aA
Tėvai, besiruošiantys išleisti savo vaiką į darželį ar mokyklą, paprastai nerimauja net labiau už savo atžalą. Jie abejoja vaiko sugebėjimu prisitaikyti naujoje aplinkoje ir gerai joje jaustis, dažnai jaudinasi, ar pasikeitimai jo netraumuos.
© Corbis/Scanpix

Apie save tėvai tuo metu net negalvoja. Šias mintis užgožia pastangos ginti lauk visai nesaldų savo patyrimą (dažniausiai stengiamasi iš viso nieko neprisiminti). Prisiklausę draugų, neseniai į žmones išleidusių vaikus, liūdnų pasakojimų, patys neišmokę atsiskirti nuo savo vaikų, tėvai su nerimu bando prastumti vasarą. Siūlau nepalikti visko savieigai ir mažumėlę pasiruošti pokyčių laikotarpiui.

Būkime atviri, bet kokie įprastos tvarkos pasikeitimai daugiau ar mažiau traumuoja, nes reikia iš naujo prisitaikyti: pažinti situaciją, naujus pavojus, mėginti susigrąžinti buvusią pusiausvyrą, atrasti naujus savo mechanizmus, galias. Tačiau vaiko psichika veikia taip, kad padėtų prisitaikyti prie pokyčių, o tėvų dėmesys – kad prisitaikymo (adaptacijos) laikotarpis praeitų kuo sklandžiau.

ADAPTACIJA – PRISIDERINIMAS PRIE POKYČIŲ

Pradėjęs lankyti darželį ar mokyklą vaikas susiduria su begale naujų dalykų, prie kurių nėra įpratęs, todėl dažnai išgyvena didelį stresą ir nerimą. Neigiamos emocijos ir išgyvenimai gali pakeisti vaiko elgesį, miegą, valgymo ar tuštinimosi funkcijas, susilpnėja imuninė sistema. Laikotarpis, kol viskas normalizuojasi, vadinamas adaptacijos laikotarpiu. Jis gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesio. Pasitaiko, kad šis laikotarpis užtrunka iki 3–6 mėnesių.

Visi septynmečiai privalo eiti į pirmą klasę, tad pradėjus lankyti mokyklą trauktis jau nėra kur. Toks įstatymas. Jis nenumato svarstymo, ar vaikas jau pasiruošęs eiti į mokyklą. Kitaip yra dėl vaikų darželio lankymo. Jį lankyti nėra privaloma. Tai – tik didelė valstybės pagalba, nes atsieina daug pigiau nei samdyti auklę ar sukurti privatų darželį, jei tėvai nori (kitais atvejais – privalo) dirbti ar mokytis.

Jei tėveliai apsisprendė leisti vaiką į darželį, turi būti ryžtingi iki galo. Jei atlydėjęs iki darželio tėtis ar mama ilgai stoviniuoja, lūkuriuoja, glosto, vaikas jaučia, kad jam artimas žmogus nėra užtikrintas, ar mažyliui čia bus gerai. Tad kaip tuo gali būti tikras vaikas? Mažieji labai jaučia tėvų nerimą ir dar stipriau prie jų glaudžiasi.

Tai, kad atsisveikinti sunku ne tik mažyliui, bet ir mamai, yra visiškai natūralu. Juk jie – patys artimiausi žmonės. Ir visai nesvarbu, ar vaikui vieneri ar ketveri metai.

SAUGUS PRISIRIŠIMAS

Prisirišimo ir atsiskyrimo procesas vyksta nuo pat gimimo. Prisirišimo jausmas stiprėja vaikui augant ir stipriausias būna apie 18-ą gyvenimo mėnesį. Dvejų metų mažyliai ramiau reaguoja į laikiną artimo žmogaus pasišalinimą ir labiau džiaugiasi, kai tas grįžta.

Normaliai besivystantis vaikas būdamas 3 metų jau turi savo nuomonę, tampa nepriklausomas, aktyviai domisi kitais vaikais. Todėl įprastai vaikai darželį pradeda lankyti nuo trejų metų. Psichologų terminais, tokio amžiaus vaikas atsiskiria nuo mamos ir suvokia save kaip atskirą ir nepriklausomą žmogų.

Tačiau ne visi mažyliai iki to momento išgyvena tą patį, išmoksta pasitikėti suaugusiuoju ir aplinka, ne visi yra saugiai prisirišę. Jau nuo vienerių metukų amžiaus galime atskirti saugiai ir nesaugiai prisirišusius mažylius. Saugiai prisirišę vaikai gali vieni pražaisti nuo trijų iki penkių minučių. Jiems nebūtina nuolat matyti mamą, kartkartėmis vaikas gali ją pašaukti ir laukti atsakymo.

Vaikai labai nenoriai atsiskiria nuo mamos, bet jai išėjus greitai nusiramina ir tęsia savo veiklą. Jai sugrįžus džiaugiasi, glaudžiasi. Nesaugiai prisirišę vienmečiai nuolat persekioja mamą (arba, priešingai – visiškai ją ignoruoja), šiai išeinant gali neatrodyti sunerimę, o jai grįžus būna abejingi, dažnai nusisuka.

Psichologė M. Ainsworth, su kolegomis tyrinėjusi motinų ir vaikų emocinį ryšį, nustatė, jog tie vaikai, kurių mamos dažniau reaguodavo į verksmą pirmuosius tris jų gyvenimo mėnesius, sulaukę 12 mėn. buvo linkę gerokai mažiau verkti negu tie, kurių motinos reaguodavo labai mažai. Ji pabrėžė, jog prieraišumo jausmui formuotis padeda motinos ir vaiko bendri žaidimai: patapšnojimai, kutenimas, žaidimas „Kū-kū“, katutės, daikto davimas ir ėmimas iš vienas kito bei maitinimas. Saugaus prisirišimo jausmas skatina vaiko pažintinę ir socialinę raidą, nes jis drąsiau tyrinėja jį supančią aplinką.

Vaikai, kuriuos kamuoja mokyklos baimė, įprastai yra pernelyg prisirišę prie mamos. Daugumos tokių vaikų motinos pačios yra nerimastingos, jaučia stiprią baimę, kad reikės palikti vaiką, baiminasi galimų pavojų. Tyrimai atskleidė, jog vaikų, kuriuos vargina mokyklos fobija, mamos dažnai išgyvena atvirų erdvių baimę, moksliškai vadinamą agorafobija.

Naujajame rugsėjo mėnesio žurnale "Aš ir psichologija" skaitykite:

Aš neturiu ką iš savęs išmesti
Grafikė Jūratė Rekevičiūtė pasaulį veikia menu.

Liga, kuria didžiuojamės
Persidirbimas gali baigtis ir mirtimi.

Tai, ką darau dėl savęs
Ar menininkas gali būti darboholikas?

Vaikai išeina į visuomenę
Šūsnis naudingų patarimų išleidžiantiesiems savo vaikus į mokyklą ar darželį.

Pirma klasė ir pirmaklasiai
Kas lema sėkmingą vaiko adaptaciją mokykloje?

Teroristas
Nusikaltimas, apie kurį niekas nesužinos.

Ar įmanoma įveikti psichologinį smurtą?
Gairės, padedančios atpažinti psichologinį terorą.

Psichologinis poveikis: kaip išvengti spąstų?
Tolesnė manipuliatoriaus žaidimėlių apžvalga.

Alchemija – karališkasis menas
Kas iš tiesų yra filosofinis akmuo?

Mažas pasaulis (II)
Lietuva atvykėlių akimis.

Kvietimas tylos valandėlei
Pasakojimas apie patyrimo grupes.

Aš galiu save valdyti! Tikrai?
Yra būdų, padedančių valdyti savo emocinę būklę. Reikia tik noro.

Vaisiai ir uogos – jutimų harmonijos skambesys
Pajusti pilnatvę galima ir suvalgius braškę.

Netikra knyga
Apie vykusias ir nevykusias ekranizacijas.

Virškinimas ir mokytojai
Apie mokytojus ir Mokytojus.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Per klaidą nurašytos lėšos banke: įspėjimų ar baudų bankams nėra (14)

Kartas nuo karto pasirodo žinia apie per klaidą nurašytas sumas nuo banko klientų sąskaitų....

Metų seklys: vokiečių prokurorė rašo knygą apie tai, kaip kauniečiai sunaikino Vokietiją siaubusią lietuvių gaują

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Seime – beprecedenčiai valdančiųjų ir Seimo pirmininko demaršai pildoma (252)

Ryte, prasidedant Seimo posėdžiui, „valstiečiai“ paprašė balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų...

Kirkilo perspėjimas opozicijai – toks elgesys gali atsisukti prieš jus pačius (2)

Socialdarbiečių pirmininkas Gediminas Kirkilas perspėja opozicines frakcijas, kad jų kuriami...

„Barbora“ turės konkurentę: „Iki“ skelbia apie el. prekybos pradžią (12)

Antras pagal dydį Lietuvoje prekybos tinklas „Iki“ savo pirkėjus kviečia prisidėti kuriant...

Matijošaičio sūnus bando pakartoti Karbauskio gudrybę: prieiti prie reto grožio ežero atsirado netikėtų kliūčių (509)

Prie poilsiautojų pamėgto Bebrusų ežero veikia Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus...

Futbolo duženos Baltijos seklumose: tris seses baigia praaugti net nykštukai (36)

Mažeikių dydžio San Marinas ir Gibraltaras – paskutiniai mikroskopiniai taškai Senojo žemyno...

Nuo kitų metų liepos dalis gyventojų vaistus gaus nemokamai (2)

Seimas pritarė, kad nuo kitų metų liepos mėnesio 75 metų ir vyresni asmenys bei kiti socialiai...

Naujausi reitingai – Nausėdos šuolis ir pasikeitusi Grybauskaitės situacija (235)

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad šią savaitę šimtadienį minintis prezidentas...

Teisme – Strazdauskaitės nužudymo byla: pareikšti šimtatūkstantiniai ieškiniai (58)

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėja Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą....