Jei tai nepadeda, paprašykite artimiausių draugų pasakyti, ar jie pastebi, jog kažkurį savo vaiką išskiriate labiau. Atsakę į šį klausimą ir atradę numylėtinius, tėvai gali pakeisti savo elgesį. Psichologai pataria stengtis pažvelgti į vaikus atskirai, įžvelgti kiekvieno vaiko gabumus, talentus, pozityvias savybes. Be to, patariama leisti laiką ne tik su visa šeima, bet ir su kiekvienu mažyliu atskirai.
Tai padės pastebėti kiekvieno mažylio individualumą, sustiprinti tarpusavio santykius, sukurs teigiamą atmosferą šeimoje.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Neverta gąsdintis ir dėl vaidmenų skyrimo – pavadinę vaiką švaruoliu, kai jis susitvarkė kambarį ir taip norėdami jį pagirti, jam nepakenksite. Svarbiausia tai daryti tinkamomis aplinkybėmis ir tinkamu laiku. Reikėtų vengti vaidmenų kartojimo be reikalo, be priežasties, dažnai.
Nėra lengva kalbėtis su vaikais, juos išgirsti, juos auginti ir auklėti. Kartais iš tiesų pasijuntame bejėgiai. O taip norisi, kad jie augtų laimingi, pasitikintys savimi, smalsūs ir drąsūs. Tačiau svarbiausia nebijoti klysti ir tobulėti. Stenkitės ieškoti gražesnių santykių, geresnių būdų pažinti, prakalbinti vaikus ir juos pajausti.
Nebauskite savęs, jei ne visada sulaukiate tokio elgesio, kokio tikitės, jei supykus išsprūsta piktas žodis, jei kartais taip norisi tiesiog paspausti „pauzės“ mygtuką, kad nors trumpam namie įsivyrautų ramybė. Jūs savo vaikams esate patys geriausi tėvai, stenkitės juos mylėti atskirai, kiekvieną individualiai.
Bendraukite su jais kaip su vieninteliais ir laikui bėgant vis rečiau norėsis juos lyginti tarpusavyje ar priskirti bereikalingą vaidmenį. Visada prisiminkite, kad kantrybė, nuoseklumas ir meilė savo vaikams veda tėvus į laimėjimus, o vaikams tai kelias į laimingą vaikystę ir ateitį.
Auksinės bendravimo taisyklės tėvams
Išsakykite savo kritiką tik tam vaikui, kuriam ji yra skirta ir nepainiokite brolių ar seserų („Kodėl negali savo batų pasidėti tvarkingai kaip tavo brolis?“). Geriau įvardykite blogą elgesį ir galimą sprendimą, pavyzdžiui: „Tavo batai padėti netvarkingai, jie turėtų būti padėti į batų lentyną.“
Girdami, džiaugdamiesi atsiribokite nuo palyginimų („Puiku, pasidėjai batus net tvarkingiau už brolį“), kreipkitės ir kalbėkite tik apie tą vaiką, kuriuo džiaugiatės, pavyzdžiui: „Matau pasidėjai batus į lentyną, malonu matyti tvarkingą koridorių.“
Vaikui pasielgus netinkamai, vietoj išsakyto neigiamo vaidmens („Kodėl tu toks mušeika?“), parodykite vaikui, kad jis gali būti kitoks, pavyzdžiui: „Žinau, kad moki paprašyti ir gražiai.“
Vietoj būdvardžio („Koks tu šiandien tinginys“) vartokite veiksmažodį ir minėkite jį tik tuo metu, kai tikrai reikia, pavyzdžiui: „Matau, kad šiandien tau norisi patingėti.“
Neskatinkite vaidmenų klijavimo ir tarp pačių vaikų („Aš esu tinginys“, „Mama, sesė tokia nenuorama“). Paneikite neigiamus vaidmenis arba paskatinkite vaikus pasitaisyti, pavyzdžiui: „Žinau, jei nori, gali būti ir ne tingus“, „Netiesa, sesei būna visokių dienų, kaip ir mums visiems“.
