Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė
Maži kūdikiai lyg ir turėtų miegoti ramiai, o iš tiesų daug vartosi, kai kurie prabunda ir verkia. Kodėl?
Nors sakoma, kad miegodamas žmogus ilsisi, bet iš tiesų miegas yra aktyvus fiziologinis procesas, kai smegenėlės dirba sau, kitaip tariant, pačios „tvarkosi“. Miegant stiprėja atmintis, į „lentynėles“ sudėliojami dienos įspūdžiai, nauja informacija.
Įdomu tai, kad kai miegame, formuojasi mūsų asmenybė, o maži vaikučiai paauga. Miegas būtinas ir organizmo atsparumui. Jis gyvybiškai būtinas visiems, tačiau ne visi vienodai ilgai miega. Suaugę žmonės vidutiniškai išmiega trečdalį, o kūdikiai – daugiau nei pusę paros.
Yra kelios miego fazės, kurios keisdamos viena kitą per naktį kartojasi keletą kartų. Svarbiausios yra dvi. Tai aktyvusis miegas (arba paradoksinis) ir ramus gilusis (arba lėtasis) miegas. Esant ankstyvajai miego fazei juda akys, vokai yra beveik užmerkti, kartais virpa. Kūdikis gali būti šiek tiek neramus, nusispardyti apklotą, vartytis, šypsotis, nusijuokti, susiraukti. Taip pat gali prabusti, pravirkti, bet paprastai greitai vėl užmiega. Jeigu per šią fazę mes, suaugusieji, ar vyresni vaikai prabundame, dažniausiai prisimename sapnus, todėl ši miego fazė dar vadinama sapnų faze.
Esant giliojo miego fazei žmogus guli visiškai ramus, nejuda akių obuoliai. Kūdikis taip pat miega tyliai ir ramiai, visiškai atsipalaidavęs, sunku išgirsti, kaip kvėpuoja. Per šią miego fazę jį galima pernešti į kitą lovą arba iš automobilio namo ir mažiukas neprabus. Kūdikiui netrukdo garsai, o jei netyčia užkliudome lovelę, kurioje miega, tik krūpteli, bet neprabunda.
Suaugęs žmogus naktį miega apie 8 val., jo miego fazės pasikeičia 4–6 k. Vyrauja lėtasis ramusis miegas. Vaikučių miegas priklauso nuo amžiaus: skiriasi trukmė, fazių kaita, šių ilgumas. Kalbant apie kūdikius ir mažius vaikus vyrauja aktyvusis miegas, todėl jie labiau juda, vartosi, murma, dažniau ir greičiau prabunda.
Kiek laiko turėtų miegoti kūdikiai ir maži vaikai? Visi turėtų miegoti tiek pat valandų ar miego trukmė priklauso ir nuo prigimties?
Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek turėtų miegoti kūdikis. Naujagimis per parą turėtų miegoti apie 16–20 val., vadinasi, vienas gali miegoti maždaug keturiomis valandomis ilgiau už kitą ir tai įprasta. Tiek vaikai, tiek suaugusieji miega nevienodai valandų per parą. Vienam suaugusiajam reikia 10 val., kitam pakanka šešių, kad būtų darbingas.
Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai miega tiek, kiek reikia organizmui. Jie per parą kelis kartus miega, kelis kartus būdrauja. Kuo mažesnis vaikutis, tuo daugiau yra miego ir būdravimo periodų. Apie 20 proc. vaikų iki 2 m. amžiaus dar turi kelis miego būdravimo ciklus per parą. Kas penktas dvejų metų mažylis naktimis prabunda, pabūdrauja, nori žaisti ar prisiglausti prie mamos ir vėl užmiega.
Naktinis būdravimas paprastai trunka neilgai, nors ir kokio amžiaus vaikutis būtų. Mažylis atsibunda, pazyzia, nori pavalgyti, kad mama priglaustų, ir vėl užmiega.
Dieną iki metų kūdikiai dažniausiai miega tris kartus, artėjant prie pirmojo gimtadienio – du kartus, o nuo pusantrų metukų iki mokyklos – kartą.
Jeigu atrodo, kad kūdikis miega mažai, neramiai, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar gerai vystosi, kaip auga, ar yra aktyvus būdraudamas. Kūdikiui, kuris puikiai auga, gerai vystosi ir yra aktyvus, miego netrūksta, tiesiog jo organizmui pakanka trumpučių valandėlių, per kurias, atrodo, tik spėja užsnūsti ir vėl prabunda. Tačiau jeigu prastai auga, sutrikusi raida, trūksta energijos, būtinai kreipkitės į gydytoją, nes jo miegą gali trikdyti kokia nors nenustatyta arba negydoma liga.
Kai kurie kūdikiai, jei nori miego, užmiega bet kokiomis sąlygomis. Kiti neužmiega svetimoje aplinkoje. Kodėl? Ką daryti tėvams, kad išėję į svečius užmigdytų kūdikį?
Išties yra kūdikių, kurie norėdami miego užmiega bet kokiomis sąlygomis. Gali žaisti atsisėdę, staiga atsigulti ant šono ir užmigti. Tokį užmigusį kūdikį galima pernešti į lovytę, nurengti ir jis miegos toliau neprabudęs. Bet yra ir tokių, kurie niekaip negali užmigti svetimoje aplinkoje, nors tai diena ar naktis. Neužmiega ten, kur triukšminga, kur yra žmonių ir apskritai ne savo lovytėje.
Negaliu pasakyti, kad tokie kūdikiai turi miego sutrikimų, nes tokios atskiros bėdos nėra. Miego sutrikimus lydi ir daugiau bėdų: elgesio, temperamento, raidos. Todėl jeigu kūdikis sunkiai užmiega, tėvams būtina laikytis labai griežtos tvarkos. Dieną ir naktį kūdikį reikia migdyti tuo pačiu metu. Nepatartina daryti jokių išimčių (net ir vienos dienos!), nes kūdikis jau pradėjęs įprasti prie miego režimo ir vėl jį pamirš. Kūdikį, kuriam itin sunku užmigti, migdydama išjunkite televizorių, ryškią lempos šviesą.
O jeigu esate svečiuose, prieš migdymo laiką sugrįžkite namo ir, kaip ir kasdien, tuo pačiu metu migdykite mažylį. Jei to nepadarysite, jis „išsiderins“ ir praeis nemažai laiko, kol vėl sugebės ramiai užmigti.
Patarčiau įspėti pas jus užsukančius svečius, kada turėtų išeiti namo, nes reikės migdyti kūdikį. Galbūt tai atrodo nemandagu, tačiau sunkiai užmiegančiam kūdikiui būtina, nes bet koks nukrypimas nuo režimo labai pablogina padėtį. O jei kūdikis neužmiega, bloga ne tik jam, bet ir tėvams. Šie taip pat neišsimiega, nepailsi, pervargsta.
Na, o jeigu kūdikis užmiega bet kokiomis sąlygomis, neturėsite bėdų ir į svečius su juo užsukę, nes atėjus metui užmigs ant rankų, lovos ar tiesiog ten, kur žaidė.
Kelių mėnesių kūdikiai prabunda naktimis pavalgyti ir toliau miega? Vyresni dažnai išmiega visą naktį. Atrodo, taip ir turėtų būti. Kodėl kai kurie metų ir vyresni vaikai vis dar prabunda naktimis? Ar tai nieko bloga?
Yra vaikų, kurie naktimis prabunda, ir jie nebūtinai turi miego sutrikimų. Jiems gali būti būdingas policikliškumas – kitaip tariant, dažna miego ir būdravimo fazių kaita. Galvos smegenims bręstant ir augant miego būdravimo ciklų mažėja. Šiuos ciklus lemia melatonino sekrecija. Melatoninas – tai miego hormonas, kuris skiriasi smegenyse. Natūraliai jis skiriasi sutemus. Daugiausiai jo išsiskiria apie 2 val. nakties, paskui mažėja. Apie 2 val. nakties skiriasi ir kitas hormonas – kortizolis, kurio daugiausiai organizme yra apie 6 val. ryto ir jam veikiant pradedame busti.
Melatoninas yra jautrus hormonas ir jį labai lengvai galime „išbaidyti“ palikę naktines lempeles, migdydami kūdikį prie veikiančio televizoriaus. Mažylis greičiau užmigs ir geriau miegos esant natūraliai tamsai. Bet kokios lempos išderina ir taip jautrią biologinę sistemą ir kūdikiams būna sunku užmigti. Gerai miegantis kūdikis sparčiau auga. Hormonas kortizolis saugo ir nuo įtampos, ir nuo uždegimų, todėl galima teigti, kad gerai miegantis vaikas auga sveikesnis.
Turbūt kiekviena jauna mama bijo, kad naktį naujagimis pamirš kvėpuoti. Galbūt verta guldyti kūdikį šalia savęs, kad girdėdamas, kaip mamos alsuoja, nesustotų kvėpuoti?
Toks reiškinys, kai kūdikis miegodamas kvėpuoja, kvėpuoja, paskui sustoja kvėpavęs, vadinamas miego apnėjomis. Jos dažniausiai būdingos neišnešiotukams, kurių kvėpavimo centras dar nebūna visiškai subrendęs, ir pasitaiko, kad nustoja kvėpavę, jeigu būna pažeistos galvos smegenėlės arba dėl kvėpavimo sistemos ligų.
Jeigu pastebėjote, kad naujagimiui per miegą sutrinka kvėpavimas, būtinai kreipkitės į gydytoją. Miegas su mama ir kvėpavimas neturi nieko bendra, nes kūdikis kvėpuoja nesąmoningai ir negali kvėpuoti išmokti iš mamos.
Mūsų skaitytoja rašo, kad vienuolikos mėnesių dukrytė per miegus atsistoja lovytėje, paskui atsigula ir toliau miega. Kodėl ji tai daro?
Tai tipinė padėtis, kai kūdikis naktį miegodamas, esant aktyviajai fazei, kartoja neseniai išmoktą veiksmą. 6–7 mėn. kūdikis, išmokęs verstis nuo nugaros ant pilvuko, gali daug kartų vartytis naktį, išmokęs atsisėsti – sėstis, o išmokęs atsistoti – stotis. Jeigu mama prieis ir paguldys patogiai, kūdikis ramiai miegos iki kitos aktyviojo miego fazės. Mamai gali tekti kokius 6–8 kartus per naktį keltis tam, kad patogiai paguldytų kūdikį, nes pats iš stovimosios padėties gali nepatogiai atsigulti.
Dienos miegas būtinas kūdikiams ir metukų–dvejų vaikučiams. Bet ar jo reikia darželinukams, kurie neretai priešinasi ir nenori eiti prigulti?
Pietų miego reikia ne tik kūdikiams, bet ir mažiems vaikams. Apie pietus natūraliai sulėtėja ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų fizinis bei protinis aktyvumas. Maždaug 14 val. sulėtėja žmogaus organizmo biocheminiai procesai ir natūraliai norisi miego. Jeigu mes, suaugusieji, tuo metu negertume kavos, arbatos ar tonizuojamųjų gėrimų, o nusnūstume, prabudę jaustumės daug geriau. Tas pats pasakytina ir apie vaikus. Nusnaudę valandėlę jie bus kur kas gyvybingesni ir geresnės nuotaikos.
Bet yra vaikų, kuriems sunku užmigti ne tik dieną, bet ir naktį. Tėvai mato, kad akys merkiasi, mažylis pavargęs, bet niekaip neužmiega. Priežasčių gali būti daug. Paprastai sunku užmigti hiperaktyviems, turintiems elgesio, temperamento, raidos sutrikimų vaikams, kurie kuo labiau išvargsta, tuo sunkiau užmiega. Tokių vaikų užmigimo fazė ilga.
Darželinukui būtų idealu eiti pietų miego 14 val. Tuo metu jie neturėtų sunkiai užmigti. Mūsų darželiuose vaikai paprastai migdomi anksčiau, kai organizmas dar nėra pasiruošęs miegoti ir dėl to kai kurie priešinasi pietų miegui. Vis dėlto dažniausiai vaikai nemiega dėl tėvų kaltės, jų nesugebėjimo laikytis taisyklių. Kai vieną kartą liepia eiti prigulti, kitą kartą leidžia nemiegoti, vaikas išmoksta manipuliuoti tėvais ir reikalauti to, kas jam naudingiau.
