alegorinių pasakojimų apie vyną ir vynuogynus, apie rojaus sodą ir žmonijos Aukso amžių.

Didelį dėmesį Valentinas Judaškinas skiria detalėms - odinėms pirštinėms ir diržams, kaklo ir krūtinės papuošalams, pagamintiems iš brangių karolių ir primenančių tamsiai-mėlynus safyrus, sakų agatus, pieno perlus, skaidrias kalnų krištolo ašaras. Papuošalai tarsi plaukia nesibaigiančiame šokyje, papildydami ir palaikydami kolekcijos spalvų paletę.

Dominuojantys juodos spalvos atspalviai pabunda kolekcijoje gilia vilkdalgio spalva, tamsios rugiagėlės spalvos gaivumu ir kardinalų spalva – violetine. Bizantijos freskų temą tęsia senojo aukso spalva. Ir pagaliau kolekcijos pabaigoje visas “auksinių” suknių fontanas, simbolizuojantis akinančią Bizantijos prabangą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją