aA
Pedofilijos skandalas su jau skaudžiomis pasekmėmis supurtęs Lietuvą, dar neužvertęs paskutinio puslapio ir nesudėliojęs visų taškų, jau sukūrė naujų potencialių psichikos pacientų rizikos grupę. Seksualinės prievartos pasekmės vaikystėje jaučiamos visą gyvenimą. Psichiatrai ėmėsi spręsti šią problemą per jos poveikį asmenybės vystymuisi ir psichologiniam funkcionavimui gyvenimo eigoje.
Vaikystė
© Corbis

Yra daug įrodymų apie plataus spektro psichopatologiją, kuri išsivysto suaugusiems, vaikystėje patyrusiems seksualinę prievartą. Jau daug metu tokie psichikos sutrikimai nagrinėjami pasauliniuose psichiatrijos vadovėliuose, kongresų metu šiai temai visuomet būna skirta po kelis simpoziumus.

Dauguma seksualinės prievartos aukų prabyla tik kai suauga, o kai kurie niekuomet neprabyla. Aukos negalėjimas niekuo pasitikėti neleidžia jai ieškoti pagalbos, kas savo ruožtu veda prie izoliacijos jausmo atsiradimo. Tam tikru laipsniu statistika rodo, kiek yra aukų, tačiau ji neatskleidžia, kokios pasekmės yra konkrečiais atvejais.

Prievartos skausmas ir prisiminimai neblėsta laikui bėgant – kiekviena prievartos auka savo viduje nuolat nešiojasi nuoskaudos ir praradimo jausmą. Visuomenė gi mano, kad auka su tuo susitaikė ir paliko praeityje. Tuo tarpu nukentėjusieji, anot mokslinių tyrimų, (ir klinikines praktikos) gyvena nuolatinėje streso būklėje.

Seksualinės prievartos psichologinės ir fizinės pasekmės gali būti itin destruktyvios ir ilgai išliekančios. Dažnai pastebimi depresijos simptomai. Depresija būna sumišusi su gėdos, kaltės jausmu ir pojūčiu, kad žala padaryta visam laikui. Būdingas nevaldomas impulsyvumas, polinkis į autodestrukciją ir savižudybę. Kai kuriems pacientams, vaikystėje patyrusiems seksualinę prievartą, atsiranda potrauminio streso sindromas ir disociacija, suskyla asmenybė, padidėja polinkis į savižudybę, smurtą ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis.

Seksualinę prievartą vaikystėje išgyvenę asmenys psichiatrų privalo būti stebimi kaip savižudybės rizikos asmenys. Ligoniai yra tapę lengvai pažeidžiami, praradę savivertės jausmą, praradę pasitikėjimą savimi bei kitais, turi bendravimo problemų, sunkiai sukuria sėkmingus šeimyninius bei visuomeninius santykius, visuomet yra seksualinių problemų nešiotojai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekvienais metai užregistruojama 150-200 tūkstančiai naujų vaikų seksualinės prievartos atvejų. Jungtinėje Karalystėje seksualinę prievartą vaikystėje yra patyrę 5-30 procentų gyventojų ( Jones duomenys, 1996). Pateikiama statistika, kad JAV kas trečia-ketvirta mergaitė iki 18 metų yra seksualiai išnaudojama, ir kiekvienas kas septintas- aštuntas berniukas. Tačiau galvojama, kad tikrieji rodikliai yra žymiai didesni, nes daugelis atvejų lieka neapskųsti.

Mes savo šalyje irgi lendame iš pogrindžio bei prietarų, kad „pas mus tokių dalykų nebūna“, ir pradedame kurti šio reiškinio istoriją. Seksualinis vaikų išnaudojimas vyksta visuose visuomenės sluoksniuose, asocialiuose ir kilminguose. Išnaudotojais tampa asmenys, patys artimiausieji, kurie sugeba pelnyti vaiko pasitikėjimą.

Seksualiniai išnaudotojai aprašomi kaip patrauklios, charizmatiškos asmenybės, mokančios sudominti vaiką, jį suvedžioti, suvilioti, su juo susidraugauti. Jais tampa artimi šeimos draugai, geri kaimynai, mokytojai, auklės, draugai (motinos ar tėvo), minimi ir šeimos nariai, giminės atstovai: patėvis, tėvas, mama, vyresni broliai ar seserys, seneliai, tetos, dėdės ir pan.

Norint padėti nukentėjusiems asmenims, reikalinga ne tik psichiatro pagalba, bet ir teisinės bei socialinės sistemos intervencija. Savo klinikinės praktikos metu turėjau ne vieną pacientą, traumuotą seksualinės prievartos vaikystėje. Be teisininkų įsikišimo, be socialinių tarnybų darbo, pagalbą tokiems asmenims galima suteikti tik simbolinę. Ši sritis mūsų šalyje yra labai stigmatizuota, problema po šiolei neigiama. O ligoniai balansuoja ant kraštutinių būklių ribos: arba patys linkę nusižudyti ir mėgina tai daryti, arba kartu puoselėja svajones nužudyti savo prievartautojus.

Dirbdama užsienyje susidūriau, kad ir skriaudėjai nusižudo arba leidžia savo gyvenimą kalėjimuose, arba kloja milijonines sumas teisininkams, bylinėdamiesi arba papirkinėdami žiniasklaidą. Jausmai jau suaugusių aukų visada būna labai audringi ir spalvingi.

Mano lietuvė pacientė neseniai man su džiaugsmu pareiškė pagaliau išgyvenusi kažką panašaus „gal į džiaugsmą“, ta proga, kad numirė jos senelis, su ja tenkinęs savo lytinius instinktus, kai mergaitės mama veždavo ją vasaroti į kaimą, pas senelius, kur miegoti jai tekdavo vienoje lovoje su močiute ir seneliu. „Aš nėjau į laidotuves, bet su džiaugsmu gėriau šampaną namuose, keldama kiekvieną taurę, paskelbdavau: Keliauk į pragarą, niekše, ten tavo tikroji vieta“.

Kita moteris, mama, pasakoja deganti aistra nužudyti savo tėvą, prievartavusį ją vaikystėje. Dabar ji save įžiūri sesers dukrytėje - atpažįsta ją pagal elgesį, kai „nieko negali pasakyti, nes nežinai, ką sakyti ir kaip, bet elgiesi taip, kad aišku, jog niekšybė jau padaryta“. Ji neturi minčių nusižudyti, nes jaučia pareigą užauginti vaikus, bet nuolat fantazuoja, su kokiu džiaugsmu galėtų nužudyti savo tėvą. Yra ir daug kitokių atvejų.

Įvairios profesionalų grupės, tokios kaip policija, civiliniai ir baudžiamieji teismai, vaikų rūpybos įstaigos ir psichikos sveikatos profesionalai bei plačioji visuomenė supranta, kad seksualinė prievarta prieš vaikus yra problema. Sunkumas, iškylantis profesionalams, yra kompetencijos suvokimas, kuriai sistemai bei kuriuo momentu priklauso rūpintis problemos sprendimu. Tikslinga atskirti teisinius ir socialinius aspektus nuo psichologinių.

Socialinė ir teisinė būtinybė dirbti su seksualinę prievartą patyrusiais vaikais kyla dėl vieningos nuomonės, jog seksualinis vaikų išnaudojimas yra morališkai neteisingas, ir kad vaikai turi „teises“, iš kurių viena yra nepatirti blogo seksualinio elgesio su jais. Taip pat turėtų būti aišku, kad asmenims, naudojantiems prievartą prieš vaikus, reikalinga socialinė kontrolė, taip pristatant baudžiamuosius problemos aspektus. Taigi keletas skirtingų profesionalų komandų turėtų būti įtrauktos į šios sudėtingos problemos sprendimą.

Yra svarbu sekti, prižiūrėti nukentėjusiojo psichikos būklę. Reikėtų stebėti, kaip vaikas sugeba susidoroti su problema, kaip prisitaiko prie blogo elgesio, kurį jis patyrė; svarbu artimųjų parama. Svarbu sistemos poveikis (pvz., teismų), profesionalų intervencijos įtaka. Visi šie faktoriai svarbūs vaikui, taigi juos galima laikyti potencialiai kompensuojamaisiais, arba – iš kitos pusės, jie turi potencialą pabloginti pasekmes vaikui.

Pati pasekmė gali būti svarstoma pagal vaiko elgesį ir emocijas, mąstymo būdą arba jo asmenybę ir santykius su kitais reikšmingais asmenimis.Visi seksualinę prievartą patyrusio vaiko atžvilgiu
darbo tikslai turėtų apimti darbą su šeimos nariais, kurie gyvena su vaiku.

Rūpinimasis vaiko socialine aplinka turėtų apimti šiuos dalykus: sustabdyti išnaudojimą; užtikrinti atitinkamą priežiūrą; skatinti tarpasmeninius vaiko ir šeimos narių santykius; psichologinių simptomų ir psichiatrinių sutrikimų gydymą; seksualiai agresyvaus, išnaudotojiško elgesio su vaiku valdymą. Sėkmingas darbas siejamas su veiksminga partneryste tarp profesionalų ir kliento.

Partnerystėje svarbu nukentėjusiojo artimųjų iniciatyva. Seksualinės prievartos atveju partnerystė yra reikšminga tada, kai dėmesys sutelkiamas ties vaiko gerove ir saugumu kartu su teigiamu susivienijimu, atvirumu bei pasidalinta informacija. Svarbiausia vaiką izoliuoti nuo skriaudėjo, puoselėti jo psichikos stovį, emocijas, saugoti vaiką bei rodyti jam kuo daugiau rūpesčio ir šilumos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (335)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (181)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Liudininkai pasakoja apie Strasbūre kilusią paniką: žmonės lakstė ir verkė ant tilto sužeistąjį radęs vyras: po 45 min. liovėmės gaivinti (1)

Prancūzijos policija trečiadienį tebeieško asmens, nušovusio tris žmones ir sužeidusio dar...

Bloomberg ekspertas: su Vokietijos skola dedasi kažkas neaiškaus (29)

Krentantis Vokietijos vyriausybės skolos pajamingumas – klasikinės „atsitraukimo“ strategijos...

Po šūvių Strasbūre – milžiniškos saugumo pajėgos: yra žuvusių, nukentėjusieji kritinės būklės atnaujinta 07.20 (490)

Prancūzijoje, Strasbūre po šaudynių netoli miesto kalėdinės mugės mažiausiai vienas asmuo...

Pranckietis: tai įnešė daug ramybės į Lietuvos gyvenimą nemano, kad biudžetas sulauks prezidentės veto (61)

Biudžeto priėmimas įnešė ramybės ir pasitikėjimo į Lietuvos gyvenimą, o svarstymo atidėjimas...

Kaunietis garaže slepia itin retą „Mercedes-Benz“ – tokių pasaulyje tik du (35)

„Parduosiu, jei reikės širdį ar kitą organą pirkti“, – juokiasi Stanislovas Bartkevičius,...

Nauji ministrai – tik kitais metais (6)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, jog trys nauji ministrai tikriausiai prisieks per...

Daužydamas viską, kas pakliuvo, į žiedinę sankryžą įskriejo BMW – girtas vairuotojas vežėsi vaiką (15)

Trečiadienio naktį, 2.05 val., policija gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, Šilutės pl. ir Baltijos...

Iš šalies iškrausto lauko tualetus: kaip lietuviams sekasi atsisakyti seno įpročio? (24)

Lietuvos kaimuose dar tikrai galima pamatyti nedidelių, medinių stačiakampių išviečių, liaudyje...