Vienas vaikas iš keturių, o kai kuriose Europos šalyse – vienas iš trijų serga bronchų astma, alerginiu rinitu ar atopiniu dermatitu. Ypač sparčiai daugėja alergijų maistui.
© Shutterstock nuotr.

Prognozuojama, kad 2025 metais pusė visų europiečių sirgs šiomis ir kitomis alerginėmis ligomis.

Daugėja reakcijų

VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovė vaikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė teigia, kad Lietuvoje iš tiesų daugėja vaikų, sergančių įvairiomis alerginėmis ligomis.

„Prieš kelis dešimtmečius buvo akivaizdus astmos, alerginio rinito sergamumo didėjimas, o dabar daugėja maisto alergijų ir ypač sunkių jų formų. Anksčiau tikrai retai pasitaikydavo, kad vaikas būtų alergiškas daugeliui produktų, dažniausiai būdavo nustatoma alergija tik vienam ar dviem. Dabar padėtis pasikeitė, pacientai gali būti alergiški ir penkiems, ir dar daugiau produktų. Be to, vaikai tampa alergiški maistui būdami visai maži, net kūdikystėje, kai dar yra žindomi, jų organizmas įsialergizuoja per mamos pieną“, – sako gydytoja.

Nerimą kelia, kad daugėja sunkių ir pavojingų alerginių reakcijų, tokių kaip anafilaksija. Europoje alergija maistui yra pagrindinė pacientų iki14 metų amžiaus anafilaksijos priežastis.

Mokslinių tyrimų duomenimis, maisto alergenai sukelia apie 35–57 proc. anafilaksinių reakcijų vaikams ir lemia 25 proc. mirčių nuo ūmių anafilaksinių reakcijų. Todėl maistui alergiškiems pacientams būtina visur su savimi turėti adrenalino autoinjektorių. Jie gali išgelbėti gyvybę kritiniu atveju, bet Lietuvoje ši medicininė priemonė nekompensuojama, o kainuoja brangiai.

Tyrimus reikia dažnai kartoti

„Maisto alergiją diagnozuoti sunkiausia, nes paprastai neužtenka vieno tyrimo. Dažniausiai ambulatorinėje praktikoje darome odos dūrio mėginius, galime nustatyti specifinius imunoglobulino E klasės antikūnus kraujo serume, bet to dažnai nepakanka. Pagrindinis šios rūšies alergijų diagnostikos būdas yra provokaciniai oraliniai mėginiai. Jų metu nedideliais kiekiais kas dvidešimt minučių duodama tam tikro produkto, kol pasiekiama įprasta maisto dozė. Tai daroma stebint profesionalams“, – komentuoja Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovė.

Jos teigimu, vaikai dažnai maisto alergiją išauga, todėl būtina provokacinius tyrimus dažnai kartoti, kas pusę metų ar kas metus, kad mažyliai be reikalo nebūtų verčiami laikytis dietos. Aiškėja tendencija: alergija maistui išaugama vis vėliau. Ją gali sukelti daugiau nei šimtas produktų. Jai jautriausi vaikai iki dvejų su puse, trejų metų. Jie dažniausiai netoleruoja pieno ir kiaušinių, kviečių, žemės ir kitų riešutų, kai kurių daržovių. Alergija žuvims, vėžiagyviams – retesnė, bet paprastai išlieka visam gyvenimui.

Nemažai vyresnių vaikų serga alerginiu rinitu. Pagrindinis šios ligos gydymo metodas yra specifinė imunoterapija, kai į organizmą nedidelėmis dozėmis įterpiamas alergenas ir jis pamažu nujautrinimas. Šiuo būdu veiksmingai gydoma bronchų astma, ypač kai ją sukeliantys alergenai yra inhaliaciniai varpinių žolių, medžių žiedadulkių, namų dulkių erkučių baltymai. Problema, kad mūsų šalyje šis gydymas nekompensuojamas. O jis yra brangus ir ne visi tėvai gali už jį sumokėti patys, atkreipia dėmesį O. Rudzevičienė.

Pablogėja gyvenimo kokybė

Gydytoja pabrėžia, kad svarbu kreiptis į specialistus kuo anksčiau, kai tik atsiranda simptomų. Dažniausiai alergija pasireiškia odos sudirgimu, bėrimais, sunerimti reikėtų, jeigu juos niežti. Negalima numoti ranka ir į pasikartojančius virškinimo sutrikimus, ypač jei vaiką dažnai pykina, jis vemia, viduriuoja ar viduriai užkietėja. Tokiais atvejais O. Rudzevičienė ragina nesigydyti patiems, o kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą ir jis, jeigu reikės, nusiųs pas specialistą.

Tėvai turėtų žinoti, kad anafilaksiją, galinčią baigtis anafilaksiniu šoku, dažniausiai išduoda šie požymiai: niežtintis dilgėlinis bėrimas, patinsta vokai, ausys, plaštakos, prasideda kosulys, dusulys, pilvo skausmai, vėmimas, gali nukristi kraujo spaudimas, vaikas suglemba. Tokia reakcija pasireiškia staiga, vienais atvejais praėjus vos kelioms minutėms, kitais atvejais užtrunka iki poros valandų. Šią reakciją gali sukelti ne tik suvalgytas visai nedidelis produkto kiekis, bet ir jo kvapas ar kitoks kontaktas. Laiku nesuteikus pagalbos mažylis gali mirti.

„Alergiškas vaikas yra iššūkis šeimai, nes reikia ir aplinką pertvarkyti, ir mitybą keisti, ir gyvenimo būdą koreguoti, ne visiems tai lengvai pavyksta, nors daugelis tėvų labai stengiasi“, – tikina gydytoja.

Šios ligos pablogina tiek ligonio, tiek visos šeimos gyvenimo kokybę, nes tenka ne tik gydytis vaistais, bet ir atsisakyti tam tikrų produktų, valgyti tik namuose gamintą maistą. Simptomai taip pat dažnai labai varginantys, pavyzdžiui, niežėjimas, dusulys, kosulys trukdo išsimiegoti, sukelia įtampą. Patyrus anafilaksinę reakciją baiminamasi, kad ji gali pasikartoti.

Rizikos veiksnių sąveika

LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų alerginių ligų poskyrio vadovė, vaikų gydytoja alergologė ir pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė aiškina, kad alergijos rizikos veiksnių yra labai daug ir sunku įrodyti, kurie svarbiausi, be to, jie sąveikauja vienas su kitu ir esant tam tikrai genetinei predispozicijai sukelia alergiją. Jos nuomone, alergines ligas dažniausiai lemia paveldėjimas. Alergiški tėvai gimdo alergiškus vaikus, be to, juos veikia užteršta aplinka. Svarbus rizikos veiksnys yra mamos arba (ir) tėčio rūkymas.

Alergiją gali sukelti pernelyg didelis antibiotikų vartojimas, ankstyvas kūdikių dirbtinis maitinimas, maisto priedai – skonio stiprikliai, kvapikliai. Įtakos turi dažni gimdymai atliekant Cezario operaciją, pakitusi žarnyno mikroflora, beveik išnaikinti virškinimo trakto parazitai, sumažėjęs mūsų aplinkoje esančių mikroorganizmų kiekis. „Jei abu tėvai serga alergine liga, tikimybė, kad sirgs ir jų atžalos, yra 50–70 proc. Tačiau net jei tėvai yra sveiki, tikimybė, jog vaikas bus alergiškas, siekia iki 15 proc.“, – tikina gydytoja.

Dėl to gali būti kalti genai, imunitetas. Nustatyta, kad rūkymas nevienodai veikia vaikus. Jei mažylis turi tam tikrą genų komplektą, o tėtis ir mama rūko arba aplinka užteršta, astma, galima sakyti, garantuota. Jei tam tikro genų deficito nėra, tokia tikimybė gerokai mažesnė. Didėjant aplinkos užterštumui, jis tampa vis svarbesniu alergijų rizikos veiksniu. Dėl klimato pokyčių pailgėjus šildymo sezonui suvartojama daugiau elektros, dujų, taigi padidėja teršalų išmetimas į atmosferą, dėl to plečiasi ozono skylė.

Civilizacijos kaina

Kai kuriais duomenimis, netgi dujinės viryklės ir dujiniai šildytuvai padidina alergijos riziką. Vaikai, kurių namuose jie yra, dažniau serga alerginėmis ligomis negu tie, kurių namuose naudojami elektriniai prietaisai. Tyrimai rodo, kad gyvenant mieste rizika susirgti alerginiu rinitu 3,7 karto didesnė negu kaime. Jei gyvenate šalia autostrados, ji dar labiau padidėja.

Pernelyg didelė švara taip pat ne į naudą, tvirtina gydytoja. Pavyzdžiui, nustatyta, kad Alpių karvių ūkių gyventojus daug rečiau atakuoja alerginės ligos negu kalnų miestelių. Mat ūkių aplinkoje yra daugiau bakterijų, pirmuonių, grybelių, vartojama daugiau žalio, neperdirbto maisto. O mes uoliai viską dezinfekuojame, naudojame daug cheminių priemonių, nuolat plauname rankas. Dėl to išnyksta bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai. Tai padeda išvengti daugelio užkrečiamųjų ligų, bet kaina, kurią už tai mokame, – alergija.

Žmogaus imunitetas per tūkstančius metų prisitaikė prie nuolatinės kovos su patogeninėmis bakterijomis ir kitais ligų sukėlėjais. Jiems patekus į organizmą, susidaro dviejų rūšių imuninis atsakas: pirmasis nukreiptas į bakterijas, virusus, pirmuonis, o antrasis – į alergenus. Stiprus imuninis atsakas į patogeną slopina imuninį atsaką į alergeną. Pernelyg sterilioje aplinkoje vyrauja antro tipo imuninis atsakas, dėl to organizmas pradeda reaguoti į aplinkos alergenus – žiedadulkes, pelėsius, dulkių erkutes ir pasireiškia alergija.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvai stojant į turtingųjų klubą, išaiškėjo niūri statistika: „sublizgėjom“ antirekordais   (100)

Turtingųjų valstybių klubu pakrikštytoje Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (...

Palanga išskėstomis rankomis jau laukia poilsiautojų: kokiomis maisto kainomis pasitiko (81)

Kaip privilioti kuo daugiau turistų šiltuoju sezonu, Palangos verslininkai jau gerai apgalvojo....

Savaitgalį laukia gražūs orai, o po jų – fantastiški karščiai (17)

Iškeliaujanti gegužė karščio mėgėjų nenuvils ir toliau: karštas bus ne tik savaitgalis, bet...

Specialistai neteko amo: darželiuose ir mokyklose sviestą pakeis margarinas (313)

„ Sviestas , kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų...

Šokiruojantis merginos pagrobimas: gyvą palaidojo po žeme (73)

Barbaros Jane Mackle gyvenimas buvo tikrai kerintis. Daili ir populiari 20 metų mergina buvo Majamyje...

Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbuotojų stilius: per koncertus ir po jų – kaip diena ir naktis (21)

DELFI Stilius apsilankė didžiausiame šalies klasikinės muzikos koncertų centre – Lietuvos...

Šaras po pergalės juokavo apie aštuonis kartus operuotą gerklę ir mokė žurnalistus (24)

Kauno „Žalgiris“ be didesnio vargo žengė į Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) pusfinalį....

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (22)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Vilniuje per susidūrimą sužalotas motociklininkas neteko sąmonės (15)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23.20 val., Vilniaus senamiestyje, Maironio g., susidūrė...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube (11)

Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas,...