aA
"Agresija tradiciškai siejama su vyriškąja lytimi, todėl pirmiausia reikėtų pabandyti atsakyti į klausimą, kas yra vyras? Džentelmenas ar raumeningas, plaukuota krūtine vyrukas, mokantis duoti į snukį?" - svarsto Evaldas Karmaza, psichodramos ir ekspresyviosios terapijos instituto psichologas.
© Shutterstock nuotr.

"Gal vyrui pakanka, kad jis apskritai dar gyvena, nes jo gyvenimo vidutinė trukmė Lietuvoje yra 64 metai, o štai moteris gyvena 15 metų ilgiau.

Visuomenės apklausa rodo, kad vyras turi būti gražus, stiprus, protingas, seksualus ir turtingas. Agresija nepriskiriama prie vyriškų bruožų, tačiau net 68 proc. moterų teigia, kad yra patyrusios smurtą.

Toks dažnas vyriškos agresijos pasireiškimas rodo, kad tai ne vien morališkai pakrikęs elgesys, bet ir sutrikusi socialinė norma.
Agresija nėra įgimta ir būdinga tik vyrams. Tai išmokstamas elgesys – jei agresyvus tėvas, toks gali būti ir sūnus. Agresiją skatina ir vaiko fizinės bausmės, o neklaužadas labiau linkusios bausti mamos.

Evaldas Karmaza
Evaldas Karmaza
© "Šeimininkės" nuotr.

Be to, dažniau mušami berniukai, o ne mergaitės. Anksčiau agresija buvo legali, net mokyklose prasikaltusiam mokiniui skirdavo fizines bausmes. Buvo priimtina ir vyrui „paauklėti“ savo žmoną. Dažnas vyriškis ir dabar klausia: „O ką man daryti, jei moteris mane suerzina? Duosiu į kaulus ir bus ramu.“

Tačiau jaunoji karta keičiasi. Per psichologijos užsiėmimus paaugliams man tenka dažniau drausminti mergaites, kad netrankytų berniukams per galvas. Atsiranda naujas fenomenas: jaunos merginos keršija visai vyrų giminei už tai, kad buvo skriaudžiamos jų mamos ir senelės. Smurto nemažėja, tik kariaujančių pusių fronto linija pasislenka į kitą pusę", - sako E. Karmaza.

Namus pavertė pragaru

Arkadijus Vinokuras, aktorius, pedagogas, žurnalistas

Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras
© "Šeimininkės" nuotr.

Kas dėjosi mano tėvo galvoje, kai jis, būdamas blaivus, sakydavo, kad myli šeimą, o prisigėręs daužydavo mano motiną? Galėjau tai „nurašyti“, žinodamas jo išgyvenimus, per karą patirtus koncentracijos stovykloje. Bet kas man iš to? Jis mūsų namus pavertė pragaru. Su broliais auginome raumenis, kad galėtume primušti tėvą ir apginti motiną. O ką mums reikėjo daryti, kai nuo jo kumščių bėgdavome į gatvę vidury nakties?

Nekęsdavau tėvo, bet, radęs girtą gulintį gatvėje, pakeldavau ir parvesdavau namo, juk jis mano tėvas. Niekada nekėlė balso, kol negerdavo, bet metams bėgant girtuokliaudavo vis dažniau, kol numirė nuo alkoholio 42-ejų.

Nebūtinai asociali aplinka išugdo tokį patį žmogų. Nei aš, nei mano du broliai netapome smurtininkais.

Mane nuolat persekioja mintis, kaip mama galėjo iškęsti tą monstrą? Sakydavau, kad skirtųsi, nes ją vieną kartą užmuš, bet mama jautėsi bejėgė – kur pasidės su vaikais? Nebuvo sukurtos socialinės sistemos, nebuvo pilietinės visuomenės, kuri apgintų. Nei giminės, nei kaimynai neturi būti abejingi. Jeigu žinosiu, bet nepadėsiu, būsiu kaltas.

Moteris neturi kentėti. Patyrusi pirmą smūgį, ji nedelsdama privalo su vaikais išeiti iš namų. Nebūtina iš karto nutraukti visų ryšių. Gal vyras suprato savo klaidą ir tai nepasikartos? Mes visi mokomės iš savo klaidų.

Savivoka tolygi išsilavinimui, žinoma, ne tiesiogine to žodžio prasme, nes diplomuoti vyrai irgi daužo savo žmonas. Gaila, kad mokyklose nemokoma tinkamo elgesio. Su spektakliais apvažinėjau daugelį Lietuvos mokyklų ir mačiau tokį smurtą, kokio nėra kitose Vakarų šalyse. Reikia mokytis pažinti save ir spręsti konfliktus ne kumščiais.

Absoliutus jausmų ignoravimas

Algirdas Davidavičius, filosofas, Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas

Algirdas Davidavičius
Algirdas Davidavičius
© "Šeimininkės" nuotr.

Smurtingas elgesys kaip ledkalnis slepia agresiją, nukreiptą ne tik prieš moteris, bet ir prieš save bei kitus vyrus. Ypač Rytų Europoje ryškus vyrų savęs žalojimas. Vyrų savižudybės Lietuvoje daug kartų viršija Europos šalių vidurkį. Taip pat dažniau sergame širdies ir kraujagyslių ligomis.

Fizinis smurtas, depresijos, savižudybės – tai nesugebėjimas įvardinti tai, ką jauti, ir, apskritai, absoliutus jausmų ignoravimas. Dažniausiai kalbame apie tai, kaip būti sėkmingam, kaip nugalėti kitus, bet labai retai – dėl ko verta gyventi. Vyrams svarbu sau leisti būti pažeidžiamiems, išsikovoti šią teisę iš moterų, atsispirti spaudimui visą laiką būti stipresniems už jas. Aš turiu teisę verkti, kai to noriu ar kai liūdžiu.

Beviltiškumo rodiklis

Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius

Artūras Tereškinas
Artūras Tereškinas
© "Šeimininkės" nuotr.

Sociologai vyrų smurtą aiškina kova tarp lyčių. Tai socialinės nelygybės tarp vyrų ir moterų pasekmė. Vyrai, norėdami parodyti savo dominavimą, naudoja įvairias priemones, viena iš jų – fizinis smurtas. Tradicinis moteriškumas, siejamas su atsidavimu vyrui, irgi reiškia, kad moteris dažniausiai nusiginkluoja ir nesipriešina.

Smurtautojas įsitikinęs, kad tokį elgesį pateisina jo pranašumo ideologija. Lietuvoje smurtas yra ne tik dominavimo kultūros išraiška, bet ir beviltiškumo bei desperacijos rodiklis. Alkoholizmas, socialinis nestabilumas, pagarbos sau ir kitiems trūkumas skatina vyrų neviltį, skausmą ir dažnai įniršį. Kodėl vyrai tokie desperatiški?

Vienas iš atsakymų – gyvename sistemoje, skatinančioje beviltiškumą. Tai ypač skaudžiai atsiliepia vyriškumui, kuris siejamas su valdžia, orumu ir sugebėjimu kontroliuoti savo gyvenimą. Vyresnio amžiaus, menkiau išsilavinę, neturintys darbo vyrai itin skausmingai išgyvena beviltiškumo jausmą: „Kam aš toks reikalingas?“

Jauniems taip pat nėra lengva. Juk mergina gali susirasti turtingą vyrą, o vaikinukas praranda pasitikėjimą savimi ir, neturėdamas kitos išeities, iš nevilties vagia, žudo, geria, vartoja narkotikus.
Vyras kenčia, kai nesugeba susikurti tradicinio vyriškumo įvaizdžio. Jam gėda, skaudu, jeigu mažai uždirba ir neišlaiko šeimos.

Kentėjimo priežastį, kurią sunku išreikšti žodžiais, jis parodo veiksmais bei elgesiu. Žemas socialinis statusas, savigarbos trūkumas, nesugebėjimas kontroliuoti savo gyvenimo palieka įspaudus. Lietuvoje pasineriama ne tik į alkoholizmą, įprasti ir kiti būdai – šmeižti ir žeminti kitus. Siekdami nuslėpti, palengvinti savo kančias, vyrai drasko kitų žaizdas ir dėl visų bėdų dažniausiai kaltina moteris.

Labai sunku užjausti kenčiančius vyrus, nes jie pilni agresijos ir apmaudo. Lietuvoje smurtinis vyriškumas yra kaip kultūrinis resursas – kai kurie vyrai daugiau nieko neturi ir ant šio pagrindo kuria savo gyvenimą. Todėl neapykanta bei įvairiausios baimės suteikia tiek daug palengvėjimo ir paguodos. Fizinis smurtas kaip vyriškumo patvirtinimas taip pat tampa pasitenkinimo išraiška.

Vyrai yra veikiami tradicinio vyriškumo stereotipo. O iš tiesų daugelis jų nesijaučia dominuojančia lytimi. Vyrų santykius su moterimi galima apibūdinti kaip intymią tironiją, atimančią vieniems kitų gyvybines jėgas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mamadienis už 1 vaiką: Nausėdos pasiūlymas sulaukė palaikymo, bet atsitrenkė į sieną (3)

Iš Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovų sudaryta Trišalė taryba antradienį aptarė...

Kaip iš tiesų reikia didinti pensijas: jos turi augti sparčiau nei atlyginimai (111)

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų...

Nausėda – už dialogą su Baltarusija, bet įvardijo ir raudonas linijas papildyta 16:13 val. (42)

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už dialogą su Baltarusija, tačiau įvardijo ir raudonas...

Darbdavys pareiškė, kad irgi susiduria su psichologiniu smurtu: ateina, prašo pakelti algą (83)

Nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje nukentėjusiems asmenims reikia informacijos apie pagalbą ir...

Unikauskas: aš jau niekuo nebesistebiu (58)

Žymus gydytojas Alvydas Unikauskas patikino, kad tikrai į politiką ir į verslą jis neketina sukti.

Ypač griežta kardomoji priemonė Venckienei: su apykoje nuo namų negalės nutolti toliau nei 500 m Venckienė šypsojosi, bet buvo nekalbi; papildyta (746)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti...

Lukašenkos sūnui – dar vienas aukštas postas (69)

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos sūnus Viktoras buvo išrinktas šios šalies...

Vėl šaiposi iš kovos su alkoholiu: reklamos stendai pigesnio alkoholio siūlo bėgti į Lenkiją (7)

Reklaminiuose stenduose Vilniuje – naujos reklamos, kuriose pašiepiami su alkoholio prieinamumo...

Byra Seimo nario Žygimanto Pavilionio šeima (33)

Žinomo diplomato ir Seimo nario Žygimanto Pavilionio šeima šiuo metu išgyvena ne patį ramiausią...

Auksu puošti Šiaulių „princo“ Baranio namai mena ištaigingas mafijos puotas ir žiaurius įvykius: pasižvalgykite po 780 kv.m pilį! (37)

Buvo laikai, kai Lietuvoje karaliavo kriminalinės gaujos. Kaunas priklausė Daktarams, Panevėžys...