Anksčiau susinervinusi mėgdavau tvarkyti stalčius. Tai mane veikdavo raminamai. Tačiau pastaruoju metu parėjusi iš darbo, kad ir kaip būčiau pavargusi, negaliu nė arbatos ramiai išgerti, kol nenuvalau trupiniuoto stalo, neišlyginu pledo ant sofos. Kodėl taip elgiuosi?
Tiesiog esate truputėlį pavargusi, suirzusi ar nuliūdusi. Vadinamoji švaros manija – savotiškas kompromisas, kurį jūsų psichika sukuria norėdama išvengti nemalonių išgyvenimų. Visiems žmonėms būdinga į situacijas, keliančias stiprius emocinius išgyvenimus, reaguoti įninkant į kokį nors užsiėmimą, darbą, tvarkymąsi, užuot leidus sau išjausti ir išgyventi. Tai viena iš geriausių psichinės gynybos formų.
Ji būdinga tvirtiems, atsakingiems, organizuotiems žmonėms, kurie gyvenime yra „garvežiai“ – ima ant savo kupros sunkiausią krūvį ir kantriai, nemurmėdami tempia tiek, kiek reikia. Panašus polinkis tvarkyti, švarinti būdingas gydytojams, mokytojams, inžinieriams, vadovams ir kt. Visi žinome, kad jais galime pasikliauti, jie visuomet padaro tai, ką pažada. Šie žmonės linkę daug kartų tikrinti, perrašinėti ir taisyti savo pačių darbą, nes viduje jaučiasi nepakankamai tobuli.
Perdėtas tvarkingumas gali slėpti didelį nerimą ir nesaugumą. Atrodo, kad aplinkui pernelyg daug chaoso, neapibrėžtumo. Konkreti tvarka, seka, eiliškumas praverčia kaip galimybė sukontroliuoti nesukontroliuojamus dalykus. Žmogiškos emocijos atrodo pernelyg miglotos, neaiškios, neapibrėžtos, pedantiški žmonės jomis negali remtis. Tarpusavio santykiai kelia abejonių: jų nepačiupinėsi, neišmatuosi. O konkrečius nurodymus, taisykles, schemas galima kontroliuoti ir valdyti. Tai padeda susikurti iliuziją, kad gali valdyti ir erdvę, ir laiką, ir žmones.
Ar tai gali būti vidinio nepasitenkinimo, sudėtingų gyvenimo problemų atspindys?
Kai atsiduriame nemalonioje situacijoje ar iškyla sunkumų, patiriame vienokių ar kitokių stiprių išgyvenimų. Ne visus juos norime ir galime suvokti. Su ta kita, „išstumtąja“ jausmų dalimi tenka tvarkytis mūsų pasąmonei. Tuomet ir ima reikštis įvairiausios psichinės gynybos formos.
Dažniausiai augdami jau būname spėję išsiugdyti tam tikrą, tik mums būdingą strategijų rinkinį. Jei žmogus linkęs į obsesijas arba įkyrumą, jie sustiprėja. Jei linkęs pasiduoti nevilčiai – suserga depresija, jei panikuoti – atsiranda panikos atakos, jei puola veikti – imasi neadekvačių veiksmų ar įvairiausių veiklos rūšių: papildomų darbų, mokslų ir įsipareigojimų. Priklausomybėmis sergantys žmonės pradeda gerti ir t. t. Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti susigyventi su „išstumtąja“ sielos dalimi.
Kokios kitos priežastys gali nulemti polinkį į liguistą pedantizmą?
Manoma, kad tokiam sutrikimui atsirasti didelę įtaką gali turėti pernelyg griežtas auklėjimas, fizinės bausmės, perdėtas ar net sadistiškas reikalavimas laikytis švaros vaikystėje, kai vaikas dar fiziologiškai nėra pajėgus tai padaryti. Patirta trauma dėl nuolatinio gėdijimo išlieka kaip vidinė, „išvirkščioji“ perdėtai tvarkingų ir švarių žmonių elgesio pusė. Jų gyvenimą nuodija giliai slepiama nuoskauda ir pažeminimas bei savęs kaip nešvaraus, niekam tikusio ar net nenormalaus suvokimas. Kartu kyla neįsisąmoninto pykčio ir noro atkeršyti savo skriaudikams banga.
Nuo šių išgyvenimų ginamasi perfekcionizmo ir pedantizmo siekimu, išsekinant save ir savo artimuosius ar bendradarbius. Nors išoriškai atrodo tvarkingi, pasitempę, kiek nutolę, formalūs, nuobodūs ir šaltoki, linkę moralizuoti, tokie žmonės gali turėti savo alter ego – visiškai priešingą fasadinei asmenybės dalį. Pavyzdžiui, kokį nors nemalonų įprotį ar silpnybę: vaikšto riebaluotais plaukais arba laiko savo naudotų kojinių maišelį švarių baltinių spintoje ir pan. Tai tarsi būdas pasipriešinti persekiojančiam objektui (juk jie tampa savotiškais savo perdėto tvarkingumo įkaitais).
Kokie dar įkyrūs, pasikartojantys veiksmai mus gali apimti tokiais atvejais?
Įkyrios mintys, vadinamos obsesijomis, gali pasireikšti pačia įvairiausia forma: ar užrakintos durys, ar išjungtos dujos, ar tikrai švariai nuplautos rankos? Jos sukelia dvasinį diskomfortą ir liguistą poreikį viską nuolat tikrinti bei perdaryti po kelis ar net keliolika kartų. Kartais tai būna labai skaudžios, neramios ir sunkios mintys: baimė, kad atsitiks kokia nors nelaimė ar kad pats žmogus padarys kažką baisaus savo artimiesiems ar sau. Įdomiausia, kad pats žmogus patiria savo mintis kaip svetimas – ne jo, lyg jam prievarta primestas. Būtent dėl to senovėje buvo manoma, kad piktoji dvasia apsėdo žmogų, nuo žodžio apsėsti ir kilo sutrikimo pavadinimas.
Kompulsijos – pasikartojantys veiksmai arba ritualai: poreikis skaičiuoti pravažiuojančias mėlynas mašinas, šaligatvio plyteles, laiptų pakopas ir pan. Prieš miegą daiktus sudėlioti ir sulankstyti tik tam tikra tvarka, nusirengiant ir apsirengiant tris kartus pasižiūrėti per kairį petį ir t. t. Pats žmogus supranta, kad tai beprasmiška, tačiau jis negali nieko veikti toliau, kol taisyklingai neatliks šio ritualo, o atlikęs patiria palengvėjimą – lyg permaldavęs, atitolinęs jam ar jo artimiesiems iškilusią grėsmę. Daugelis iš mūsų tris kartus pabeldžiame į medį, jei pasakome savo norą ir trokštame, kad jis toliau pildytųsi, apeiname gatvę, kurią perbėgo juoda katė ir pan. Kol tai neperžengia saiko, viskas gerai.
Situacijos ir komentarai
Situacija. Moteris grįžusi iš darbo, užuot pasisveikinusi su vyru, vaikais ir juos apkabinusi ar persimetusi keliais žodžiais apie tai, kaip prabėgo diena, bėga nusivalyti makiažo. Tai ji turi atlikti ne bet kaip, o tam tikra tvarka, kelis kartus iš eilės. Baigusi puola plauti grindų, valyti dulkių, rikiuoti puodukų lentynose ir tik paskui jau gali sukaupti dėmesį ties aplinkiniais.
Psichoterapeutės komentaras. Kodėl ji taip elgiasi? Kažkas iš vidaus ją stumia ir ji nepajėgia tai jėgai atsispirti, nors ir suvokia situacijos absurdiškumą, dėl to jaučia gėdą. Moteris anksti išmoksta, kaip svarbu būti „gera mama“ ir „rūpestinga žmona“, tačiau arusi visą dieną darbe grįždama namo tetrokšta ištiesti kojas ir ramiai pažiūrėti mėgstamą TV serialą. Tačiau ją pasitinka išsiilgę vaikų veidukai ir neramiai mindžikuojantis alkanas sutuoktinis. Staiga ji pasijunta įsiutusi, nes nebeturi jėgų ir yra išsekusi, bet juk pykti negražu, nemoteriška, todėl eina valytis makiažo ir tvarkyti virtuvės bei plauti grindų. Tokiu būdu moteris išlošia šiek tiek laiko sau ir simboline prasme „išvalo“ iš savo vidaus neigiamas emocijas, susitvarko su savo bejėgiškumu ir nepasitenkinimu.
Situacija. Vyras vos įžengęs į namus po darbo, per jėgą, surauktu veidu pabučiavęs žmoną į skruostą, griebia skudurėlį ir rūsčiu veidu eina tikrinti sienų bei grindų švaros. Tikrina, kol suranda bent menkiausią naują dėmelę ar įbrėžimą. Tuomet sušaukia namiškius ir jiems tenka iškentėti jo pykčio, kaltinimų laviną.
Psichoterapeutės komentaras. Šis vyras darbe buvo priverstas prisiimti daugybę įsipareigojimų, taikstytis su didėjančiais reikalavimais ir jį apima panika, nes visko įvykdyti tiesiog fiziškai nebeįmanoma. Be to, jis priverstas nuolaidžiauti vadovams, kuriuos laiko neišmanėliais, bet kas dieną nuolankiai priima jų kritiką. Jo manymu, taip stengiasi tam, kad galėtų pastatyti šeimai namą ir išmokėti paskolą.
Remiantis pasąmonės logika, jis užgaulioja ir niekina ne savo žmoną ir vaikus, bet silpnesnius už save, t. y. elgiasi su namiškiais taip, kaip trokšta pasielgti su direktorių valdyba, tik nedrįsta. Kartu jis perteikia šeimai savo savijautą ir perduoda nežodinę žinutę: „Esu ant ribos, daugiau tiesiog nebepakelsiu.“ Jo pykčio priepuoliai dėl tariamos netvarkos, nukreipti į žmoną ir vaikus, iš tiesų yra skirti įtampai bei pykčiui išlieti.
Psichologės patarimai
1. Ne jūs vienas atsakingas už pasaulio problemas. Pirmiausia privalote pasirūpinti savimi, tuomet šalia jūsų kiti galės jaustis saugiai ir patogiai.
2. Meilė tvarkai yra geras dalykas, bet tik iki tam tikros ribos.
3. Išmokite planuoti ne tik darbus, bet ir įtraukti į darbotvarkę laisvas, poilsio ir atsipalaidavimo valandas.
4. Išmokite mėgautis paprastų žmogiškų santykių teikiamais malonumais: dyko buvimo drauge, gulėjimo ant sofutės, katino glostymo, mezgimo ar kt.
5. Jei nepadeda, pradėkite lankyti jogos, meditacijos, savitaigos pratybų kursus.
6. Jei jaučiate, kad kyla nerimas, įtampa ar užplūdo įkyrios mintys, minutėlę stabtelėkite, užmerkite akis ir pasakykite sau: „Daryk tai, ką darai, tik leisk sau jaustis truputėlį ramiau.“ Galite pakartoti tai kelis kartus.
7. Pyktis nėra blogas dalykas, tačiau per daug pykčio gali išardyti santykius, todėl išmokite sąmoningai pykti ir aiškiai formuluoti savo poreikius.
Ir žvaigždės kenčia
Garsus futbolininkas Davidas Beckhamas mėgsta idealią švarą ir tobulą tvarką. Jam patinka, kai viskas sudėliota poromis, jei ant stalo yra trys knygos, jis tuoj pat vieną paims arba pridės.
Dainininkas Justinas Timberlake‘as neslepia, kad jam patinka tvarkingomis eilėmis surikiuoti daiktai, o šaldytuve maisto produktai turi būti sudėlioti tam tikra tvarka. Dėl to jis nuolat pykstasi su savo gyvenimo drauge.
Aktoriui Leonardo di Caprio prireikia didelių valios pastangų, kad nekreiptų dėmesio, kur stato kojas. Jis nuo pat vaikystės stengdavosi apeiti šaligatvio vietas, kur prilipusi kramtomoji guma.
Aktorė Cameron Diaz kenčia nuo švaros manijos: daug kartų valo durų rankenas, duris atidarinėja alkūne, taip pat dažnai plauna rankas.
