aA
Kol vaikas mažas, tėvai džiaugiasi jo putlumu, apvaliais skruostukais. Sunerimsta gerokai vėliau, kai atžala įžengia į paauglystę. Tada atsikratyti antsvorio ir išugdyti sveikos mitybos įpročius kur kas sunkiau.
© Fotolia nuotr.

O viskas prasideda labai nekaltai: nuo skanėstų už gerą elgesį, užkandžių tarp pagrindinių valgymų, pataikavimo mažųjų skoniui ir norams.

„Kol tėvai meilę vaikams demonstruos maistu, nutukimo problema tik didės“, – sako VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas.

Deja, šio ydingo požiūrio, atėjusio iš tų laikų, kai trūko maisto ar geresni produktai buvo deficitas, niekaip nesugebame pakeisti. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios per pastaruosius penkerius metus vaikų ir paauglių nutukimo rodiklis padidėjo 1–3 proc., antsvorio – 5–7 proc.

Lietuvoje apie 10 proc. vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Per daug sveriančių ar nutukusių dvimečių yra ne tiek daug, o tarp 10–17 metų vaikų ir paauglių – apie 15 proc. Tiesa, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, atrodome ne taip blogai, nes kai kur jų yra dvigubai daugiau.

Dauguma vaikų nutukimo ir antsvorio atvejų susiję su netinkama mityba. Tik dešimtadalį jų lemia endokrininės ligos, genetiniai sindromai, vaistai, genų mutacijos.

„Dažnai apkūnūs tėvai numoja ranka į tai, kad jų vaikai turi antsvorio, ir sako: „Ai, visa mūsų giminė tokia, nieko čia nepadarysi.“ Iš tiesų dėl to kaltas ne paveldimumas, o gyvenimo būdas ir įpročiai“, – įsitikinusi LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoja endokrinologė Natalija Smetanina.

Gydytojo V. Urbono teigimu, tėvai retai pastebi, kad dukra ar sūnus turi antsvorio, yra nutukęs, arba nekreipia į tai dėmesio. Dažnai atvedę vaiką konsultuotis dėl kokių nors sveikatos sutrikimų nustemba išgirdę iš gydytojo, kad jo svoris per didelis. Jie teisinasi, jog mažylis tiesiog „labai gerai valgo“. Jis valgo, o tėvai ir seneliai džiaugiasi. Paradoksas: jie dažniau susirūpina, kai vaikas nevalgus ir jam trūksta svorio, nors tai nebūtinai ligos požymis, liesumas gali būti paveldėtas.

Sunku nustatyti diagnozę

Vaikams diagnozuoti antsvorį ar nutukimą yra sunkiau negu suaugusiesiems. Remtis tik kūno masės indeksu, kuris skaičiuojamas pagal ūgį ir svorį, negalima, būtina atsižvelgti ir į vaiko (paauglio) amžių, lytį, nes kūno riebalų kiekis augant ir bręstant keičiasi, to paties amžiaus mergaičių ir berniukų kūno masė taip pat skiriasi. Į visus šiuos rodiklius atsižvelgiama vertinant vaiko fizinę raidą.

Pagal specialias svorio ir ūgio diagramas nustatomas KMI procentilis, kuris parodo, koks yra vaiko KMI, palyginti su kitais tokio paties amžiaus ir lyties vaikais. „Kiekvieno mažojo paciento ambulatorinėje kortelėje yra įklijuotas vadinamasis augimo lapas, kuriame sužymėti procentiliai nuo 1 iki 100, iš jų galima matyti, kaip vaiko ūgis ir svoris turi kisti su amžiumi. Jei KMI procentilis yra 97 ir daugiau – diagnozuojamas nutukimas, jei 90–97 – antsvoris“, – aiškina gastroenterologas.

Jis pataria kūdikių svorį ir ūgį matuoti kas mėnesį. Vyresnius vaikus galima tikrinti kas ketvirtį, o nuo trejų metų – kas pusmetį. Pastebėjus staigų svorio pasikeitimą reikėtų pasitarti su šeimos ar vaikų gydytoju, kuris tiksliau įvertins jį pagal minėtas diagramas, patars, kaip keisti mitybą, jei to reikia.

Apmaudu, kad kai kurie šeimos gydytojai skiria per mažai dėmesio šiai problemai, neparagina tėvų imtis priemonių.

N. Smetanina pasakoja, jog pastaruoju metu daugėja šeimų, ieškančių specialistų pagalbos dėl per didelio vaikų svorio, ypač baiminamasi, kad jie nesusirgtų diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis.

Deja, supratimo, kad visų pirma patiems reikės įdėti nemažai pastangų, keisti mitybos įpročius visai šeimai, trūksta. Dauguma tikisi, jog problema bus išspręsta gydytojo kabinete vienu pirštų spragtelėjimu. O juk vaikas iki 10–12 metų valgo tai, ką randa šaldytuve ar ant stalo.

Naujos mitybos rekomendacijos

Abu gydytojai atkreipia dėmesį, jog suaugusiesiems trūksta elementarių žinių, kaip tinkamai maitinti vaikus. Kad reikia saikingai vartoti ne tik cukrų, gyvulinius riebalus, bet ir greitai įsisavinamus angliavandenius, kurie organizme virsta riebalais, daugeliui yra naujiena. Ne visi žino, kad prie šios angliavandenių grupės priskiriami ne tik sausainiai, kepiniai, bet ir duona, makaronai, saldūs pieno gaminiai. Šių produktų vaikų valgiaraštyje yra pernelyg daug.

„Kai kurie tėvai nesugeba įvertinti produktų sudėties. Pavyzdžiui, konsultuojant vieną antsvorio turintį pacientą paaiškėjo, kad vietoj vandens tarp pagrindinių valgymų jis kasdien po kelis kartus gaudavo pilną buteliuką saldaus jogurto, nes mama manė, kad tai nėra maistas“, – pasakoja endokrinologė.

Pasak V. Urbono, nemažai tėvų nesupranta, kad sultys, kisieliai, kompotai prilygsta nesveikiems užkandžiams. Prieš kelis dešimtmečius nebuvo tiek daug nutukusių žmonių ne dėl to, kad badavome, o dėl to, kad valgėme daugiau namuose pagaminto maisto, ne vien pusgaminius. Jie patinka dirbančioms mamoms, nes greitai ir lengvai galima pamaitinti šeimą, bet neturi maistinės vertės. Pasak N. Smetaninos, tėvams pritrūksta laiko ir kantrybės įpratinti mažuosius valgyti daržoves. Pasiūlo kartą kitą ir nusileidžia. O kad neliktų alkani, priperka sūrelių, bandelių, saldžių jogurtų, varškyčių.

„Už keturių saldžių sūrelių ir sausainių pakelio kainą galima nupirkti lietuviškų daržovių ir varškės arba vištos krūtinėlės ir dar juodajam šokoladui liks“, – pataria ji.

Turi valgyti dažnai

Specialistai tikina, kad veiksmingiausias antsvorio ir nutukimo gydymo būdas yra mitybos įpročių keitimas. Medikamentinis gydymas vaikams netaikomas. Išimtis – ypač didelio laipsnio nutukimas. Pavyzdžiui, Vaikų ligoninėje neseniai gulėjo 190 kilogramų sveriantis paauglys. Jis duso, turėjo širdies problemų, įtarta tromboebolija. Jis gydytas vaistais. Esant didelei komplikacijų rizikai pacientams nuo dvylikos metų taikomi chirurginiai metodai, pavyzdžiui, skrandžio mažinimo operacija.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės, vaikų nutukimą ir antsvorį sunkiau valdyti dėl to, kad ne visada aiškios priežastys, jų gali būti ne viena. Dažniausiai tai susiję su emocinėmis, psichologinėmis problemomis, gyvenimo būdu, tempu, įtakos turi ir paveldimumas. Rizikingiausias tarpsnis – kai vaikai pradeda lankyti mokyklą. Tada nebelieka laiko normaliems pusryčiams, sutrinka ir dienos valgymo režimas.

Kaip ir suaugusieji, mokiniai paprastai valgo tik kartą per dieną – vakare, o dieną energijos gauna iš menkaverčių užkandžių, saldumynų. Didžiausia problema – neišugdytas suvokimas, kad valgymas yra būtina dienotvarkės dalis, kuriai reikia laiko ir dėmesio. Kai tai taps įpročiu, pradėsime daugiau galvoti ir apie tai, ką valgome.

„Ne mažiau svarbu, kad į nutukimo gydymą įsitrauktų visa šeima, kad jai nepritrūktų motyvacijos, nes reikia keisti ne tik mitybos įpročius, bet ir didinti fizinį aktyvumą, keisti požiūrį į daugelį dalykų. Vienas vaikas ar paauglys to tikrai nepadarys. Gerai, kad poliklinikose jau dirba gydytojai dietologai ir jų konsultacijas apmoka ligonių kasos“, – aiškina E. Gavelienė.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ryškėja antrojo turo scenarijai: pergalė gali būti tik per plauką (634)

Sociologai jau nagrinėja scenarijus, kurie galėtų lemti pasirinkimus antrame prezidento rinkimų...

Lenkiškų kainų magija: lietuviškas kumpis – tris kartus pigiau (210)

Lietuviška uždaroji akcinė bendrovė, atidariusi prekybos vietą kaimyninėje Lenkijoje,...

„No-Deal“ dieta: ką valgytų britai, jei „Brexit“ nutrauktų prekybą (56)

Pamirškite skrebučius su avokadais ir bananų glotnučius, daugiau jokio šviežio parmezano ant...

Kaime investavo 5 milijonus vien tam, kad išsaugotų 70 darbuotojų (20)

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė po ilgų svarstymų ryžosi investuoti beveik 5 mln. eurų...

„Įdegio maniakė“ pademonstravo išvaizdos pokyčius ir papasakojo apie planą susilaukti tamsiaodžio kūdikio (63)

Su savo išvaizda eksperimentuoti nevengianti Martina Big ryžosi ne vienai įdegį skatinančiai...

Valančiūnas neturėjo lygių po krepšiais, „grizlių“ letenose – potencialūs atkrintamųjų dalyviai (24)

Jonas Valančiūnas šeimininkavo abiejose baudos aikštelėse, o jo atstovaujamas Memfio...

Legendinis riebalus deginantis kefyro kokteilis: atgaivins mikroflorą, pagreitins medžiagų apykaitą 2 receptai (2)

Kefyras – vienas iš populiariausių produktų tarp norinčiųjų sulieknėti. Tai fermentuotas...

Kaip teisingai nuplauti horizontalias žaliuzes? (6)

Kaip nuplauti horizontalias žaliuzes, kai ant jų susikaupia tiek daug dulkių ir purvo? Tai...

Mokslininkai paaiškino, kuo naudingas nieko neveikimas (2)

Apytikriai 72 proc. žmonių teigia, kad geriausios mintys jiems gimsta maudantis duše. O jus irgi...

Jei lietuviai nekauptų pensijos, reiktų pasirinkti: kelti mokesčius, vėlinti pensinį amžių arba 600 tūkst. imigrantų praeiviai pasakė savo nuomonę (15)

Nuo praėjusių, 2018 metų, kasmet pusmečiu didinamas būtinasis darbo stažas pensijai – tol, kol...