Vaikas pareina namo girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų. Dalis tėvų puola į paniką. Kiti net nemato, nes nesirūpina vaiku arba patys apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Priemonių padėti suaugusiam žmogui gydytis nuo priklausomybių yra ganėtinai. Pagalbos vaikams situacija sudėtingesnė.
© Shutterstock nuotr.

Kas atsakingas?

Kai vaikas pradeda vartoti svaiginančias medžiagas, pirmiausia keliamas klausimas – kodėl. Klaipėdos priklausomybės ligų centro vaikų ir paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė pabrėžė, kad už vaiko elgesį pirmiausia atsakingi tėvai, tačiau dauguma vaikų, įnikusių į alkoholį ar kitus kvaišalus, auga nedarniose ar nepilnose šeimose, kuriose vaiko poreikiai yra nepatenkinti arba tenkinami netinkamai.

Psichikos sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad svarbiausias darnios šeimos rodiklis – ar vaikas jaučiasi reikalingas ir laimingas namuose. Jei jaučiasi nelaimingas, tai labai tikėtina, kad ieškos laimės pojūčio kitur, o ne pozityviuose santykiuose su žmonėmis. Tariamą laimę vaikas atranda pavartojęs alkoholio, tam tinka narkotikai ar kitos svaiginančios medžiagos, kurios vaiką bent laikinai atitraukia nuo nemalonios realybės.

Beje, kompiuteris taip pat yra priemonė, kuri padeda nelaimingam vaikui ar jaunuoliui laikinai pabėgti nuo skaudžios tikrovės į iliuzijų pasaulį. Deja, iliuzija veikia laikinai, greitai išsisklaido, o tikrovė ima atrodyti dar skaudesnė. Laikui bėgant norint užslopinti vidinį skausmą reikia dar didesnės svaigalų dozės ir aštresnių pojūčių. Taip vystosi priklausomybė.

Kartais stebimasi, kodėl augęs, atrodytų, tvarkingoje šeimoje paauglys pasuka svaiginimosi ir nusikaltimų keliu. Ko jam trūksta, juk viską turi? Šį klausimą ištaria bemaž visi tėvai, nesuvokdami, kodėl vaikas nuo jų nusisuko ir susidėjo su „blogais“ draugais. O ką reiškia „viską“ turi? Pavalgęs, apsirengęs, turi kompiuterį, naujausio modelio išmanųjį telefoną, dviratį, mopedą, namai tvarkingi, giminės padorūs.

Ar vaikas yra gerbiamas? Ar įsiklausoma į jo norus, ar skiriama pakankamai laiko bendrauti, pabūti kartu? Ar šeimoje naudojami pozityvūs auklėjimo metodai, ar auklėjimas remiasi bausmėmis? Ar vaikas dažniau giriamas, ar kritikuojamas? Neretai šie klausimai priverčia susigūžti „tvarkingais“ save vadinančius tėvus.

Specialistai pažymi, kad dažniausiai į narkotikus linksta vaikai, augantys šeimose, kuriose nėra jokios kontrolės arba vyrauja perdėta vaiko elgesio kontrolė. Taip pat riziką ieškoti nusiraminimo svaigaluose turi vaikai, kuriais tėvai nepasitiki ir kurio norų bei interesų negerbia. Kitos priežastys, galinčios pastūmėti vaiką svaigintis, – bendraamžių įtaka, brendimo krizė, lengvai prieinami narkotikai ir alkoholis.

Vaikas svaiginasi – tėvai nemato

Vaikų ir jaunimo socialinės reabilitacijos-integracijos centro „Apsisprendimas“ projektų vadovė Svetlana Zaivej teigė, jog dažnais atvejais tėvai tik po metų ar kelių sužino, kad vaikas vartoja narkotikus. Tada tėvams būna šokas ir jie reaguoja neadekvačiai – su pykčiu, kritika, pasmerkimu ir t. t. Tačiau patiems tėvams ar globėjams reikėtų užduoti klausimą sau: o kodėl aš nemačiau? Dalis tėvų ar globėjų aklai neigia tą faktą, kad jų vaikas vartoja narkotikus, nes realybė jiems atrodo per skaudi. Kiti tėvai net nemato ir nesuvokia vaiko elgesio pokyčių, nes patys nuolat apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.

Psichiatrė B. Nastopkaitė pastebėjo, kad šiame laikmetyje auga vaikų karta, kurių tėvai vartojo ar tebevartoja kvaišalus. Jei vaikas girdi, kaip tėvas ar motina giriasi, jog jaunystėje bandė „žolės“ ir narkomanu netapo, tai vaikas ir suvokia, kad narkotikai nėra pavojingi, svarbu vartoti „su protu“. Būna atvejų, kai narkotikus vartojantį vaiką pas psichiatrą atveda mama, kuri pati nuolat rūko „žolę“ ir savo elgesiui yra visiškai nekritiška.

Įpareigojimas gydytis

Suaugusiems asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ar alkoholio, padariusiems nesunkius nusikaltimus, teismo sprendimu gali būti taikomas nurodymas gydytis, o jei asmuo atsisako, paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Tokia dalinai priverstinio gydymo praktika viltis yra pateisinusi, nes nemažai priklausomų žmonių, nors ir nenorėdami gydytis, patekę į reabilitacinę bendruomenę ar gydymo programą, keičia požiūrį į priklausomybę bei savo elgseną, sąmoningai atsisako narkotikų ir ima keisti gyvenimo būdą.

Nusikalstantys vaikai priverstinai yra nukreipiami į socializacijos centrus, tačiau, specialistų nuomone, ši priemonė nesprendžia vaiko priklausomybės nuo svaigalų problemos, kartu ir jo destruktyvios elgsenos. Šiuo metu diskutuojama dėl priverstinio vaikų gydymo, tačiau terminas „priverstinis“ gąsdina atsakingus už vaiko teises specialistus. Kauno priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja, psichologė Žaneta Žalkauskaitė pastebėjo, kad nereikėtų bijoti šio termino, nes vaikas nesuvokia savo elgesio pasekmių ir įpareigojimas dalyvauti sveikimo ir reabilitacijos programoje vietoj socializacijos centro būtų gera alternatyva priklausomiems nuo svaigalų nepilnamečiams.

Svetlana Zaivej teigė, kad apie pagalbą į priklausomybių liūną įklimpusiems vaikams kalbama daug, tačiau realių veiksmų atsakingų institucijų darbuotojai nesiryžta daryti. Kaimyninėse šalyse, pvz., Suomijoje, Latvijoje, jau senokai veikia specializuotos programos, teikiančios kompleksinę pagalbą šeimai ir įpareigojančios vaikus gydytis, tačiau pas mus delsiama pasinaudoti teigiama kaimynų patirtimi.

Tarp specialistų sklando posakis, jog dažnu atveju vaikui padėti bus galima tik tada, kai jis suaugs ir taps „normaliu“ narkotikų vartotoju su stažu, kuris pavargęs nuo pasekmių kreipsis pagalbos pats arba teismas jam nurodys gydytis.

Trūksta vaikų psichiatrų

Psichiatrė B. Nastopkaitė pritarė, kad vaikams būtina suteikti galimybę gydytis, užuot juos laikinai izoliavus nuo visuomenės. Vaikas gali pakeisti savo elgesį tik tada, kai patenka į aplinką, kurioje jis yra gerbiamas ir yra sudarytos sąlygos suvokti priklausomo elgesio pasekmes bei asmenybės problemas.

B. Nastopkaitė išsakė nuomonę, jog labai trūksta vaikų psichiatrų, nes nemaža dalis vaikų, įnikusių į svaigalų vartojimą, turi įvairių psichikos sutrikimų. Pasak psichiatrės, neretai tėvai nedrįsta pripažinti, kad jų vaikas turi protinių ar kitokių raidos sutrikimų ir tada jie verčia vaiką mokytis, būti tokiu kaip kiti ar net geresniu. Dažnu atveju perdėtus reikalavimus savo vaikams kelia tėvai, užimantys aukštą socialinį statusą visuomenėje. Tačiau toks tėvų spaudimas žemina vaiko savivertę, vaikas jaučiasi nepritampantis, blogesnis nei perspektyvūs moksle ar kitose srityse bendraamžiai ir čia narkotikai tampa savotišku „išsigelbėjimu“, nes pradėjęs vartoti vaikas pasijaučia pranašesniu už kitus.

Psichologė Ž. Žalkauskaitė akcentavo, kad, be gretutinių psichikos sutrikimų, neretai vaikų priklausomybės dubliuojasi, paaugliai eksperimentuoja, vartoja įvairias svaiginančias medžiagas. Iš esmės reikalingas kompleksinis gydymas, tačiau dėl vaikų psichiatrų trūkumo kokybiškos paslaugos vaikams yra ribotos. Kitų specialistų, t.y. psichologų, socialinių darbuotojų ir slaugytojų, norinčių ir galinčių dirbti su vaikais, pakanka.

Kaip elgtis?

Pasak psichiatrės B. Nastopkaitės, tėvai ar globėjai pirmiausia turėtų ramiai pasikalbėti su vaiku ir bandyti išsiaiškinti, kas darosi, kokias narkotines medžiagas vartojo, ir kartu su vaiku tartis, kaip užkirsti kelią svaiginimuisi. Jei tai buvo vienkartinis pabandymas, gali pakakti geranoriško pokalbio ir vaikas supras, kad jo eksperimentavimas su kvaišalais buvo neteisingas.

Jei narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas tęsiasi ilgesnį laiką, būtina specialisto konsultacija. B. Nastopkaitė teigė, jog tėvai neretai elgiasi neteisingai, kai su pykčiu ir grasinimais vaiką verčia kreiptis į specialistą ar gultis į stacionarą. Jei vaikas ir sutinka, tokio gydymosi rezultatas dažniausiai būna niekinis. Bandydami įkalbėti vaiką kreiptis pagalbos, tėvai savo elgesiu ir žodžiais turėtų parodyti, kad vaikas jiems yra svarbus, jog jie yra susirūpinę ir siekia padėti. Sėkmingo gydymosi rezultatas dažniausiai pasiekiamas tada, kai vaikas, nors ir nenorom, pats išreiškia sutikimą gydytis.

Jei vaikas kategoriškai atsisako kreiptis į psichiatrą ar psichologą arba neigia akivaizdų narkotikų vartojimo faktą, pasak B. Nastopkaitės, tėvai turėtų patys kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kad išsiaiškintų, kaip toliau elgtis su vaiku.

Pirminė pagalba – tėvams

Psichologė Ž. Žalkauskaitė išsakė nuomonę, kad kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus nėra populiaru, ypač dėl vaikų girtavimo ar narkotikų vartojimo. Tėvai nepripažįsta savo atsakomybės bei klaidų ir bando vaiką „auklėti“ patys. Poveikio priemonės dažniausiai būna negatyvios, o tai dar labiau supriešina vaiką su tėvais ir atitolina pagalbos galimybes.

Kai tėvai pagaliau pripažįsta savo bejėgiškumą ir ryžtasi kreiptis į specialistus, neretai problema būna jau įsisenėjusi, jie būna praradę autoritetą ir jiems motyvuoti vaiką kreiptis pagalbos yra sudėtinga. Todėl norėdami pastūmėti vaiką gydytis, tėvai turėtų pasitelkti į pagalbą žmones, kurių nuomonė vaikui gali būti reikšminga: gydytoją, mokytoją, psichologą ar socialinį pedagogą.

S. Zaivej atkreipė dėmesį, kad narkotikus vartojančiam paaugliui yra labai svarbūs draugai, su kuriais jis leidžia laiką ir svaiginasi, nes jie priima jį tokį, koks jis yra. Tėvai į narkotikų kelią pasukusiam vaikui reikalingi tik tam, kad iš jų gautų pinigų. Į priklausomybę įklimpę vaikai nuolat ieško būdų, kaip apgauti tėvus, manipuliuoja jais, o tėvai, apimti baimių ir nesuvokimo, kas vyksta, daro klaidas, sudarydami sąlygas vaikams vartoti kvaišalus.

Nesudaryti galimybių vartoti

Jei tėvai ar globėjai išsiaiškina, kad vaikas tikrai vartoja narkotikus, jie turėtų elgtis taip, kad neliktų jokių kitokių alternatyvų, tik gydymasis: neduoti pinigų telefonui, maitinti tik namuose, vaikui paaiškinti, kad jei pareis apsvaigęs ar bandys vogti iš namų, bus informuojama policija ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tėvai neturėtų laukti, kol minėtų tarnybų darbuotojai dėl nusikalstamo vaiko elgesio patys juos aplankys, bet patys kreiptųsi pagalbos, pripažindami, kad yra nepajėgūs padėti savo vaikui.

Pagalba dažnu atveju pirmiausia reikalinga būtent tėvams ar globėjams, kad gautų objektyvios informacijos apie narkotikų, alkoholio ir kitų svaigalų poveikio ypatumus, susivoktų savo jausmuose, realiai įvertintų savo elgesį su vaiku ir padarytų išvadas, ką daryti ir ko nedaryti.

S. Zaivej atkreipė dėmesį, kad narkotikus vartojančiam paaugliui yra labai svarbūs draugai, su kuriais jis leidžia laiką ir svaiginasi, nes jie priima jį tokį, koks jis yra. Tėvai į narkotikų kelią pasukusiam vaikui reikalingi tik tam, kad iš jų gautų pinigų. Į priklausomybę įklimpę vaikai nuolat ieško būdų, kaip apgauti tėvus, manipuliuoja jais, o tėvai, apimti baimių ir nesuvokimo, kas vyksta, daro klaidas, sudarydami sąlygas vaikams vartoti kvaišalus.

Nesudaryti galimybių vartoti

Jei tėvai ar globėjai išsiaiškina, kad vaikas tikrai vartoja narkotikus, jie turėtų elgtis taip, kad neliktų jokių kitokių alternatyvų, tik gydymasis: neduoti pinigų telefonui, maitinti tik namuose, vaikui paaiškinti, kad jei pareis apsvaigęs ar bandys vogti iš namų, bus informuojama policija ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tėvai neturėtų laukti, kol minėtų tarnybų darbuotojai dėl nusikalstamo vaiko elgesio patys juos aplankys, bet patys kreiptųsi pagalbos, pripažindami, kad yra nepajėgūs padėti savo vaikui.

Pagalba dažnu atveju pirmiausia reikalinga būtent tėvams ar globėjams, kad gautų objektyvios informacijos apie narkotikų, alkoholio ir kitų svaigalų poveikio ypatumus, susivoktų savo jausmuose, realiai įvertintų savo elgesį su vaiku ir padarytų išvadas, ką daryti ir ko nedaryti.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ramų pasienio miestelį sukrėtė keisti įvykiai: net Šaltojo karo metais nebuvo nieko panašaus (116)

Frode Bergas eidavo savanoriauti į paramos valgyklą Rusijoje, padėjo organizuoti kasmetinį...

Šiurpi vienos šeimos istorija: išžudė šeimą ir apsigyveno su seserimi (340)

Stropus ir gabus abiturientas iš darbščios ūkininkų šeimos, tačiau kartu – ir negailestingas,...

Irane nukrito lėktuvas su 66 keleiviais papildyta (39)

Lėktuvas, kuris skrido iš Irano sostinės Teherano į Jasudžo miestą šalies pietvakariuose,...

Apie Lietuvą kalbėjo su ašaromis akyse: kodėl kai kurie emigrantai negrįžta (675)

„Jūs neįsivaizduojate, kaip pasiilgstame Lietuvos. Visi, kad ir ką sakytų, visi visu 100...

Naktinis reidas Vilniuje: didžiausi pažeidėjai – BMW ir „Audi“ vairuotojai (119)

Sekmadienio naktį Vilniuje kelių policija vėl surengė reidą . Vidurnaktį jis prasidėjo žiede...

18-mečio debiutas Pjongčange: lietuvis aplenkė beveik pusę varžovų (49)

Ankstyvą sekmadienio rytą Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo 18-metis kalnų...

NBA Visų žvaigždžių fiestoje – Bookerio tritaškių liūtis ir Mitchello triumfas dėjimų konkurse gražiausių dėjimų video (2)

Stipriausia pasaulio krepšinio lyga tęsia šiuo metu Los Andžele vykstantį šventinį Visų...

Dar 12 nacionalinės „Eurovizijos“ dalyvių rungėsi dėl jūsų simpatijų: pusei jau užtrenktos durys (474)

Pirmasis eurovizinių atrankų etapas jau praeityje – iš pusšimčio dalyvių liko vos 24....

Klaipėdoje minios žmonių susirinko į miesto aikštes ir skverus (156)

Pagrindinis šalies uostamiestis šeštadienį ūžia. Čia tęsiasi ketvirtasis „ Šviesų...

Amžinos vasaros kurortas vilioja atostogomis ant Raudonosios jūros kranto (39)

Eilate, Izraelio pietiniame kurorte prie Raudonosios jūros, jau turbūt yra pabuvoję nemaža dalis...