Kai kurie tėvai baiminasi, kad ankstyvas startas gali sukelti vaikui stresą, kiti – kad per ilgas laukimas reikš praleistas galimybes. Kaip priimti sprendimą, kuris geriausiai atlieptų vaiko poreikius, pasakoja Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė ir mokyklos ir darželio psichologas Šarūnas Zokas.
Vilniečiams – priešmokyklinė klasė išskirtinėje vietoje
Geras startas priešmokyklinėje klasėje yra puiki mokslų kelionės pradžia, tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas ir jo poreikiai yra skirtingi. Vienam mokyklos suolas, aiški disciplina ir užimtumas padės sustiprėti ir atsiskleisti, kitam gali iškilti sunkumų bei iššūkių.
Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė įsitikinusi, kad perėjimas iš darželio į priešmokyklinę klasę vaikui visuomet yra reikšmingas pokytis, nes keičiasi ne tik pati aplinka, bet ir visa dienotvarkė.
„Teikdami priešmokyklinį ugdymą mokyklos aplinkoje pastebėjome, kad jautresni bei jaunesni vaikai greičiau pavargsta – jiems reikia daugiau poilsio, dėmesio ir ramesnės dienotvarkės. Prisimenu mergaitę, kuri kiekvieną dieną vidurdienį pravirkdavo – jai trūkdavo pietų miego, o mokyklos aplinka tokios galimybės nesuteikia, – pasakoja S. Boguckienė. – Siekiant palengvinti vaikams adaptacijos laikotarpį, buvo priimtas sprendimas naują priešmokyklinę klasę įkurti ramesnėje aplinkoje – Pavilnių regioniniame parke, patogioje lokacijoje Vilniuje esančioje Gedimino miesto darželio priešmokyklinėje klasėje dienotvarkė lankstesnė, daugiau poilsio ir laiko praleidžiama gryname ore.“
Naujame atskirame Gedimino miesto darželio pastate veiks nedidelė priešmokyklinė klasė – visa aplinka čia kuriama taip, kad vaikui būtų mažiau stimuliacijos ir daugiau galimybių tyrinėti ir pažinti mokslų pasaulį bei ugdyti smalsumą.
Mokyklos direktorė pasakoja, kad teikiamas priešmokyklinis ugdymas apjungia darželinukams įprastus užsiėmimus, tokius kaip mankšta, ryto ratas, laikas lauke, ir mokyklai įprastas ugdomąsias veiklas – skaitymą, rašymą, tiriamąjį darbą bei papildomus ugdomuosius užsiėmimus. Tokiu būdu vaikams sudaromos sąlygos lengviau apsiprasti bei nepatirti streso pradėjus mokymąsi pradinėje mokykloje.
Kaip suprasti, kad vaikas pasiruošęs priešmokyklinei klasei
Remiantis LR Švietimo įstatymu, priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti ir tais atvejais, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos.
Tėvų ar globėjų sprendimu, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir vaikus sulaukus vyresnio amžiaus, tačiau ne vėliau, nei tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Tais atvejais, kuomet priešmokyklinis ugdymas pradėtas teikti 5 metų vaikui, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pratęstas ir trukti ne vienerius, o dvejus metus.
Gedimino miesto mokyklos psichologas Šarūnas Zokas atkreipia dėmesį, kad priimti sprendimą, kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, reikėtų atsižvelgiant į pačio vaiko raidą, nes tai gali turėti ilgalaikę įtaką emocinei vaiko gerovei ir akademinei jo sėkmei. Todėl visuomet verta pasitarti su švietimo pagalbos specialistais, kurie gali padėti įvertinti vaiko samprotavimo gebėjimus, garsų ir kalbos suvokimą, atmintį, smulkiąją motoriką, žodyno turtingumą, socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir emocinę brandą.
„Vaikas, keliaudamas į priešmokyklinę klasę, turėtų gebėti spręsti problemas, logiškai samprotauti, turėti pakankamai turiningą žodyną ir suprasti kalbos garsus bei iš jų konstruoti reikšmę turinčius žodžius. Vaikas turi turėti ir bendrųjų faktinių žinių apie jį supantį pasaulį. Svarbūs ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, o jie paprastai pasireiškia vaiko gebėjimu kirpti, taisyklingai laikyti rašomą priemonę, apvedžioti raides ir nuspalvinti paveiksliukus neišeinant iš ribų“, – pasakoja Š. Zokas.
Labai svarbus aspektas yra ir socialiniai įgūdžiai, kurie sufleruoja apie vaiko gebėjimą prisitaikyti prie jį supančios aplinkos, komunikuoti savo poreikius ir socialiai priimtinais būdais spręsti kylančius kasdienius konfliktus. Būtina paminėti ir savarankiškumo įgūdžius – priešmokyklinėje klasėje paprastai yra skiriama mažiau dėmesio buitinėms užduotims, tad vaikas turėtų gebėti pats apsirengti, pasirūpinti savo higiena, susitvarkyti savo darbo ar valgio vietą.
Kada geriau palaukti
Tam tikrų įgūdžių trūkumas gali sufleruoti ar vaiko adaptacija ir ugdymo procesas priešmokyklinėje klasėje bus sklandus, ar reikėtų dar vienerius metus praleisti darželio grupėje.
„Pavyzdžiui, jei vaiko mąstymo gebėjimai nėra pakankamai išlavėję, jis gali susidurti su sunkumais priimant akademinę informaciją ir jau šiame ugdymo etape gali atsirasti spragų. Tą patį galima pasakyti ir apie socialinius įgūdžius – jei vaikas nėra pasirengęs prisitaikyti prie labiau įpareigojančios aplinkos, sunkiai randa sprendimus konfliktinėse situacijose, sunkiau priima nesėkmes, tuomet ir priimti naujas žinias bus daug sunkiau. Būtent todėl labai svarbu pažinti individualias vaiko galias ir sunkumus bei numatyti, kaip galima jas tobulinti. Pažindami ir suprasdami vaiką, lengviau pasirinkite ir priešmokyklinio ugdymo klasę mokykloje ar darželyje“, – sako psichologas.
Pastebima, kad vaikui kylantys iššūkiai dažnai lemia akademines spragas, kurios išryškėja antroje – trečioje klasėje, kuomet prasideda sudėtingesnės matematikos, skaitymo ir rašymo užduotys. Minėtos spragos gali užkirsti kelią pasiekti patenkinamų rezultatų bendrosiose ugdymo programose, o tokiu atveju tenka kreiptis į psichologinę pedagoginę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo. Tokiu atveju yra suteikiamos pagalbinės priemonės, diferencijuojamos atitinkamų dalykų užduotys.
„Taip pat pastebima, kad akademiniai sunkumai yra glaudžiai susiję su elgesio ir emocinėmis problemomis. Kitaip tariant, vaikai, susidurdami su mokymosi sunkumais neretai patiria nerimą, nusivylimą, pasižymi žema saviverte, o tai gali atsispindėti ir jų elgesyje“, – priduria Š. Zokas.
Taigi nėra vieno teisingo atsakymo – sprendimas priklauso nuo individualios situacijos, vaiko raidos ypatumų, tėvų lūkesčių bei požiūrio į vaikų ugdymą. Kviečiame apsilankyti Gedimino miesto darželyje ir iš arčiau susipažinti su mūsų mokytojais, aplinka ir ugdymo filosofija.