Vyras vaikų svetimų nemyli, bet sako, savąjį tai mylės. Man sako, kad aš nemokėsiu jo auginti, nugydysiu ar dar ką jam padarysiu, nors aš esu atsakinga. Mane tokios jo kalbos žeidžia.
Dar mane gąsdina vyro požiūris, kad vietoj to, kad susilauktume vaikų, jis sako - keisk darbą (dabartiniame labai bloga atmosfera). Tada pagalvoju, ar aš noriu su tokiu vyru, kuris turi tokį požiūrį į mane, kaip būsimą mamą, susilaukit vaikų. Tuo labiau kad kasdienybėj aš jam niekur neįtinku, ką bedaryčiau, viskas blogai, visada susiraukęs ir nelaimingas.
Mes beveik nekalbam, o jei ko klausinėju (aš ir pati išmokau beveik jo neklausinėt, apie save nepasakot, kas dieną atsitiko, nes jam neįdomu praktiškai) jis arba neturi laiko, arba piktai atsako. Turbūt baisiai atrodo iš šono...
Turi jis ir gerų savybių - atsakingas, pareigingas, nerūko, mažai geria, nesišlaisto niekur, bet laisvalaikiu dažniausiai prie kompo prasėdi. Jokių planų ateičiai nekuriam, gyvenam ir tiek. Nežinau, ką man daryt. Gąsdina tokia ateitis. Pasakykite savo nuomonę, kaip tokie santykiai Jums atrodo iš šono. Pasimetusi esu ir pati nerandu atsakymo.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Tai, ką regiu jūsų aprašytame santykyje, pirmiausia yra moteris, kuri jaučiasi atstumta ir neįtinkanti savo sutuoktiniui. Panašu, jog nelabai patiriate ryšį su žmogumi, su kuriuo sukūrėte šeimą. Galima justi, jog savo vyrą suvokiate tarsi atsitvėrusį nuo jūsų, negebantį išgirsti ir pamatyti jūsų išgyvenimų, poreikių, troškimų. Atrodytų, tarsi vienas kitam siųstumėte žinutes tokiais būdais, kurie nepasiekia jūsų ir neleidžia suprasti to, kas buvo norėta pasakyti.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog santykių sunkumus labiausiai palaiko vyro elgesys, jo abejingumas, nuvertinimas, nenoras turėti vaikų. Visgi tai, ką išgyvenate jūs, yra ne tik apie kita, bet ir apie jus pačią.
Labai suprantu jūsų norą patirti motinystę. Šis troškimas, tam tikra gyvybinė jėga yra labai natūrali ir ją nuslopinti labai sunku. Visgi kartais atsitinka taip, jog jos stiprumas užgožia bet ką kitą, tame tarpe ir santykius su vyru, kuris gali būti potencialus vaiko tėvas.
Kaip jūs pati taikliai įvardinote, norite turėti kūdikį su žmogumi, su kuriuo nerandate ryšio ir jaučiatės iš esmės svetima. Bandote nuo jo atsitverti taip pat, kaip pati išgyvenate jo pasitraukimą į savo pasaulį ir tuo pačiu svajojate apie patį intymiausią ryšį – buvimą to paties asmens pradžia.
Dauginimasis, net ir primityviausioje gyvybėje pirmiausia atsiranda iš susitikimo. Žmogaus atveju, kuomet kūdikį, vėliau vaiką ugdyti reikia ilgo laiko, saugumo ir kitos ne tik fiziškai, bet ir emociškai palankios aplinkos, susitikimas su partneriu yra ypatingai svarbus. Kalbu apie tokį susitikimą, kuriame galime matyti ne vienas kito susigalvotą, o kiek įmanoma realesnį vaizdą.
Tai, ką galima regėti jūsų santykyje su sutuoktiniu, yra abipusis to susitikimo vengimas. Tikiu, kad jums vyro reikia, nes jis teikia saugumą, tai yra asmuo, su kuriuo potencialiai galima sukurti tai, apie ką svajojote. Tačiau pasidalinime galima justi, jog regite jį kaip atskirą, nesusijusi su jūsų planais ir jų įgyvendinimu.
Labai gali būti, kad jis išgyvena tą patį nematymą. Visgi jei jau jūs ieškote išeities, tuomet esate ta, kuri turi galimybę pirma kviesti savo sutuoktinį į susitikimą, kuriame jis galėtų pasidalinti ne tik mintimis apie tai, kuo yra nepatenkintas, bet ir apie tai, kas jį patį neramina, gąsdina, verčia gūžtis ir gyventi tarsi kiaute, kiek įmanoma sumažinus veikimo vietas.
Taigi jūsų sutuoktinio atsisakymą turėti vaikų regiu labiau kaip rezultatą, nei sudėtingų santykių priežastį. Dėl to siekimą kaip nors įtikinti savo vyrą ryžtis vaikams vertėtų kuriam laikui palikti nuošalyje ir pereiti prie ieškojimo, kas palaiko jo tokią poziciją ir nuo ko jis saugosi, atsisakydamas su jumis pradėti naują gyvybę?
Ir žinau, jog skamba jau banaliai ir tradiciškai, tačiau labai drąsinčiau šią, tam tikrą nevaisingumo sunkumą spręsti su šeimos konsultantų, psichologų ar psichoterapeutų pagalba. Fiziologinis nevaisingumas yra tolygus santykių nevaisingumui, kuomet gyvybė suvokiama ne tik kaip naujas žmogus, bet ir kaip judėjimas poroje, jos gebėjimas kurti. Panašu, jog jūsų ryšys būtent tai ir išgyvena. Ir norint atpažinti, kas palaiko tokį sąstingį, derėtų skirti laiko ir jėgų pokalbiui su profesionalų pagalba.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
