Dabartinei visuomenei, susiduriančiai su sparčiais pokyčiais bei iššūkiais, ypač aktuali kūrybingos asmenybės ugdymo problema. Daugėja kūrybiškumo reikalaujančių profesijų, didėja kūrybinį darbą dirbančių žmonių poreikis, o ir sėkmingas visuomenės augimas vis tvirčiau siejamas su asmenimis, gebančiais dirbti komandoje, bendrauti, kūrybiškai mąstyti, nesunkiai prisitaikyti, pasitikėti savimi.
© Shutterstock nuotr.

Kūrybiškumą svarbu ugdyti nuo mažens, suvokiant, kad ugdymo procesas yra sudėtingas, nuolat kintantis, ilgas ir nuoseklus.

Apie kūrybiškumo ugdymą mokykloje atsiųstame pranešime spaudai pasakoja Asta Širiakovienė, Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto docentė.

Vaikų kūrybiškumo ugdymas mokykloje – pamokose, renginių ir projektų metu – labai priklauso nuo to, kaip patys pedagogai suvokia šią savybę. Nors situacija nėra džiuginanti – dalis suaugusiųjų vaikų kūrybiškumo ugdymą vis dar mato kaip veiklą, orientuotą ne į kūrybinį procesą, o daliai jų stinga kompetencių, susijusių su vaikų kūrybiškumo ugdymu, tačiau, didaktikos specialistės A. Širiakovienės nuomone, mokyklose apstu sėkmingų kūrybiškumo skatinimo pavyzdžių.

Kūrybiškas ugdymas mokykloje siejamas su įdomesniu, smagesniu mokymusi, užduočių, reikalaujančių kūrybinio mąstymo gebėjimų, pateikimu, kūrybinei veiklai palankios aplinkos sukūrimu. „Vaikams mokytis bus įdomiau, jie norės kurti ir tobulėti, jei stengsimės suteikti jiems kuo daugiau įvairios patirties, neskubinsime jų, neskubėsime lipdyti etikečių („blogai“, „netinka“), išsiaiškinsime, kas iš tiesų jiems svarbu ir ko jiems reikia, kad į mokyklą eitų su džiaugsmu, o joje jaustųsi saugūs“, – pastebi Asta Širiakovienė. Pašnekovė pataria nepamiršti taip pat ir palankių galimybių mokytis už klasės ribų esančiose tradicinėse ir netradicinėse erdvėse, kurios papildo kūrybiškumo ugdymą, tačiau, deja, ne visuomet pilnai išnaudojamos.

Įsigalėjus informacinėms ir komunikacinėms technologijoms, aktyviai keičiasi visuomenė. Technologijos tapo įrankiu, kuris padeda vaikams lengviau įgyti įvairių patirčių, suprasti juos supantį pasaulį, žaisti, tyrinėti, piešti, didina mokymosi motyvaciją. Tačiau technologijų įsigalėjimas turi ir kitą pusę – dažnai nebereikia galvoti, tereikia spustelėti mygtuką.

„Dėl informacijos, veiklos ir galimybių pertekliaus, vaikai mažiau bendrauja tiesiogiai, jiems sunku ilgai būti susikaupusiems, išlaikyti dėmesį, o nuolatinis virtualiųjų technologijų naudojimas kenkia vaikų kūrybingumui, jie ima prarasti rašymo, praktinius rankų darbo įgūdžius, prasčiau valdo žirkles, kitus įrankius, o stokodami darbo mokėjimų, įgūdžių sunkiau realizuoja sumanymus“, – situacija apibūdina Asta Širiakovienė. Pašnekovė pastebi, jog žinodami minėtus sunkumus galime diskutuoti, dalintis patirtimi kaip juos įveikti ir dirbti su vaikais.

Kūrybinis darbas nevyksta pagal griežtą modelį, todėl pedagogui jį planuoti nėra lengva. Kūrybiškumą puoselėjantis pedagogas skatina mokinių originalų mąstymą, sudaro sąlygas eksperimentuoti, veikti savarankiškai ir pozityviai vertinti save.

Kaip ugdyti kūrybiškas asmenybes mokykloje? Astos Širiakovienės, Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto docentė, patarimai.

Kūrybiškas ugdymas ir vaikų kūrybiškumas yra neatsiejami dalykai. Svarbi kūrybiško ugdymo aktyvinimo prielaida – tinkamų, patrauklių temų, užduočių bei mokymo(si) metodų parinkimas. Kūrybiškumą skatina galimybė naudotis ir taikyti informaciją, piešti, pasakoti istorijas, įsitraukti į vaidybinius žaidimus. Kūrybiniam mąstymui nuteikia įvairūs eksperimentai, aplinkos reiškinių ir daiktų tyrinėjimas, netradicinių medžiagų ir užduočių naudojimas, probleminių klausimų, skatinančių apmąstymus, pateikimas.

Pedagogas turėtų pateikti vis naujų, amžiaus tarpsnį atitinkančių užduočių ar situacijų, kurių savarankiškas atlikimas aktyvina vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, sudaro galimybę pasitelkti turimą patirtį, kompetencijas ir įgūdžius.

Skatinkime aplinkos tyrinėjimą: leiskime vaikams patiems rasti atsakymus į rūpimus klausimus sudarydami galimybę tyrinėti. Orientuokime vaikus į veiklas, kurių metu jie galėtų bandyti ir klysti.

Vaikų fantaziją išlaisvina atviri, neturintys atsakymo variantų klausimai bei užduotys, kurios turi keletą sprendimo variantų ir suteikia pasirinkimo galimybę. Pasiteisinanti praktika – priversti veikti vaikų mintis netikėtomis kryptimis. Klausimai „Įsivaizduok, jeigu...", „Kas nutiktų, jeigu ... ?" ir pan. ne tik puikiai sužadina minčių srautą, bet ir suteikia galimybių patiems kurti. Būtina ir pasirinkimo laisvė. Vaikai, kuriems yra suteikta galimybė rinktis, būna kūrybingesni nei tie, už kuriuos sprendimus priima suaugusieji.

Iniciatyvumo skatinimas, ugdo pasitikėjimą savimi ir kūrybingumą.
Mokytojo taikomi metodai turėtų būti apgalvoti, atitinkantys vaikų psichologinius ypatumus, pasaulio suvokimą. Vieni labiau tinka ir yra priimtini vieniems mokiniams, kiti – kitiems. Kai kuriems sunkiau sekasi dalintis idėjomis, jie nemėgsta varžytis, nori išskirtinio dėmesio ir tik jiems skirto paaiškinimo, tad bandymas įtraukti į kūrybinio mąstymo veiklas reikalauja iš mokytojo žinių, kantrybės ir išmonės.

A. Širiakovienė pateikė keletas praktinių metodų pavyzdžių:

„Bokšto metodas“ – tai grupinio darbo metodas, skatinantis kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Mokiniai suskirstomi į grupes po 3–6. Kiekviena grupė gauna pluoštą laikraščių ir lipnios juostos. Pirmiausia reikia sugalvoti projektą, tam skiriama apie 7 min. Kuriant projektą negalima naudotis laikraščiais ir lipnia juostele. Bokšto statybai skiriama apie 25 min.

Pastatytas bokštas vertinamas pagal šiuos kriterijus: estetinė išvaizda, tvirtumas, aukštis ir galimybė perkelti bokštą. Rodos viskas paprasta ir aišku, bet reikia pamatyti su kokiu užsidegimu vaikai aptarinėja ir piešia projektus, skirstosi darbais, stato bokštus. Pasitaiko nusivylimo, net ašarų, kai paaiškėja, kad susuktos ar sulankstytos statinio detalės nėra tokios tvirtos, kokių tikėtasi arba, kad bokštas gerokai žemesnis, nei kitų grupių. Tačiau bendras tikslo siekimas ne tik sujungia mokinius, bet ir skatina ieškoti netradicinių sprendimų, kurti. Kūrybiškumas visada apima ir šiek tiek nesėkmės, o tai vaikų neturėtų bauginti.

Gerų emocijų mokiniams suteikia ir Fantastinio gyvūno piešimas. Pirmasis mokinys piešia gyvūno galvą, antrasis kūną ir priekinę koją/as, trečiasis – uodegą ir užpakalinę koją/as. Prašoma akcentuoti akis, nosį, burną, kojas, uodegą, netikėtai pavaizduoti gyvūno kailį, plunksnas ar išryškinti kitokią paviršiaus faktūrą. Įdomiausia tai, kad mokiniai piešia neaptarę vaizduojamo gyvūno, nežinodami ką nori pavaizduoti kitas grupės narys, todėl rezultatas – netikėtas ir linksmas. Aptariama, kur gyvūnas gyvena, kuo minta, ką labiausiai mėgsta veikti ir pan. Atliekant užduotį skatinama mokinių vaizduotė, plėtojama pažintinė patirtis, galimybė bendrauti.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pastebi, jog kūrybingumas minta netikėtomis ir įkvepiančiomis patirtimis, įgyjamomis stebint, klausant, bendraujant, eksperimentuojant. Tad reikėtų nepamiršti turtinti vaikų įspūdžių ir vaizduotės, kurti palankesnę kūrybinę atmosferą, skatinančią saviraiškos laisvę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (5)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Audringos abiturientų naktys: išnuomoti viešbučiai, pribloškiančios suknelės ir alkoholio paieškų maršrutai (95)

Vieni paskutines mokyklines šventes švenčia pompastiškai, kiti kukliai, o treti traukia į...

Vienas prieš Ballus paliktas Šeškus: pakriko nervai ir sveikata, nebenoriu treniruoti (129)

Tėtušio klyksmai, apatiškos ir net per rungtynes sugebančios užsnūsti jo atžalos,...

Toupane'o sezono rungtynės priartino „Žalgirį“ prie pusfinalio (19)

Eurolygos finalo ketverto turnyre savaitgalį sėkmingai pasirodęs Kauno „Žalgiris“ užtikrinta...

Geriausios Lietuvos gimnazijos abiturientai pademonstravo paskutinio skambučio įvaizdžius (21)

Ketvirtadienio popietę paskutinio skambučio šventė vyko ir geriausia Lietuvos mokykla šįmet vėl...

Ar tiesa, kad lėktuvo variklis gali įtraukti žmogų? (1)

Tikriausiai esate girdėję įvairių istorijų apie tai, kaip lėktuvų varikliai įtraukė aplink...

Lietuvių šeima vienui viena praleido nakį Afrikos dykumoje: pažadino šnaresys (2)

Lietuvių šeima, keliaujanti po Namibiją, Afriką, jau pirmą dieną išsiaiškino, kad tai labai...

Alyvuogių aliejaus someljė: net „extra virgin“ aliejus nebūtinai turės ką nors bendra su alyvuogėmis (16)

Vienintelė Lietuvoje alyvuogių aliejaus someljė ir pirmoji Rytų Europoje sertifikuota...

Butų nuoma trijuose Lietuvos miestuose: ką siūlo už 250 eurų? (8)

Pigus, patogus, pakankamai erdvus butas dviems už 250 eurų – kokių variantų gali pasiūlyti...

Viena didžiausių aviacijos paslapčių ir toliau kursto teorijas: mes dar nieko nežinome (9)

Australų tyrėjai, ketverius metus ieškoję dingusio MH370 reiso lėktuvo, tvirtina, kad lėktuvas...