aA
Sveikata labai priklauso nuo vaikystėje gautų sveikos gyvensenos įgūdžių, persirgtų ar lėtinių ligų.
© Vida Press

Apie tai, kokie negalavimai mažuosius vargina labiausiai, dėl kokių priežasčių jie atsiranda, kalbamės su Kauno centro poliklinikos vyresniąja vaikų ligų gydytoja Asta Ruibiene.

Pastaraisiais metais daug kalbama, kad Lietuvos vaikų sveikata prastėja. Kokia dabartinė situacija?

– Deja, ji negerėja. Vaikai labai nedaug laiko praleidžia lauke, per mažai juda. Šiek tiek daugiau gryno oro gauna darželinukai, kadangi juos kasdien auklėtojos veda į lauką, taip pat pradinukai linkę dažniau išeiti į kiemą. Tačiau vyresni vaikai valandų valandas sėdi prie kompiuterių arba su mobiliuoju telefonu rankoje, nesilaiko darbo ir poilsio režimo, regos higienos taisyklių.

Daug vaikų netinkamai maitinasi. Mažesniųjų maistas dažniausiai būna visavertis, nes jie valgo tėvelių prižiūrimi, o vyresnieji maitinasi tuo, kuo nori ir kada nori. Tada pradeda trūkti vitaminų, kitų reikalingų medžiagų, todėl gali sutrikti bet kurios organizmo sistemos veikla.

Atžalos dažnai lygiuojasi į savo tėvus, kopijuoja jų gyvenimo būdą, o suaugusieji nuolat užsiėmę, skuba, bėga, neturi laiko su vaikais nei lauke pabūti, nei pratinti juos prie sveikos gyvensenos. Visa tai lemia, kad vaikų sergamumas įvairiomis ligomis nemažėja.

Kokiomis ligomis serga daugiausia?

– Daugėja nutukusių vaikų, nerimą kelia dažnėjančios netaisyklingos laikysenos, stuburo problemos. Sergančių skolioze (stuburo iškrypimu) vaikų nėra labai daug, nes ši liga susijusi su paveldėjimu, tačiau jei yra genetinis polinkis, ištisomis dienomis netaisyklingai sėdint liga gali išsivystyti. Net mažiausi stuburo pokyčiai neigiamai veikia visą organizmą.

Vaikų stuburas taip pat kenčia nuo per didelio kuprinės svorio, pamokose laikysena paprastai būna ydinga, o namuose dažnas nepaiso darbo ir poilsio režimo. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko laikyseną: nuolat ją stebėti, koreguoti, o įtarę, kad stuburas krypsta, kreiptis į gydytojus.

Pasitaiko nemažai plokščiapėdystės atvejų dėl netinkamos avalynės. Labai svarbu, kokią avalynę avi maži vaikai, kai jų pėdos skliautas formuojasi. Gera, taisyklinga avalynė yra brangi, todėl ne visi tėveliai įstengia ją nupirkti savo atžaloms.

Daug vaikų serga įvairiomis endokrininėmis ligomis, medžiagų apykaitos, virškinimo sutrikimais. Daugėja ne tik nutukusių vaikų, bet ir tų, kurių svoris per mažas. Paauglės labai anksti – net nuo dešimt vienuolikos metų pradeda rūpintis savo išvaizda ir per mažai valgo, maistas būna nevisavertis, todėl jos sveria per mažai, o tai neigiamai veikia sveikatą.

Kokios lėtinės ligos vargina mažuosius pacientus?

– Dažniausios – bronchinė astma, alerginis rinitas, cukrinis diabetas. Ypač paplitusi astma, kuri išsivysto dėl įkvepiamųjų alergenų – žiedadulkių, namų dulkių erkučių. Su jomis vaikai susiduria ypač dažnai, nes labai trumpai būna lauke, o daug laiko praleidžia patalpose.

Alerginių ligų yra daug ir įvairių. Viena iš jų – alergija maistui. Ji gali prasidėti net kelių savaičių ar kelių dienų kūdikiui. Dažniausiai alergija pasireiškia odos bėrimais – vaikų egzema arba dermatitu.

Seniau alergijos dažniausiai pasireikšdavo konkrečiam maisto produktui, pavyzdžiui, pienui arba šokoladui, o dabar vis dažniau pasitaiko kryžminių reakcijų, todėl labai sunku nustatyti, kam vaikas alergiškas.

Vaikai serga ir virškinimo sistemos ligomis, bet jos paprastai būna ūmios, greitai išgydomos. Lėtinėmis virškinimo sistemos ligomis vaikai serga retokai. Seniau gastroezofaginis refliuksas buvo tik suaugusiųjų liga, o dabar ji neretai diagnozuojama ir vaikams. Virškinimo trakto ligų gausėjimą lemia netinkama mityba, dienos režimo nesilaikymas.

Kokios sezoninės ligos šiuo metu puola vaikus?

– Dabar paūmėjusios peršalimo ligos, kurių sukėlėjai dažniausiai yra rino virusai. Vaikai taip pat serga gripu, kai kuriomis bakterinėmis ligomis, dar nenurimę ir vaikiški infekciniai susirgimai – vėjaraupiai bei skarlatina. Daugiausia sergančiųjų yra tarp didesnių darželinukų, pradinių klasių mokinių – tokiuose kolektyvuose virusai nesunkiai plinta, vaikai jais tiesiog pasidalina bendraudami.

Asta Ruibienė
Asta Ruibienė
© L.Brundzos nuotr.

Tėveliai turbūt labiausiai įsibaiminę dėl meningokokinės infekcijos, kasmet nusinešančios vaikų gyvybių?

– Meningokokinė infekcija yra ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis ar pūlingas meningitas. Ji nėra dažna, bet labai pavojinga.

Meningokoko bakterija gyvena žmonių nosiaryklėje ir gali sukelti įvairių formų ligas, tarp jų – ir labai sunkios formos meningokokinę infekciją. Meningokoko nešiotojas gali susirgti paprastu nosiaryklės uždegimu arba pats nesirgti visai, tačiau užkrėsti kitus. Dabar aplinka labai nepalanki – gripas, virusai sumažina atsparumą, o tada meningokoko bakterija gali pradėti daryti savo juodą darbą. Sumažėjus organizmo atsparumui gresia invazinės, ūmios, labai pavojingos ligos formos su sunkiomis pasekmėmis.

Ar tėvai nori skiepyti savo atžalas nuo šios pavojingos ligos?

– Dauguma nori. Tą rodo ir statistika. Lietuvoje 2014 metais nuo meningokokinės infekcijos buvo paskiepyta 300, o 2016-aisiais – 11 tūkstančių vaikų. Nors vakcina mokama, tačiau atsiradusia galimybe paskiepyti vaikus nuo labai pavojingos, o kartais net mirtinos infekcijos, pasinaudojo nemažai tėvelių.

O kokia mamų ir tėčių pozicija dėl kitų skiepų?

– Yra Vaikų skiepų kalendorius, pagal kurį nuo įvairių sunkių ligų skiepijami mažieji pacientai, tačiau ne visi tėvai sutinka paskiepyti savo atžalas. Dalis jų nesupranta, kad skiepai padeda užkirsti kelią ligoms. Mes visada prašome pasakyti priežastį, kodėl jie nesutinka paskiepyti savo vaiko. Dažniausiai atsako, kad bijo reakcijos į vakciną – temperatūros, negalavimų, arba yra seniau prisiskaitę įvairių mitų apie skiepus, kuriuos mokslas paneigė, tačiau paneigimais, deja, ne visada pasidomi.

Kartais tėvai sako, jog vaikutis dar labai mažas, žada paskiepyti, kai paaugs. O juk mažas vaikas neturi savo apsaugos, jo imunitetas dar tik formuojasi, yra nebrandus, todėl mažylį būtina paskiepyti. Su tėvais daug diskutuojame apie skiepų programą, jos naudą. Pamažu tai duoda rezultatus, atslūgusi ir prieš ketvertą penketą metų buvusi nemaža prieš vaikų skiepijimą nusistačiusiųjų banga.

Savo mažuosius pacientus ne tik gydote, bet ir mokote ligų profilaktikos. To paties tenka mokyti ir jų tėvus?

– Ligų profilaktika – tai bendras gydytojų, tėvų ir vaikų darbas. Mūsų, pediatrų, pagrindinis tikslas – kad kuo daugiau vaikų būtų sveiki. O tai pasiekiama tik labai aktyviai dirbant profilaktinį darbą. Vienam pacientui skiriama 15–20 minučių ir didžioji priėmimo dalis tenka aiškinimams apie gyvenimo būdą – mitybą, fizinį aktyvumą, skiepų naudą. Tuomet ir ligų bus mažiau, ir vaistų vartoti mažiau reikės. Norime ne gydyti ligas, o užkirsti joms kelią. Vaikai turi mankštintis, būti aktyvūs, juos reikia mokyti sveiko gyvenimo būdo ir taisyklingos mitybos. Apie tai nuolat kalbame su tėvais ir seneliais jiems apsilankius.

Kai suserga vaikas, pirmiausia turbūt tenka tėvelius raminti?

– Taip, tėvai pirmomis vaiko ligos valandomis dažniausiai būna apimti streso. Kai jie skambina ir klausia, ką daryti, labai svarbu rasti bendrą kalbą, nes mūsų sėkmingas bendravimas labai lemia gydymo sėkmę.

Vaikai – specifiniai pacientai, kaip su jais randate bendrą kalbą?

– Jie labai sąžiningi. Daug informacijos apie savijautą, simptomus gali gauti net iš gana mažų vaikų. Kai kurie būdami vos trejų metų pasako, kas jiems negerai, ar tėveliai duoda vaistų. O dirbant su pačiais mažiausiais, kurie dar nekalba ir pasiskųsti negali, padeda darbo patirtis, žinios ir net intuicija. Darbas su jais – labai specifinis.

Pasitaiko, kad pirmą kartą atėjęs vaikas gal kiek ir baiminasi, tačiau susipažįstam ir mažylis nebebijo eiti pas gydytoją, ašarų būna labai retai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (105)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (69)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (78)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (116)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (16)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (71)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (10)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (209)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius (4)

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...