Tokie tėvai paprastai pamiršta atsižvelgti į vaikų ypatumus, stengiasi „pritaikyti“ vaikus taisyklėms, iš mažens juos pratina prie tėvams atrodančių „teisingų“ normų ir įsitikinimų. Šie tėvai labai rūpestingi, griežti patys sau, o vaikams suteikia tik nedaug galimybių pajusti laisvę tarp nubrėžtų ribų.
Vaikai jaučiasi pakankamai mylimi ir žino, kad tėvai jiems linki gero, tačiau nuo pat mažens jie išmoksta „teisingai“ elgtis, o tai reiškia – mažai parodyti spontaniškai kylančių jausmų. Tėvai dažniausiai juos moko, kad negalima rodyti priešiškumo ir kitų negatyvių jausmų: juk tai „negražu“ ir netinkama. Todėl vaikai išmoksta, kad negalima pasitikėti savo jausmais, kad malonumus, vaikišką susidomėjimą kuo nors ir jausmingumą reikia griežtai kontroliuoti.
Suaugę šie žmonės visada atrodo vyresni, nei yra iš tikrųjų, rimti ir griežti. Jiems puikiai sekasi tokie užsiėmimai, kuriuose reikalingas racionalus, smulkmeniškas mąstymas ir disciplinos laikymasis.
Išoriškai puikiai funkcionuojanti mašina viduje slepia daugybę jausmų, prie kurių šiai asmenybei nevalia prisiliesti, kad nesubyrėtų visas „teisingai“ sukurtas gyvenimas. Kuo daugiau sukurta blokų, neleidžiančių prasiveržti jausmams, tuo didesnė tikimybė, kad vieną dieną jie „susprogs“.
Šio charakterio tipo žmonės turi daug pykčio, kuris dažnai pasireiškia tokiomis pasyvios agresijos formomis kaip užsispyrimas ir skrupulingas taisyklių laikymasis, nepakankamas lankstumas, aplinkinių mokymas, kaip reikia gyventi, ypač – kas susiję su moralės normų laikymusi.
Jie reikalauja ypatingo tikslumo, organizuotumo, aiškumo ir teisingumo bet kokiomis aplinkybėmis, tačiau patiems sunku tinkamai sudėlioti prioritetus, todėl neretai praleidžia svarbius dalykus ir neužbaigia darbų iki galo, visą dėmesį nukreipia į smulkmenas.
Šiems žmonėms sunku ką nors pamilti: vaikystėje tėvai iš meilės juos stipriai apribojo, versdami laikytis jų nurodytų taisyklių, todėl meilė jiems siejasi su laisvės apribojimu ir įvairiomis pareigomis.
Pavyzdžiui, jei myli, vadinasi, reikia susituokti ar padaryti kokią nors paslaugą. Todėl jie linkę atsiriboti nuo meilės – kaip ir nuo kitų jausmų.
Jie viską daro todėl, kad reikia, o ne todėl, kad jaučia, jog taip norėtų pasielgti: gyvena, kaip reikia, tuokiasi, nes taip reikia, dirba, nes kažką reikia padaryti, ir t. t.
Jie niekada neprisiliečia prie savo jausmų ir todėl niekada nežino, ar teisingai elgiasi. Visas gyvenimas prabėga atsiribojus nuo to, ko jiems iš tikrųjų reikia.
Bus daugiau.
Naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje skaitykite
Asmenybės miegamajame
Kam mums reikalingi seksualiniai žaidimai?
Tikro poilsio taisyklės pagal psichologus
Praktiniai būdai atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbų
Žodžių dziudo: išmokite atsikirsti, kai jus kritikuoja
3 žingsniai, padėsiantys įveikti priešiškumą
360 testas
Sužinokite, ką aplinkiniai iš tiesų galvoja apie jus
Pamilti darbą įmanoma!
Patarimai, kaip surasti svajonių darbą
+ Jūsų karjeros kelias
Žinomi žmonės apie savo vaikus – jie klausia mes atsakome
Su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos įžymybės, augindamos savo vaikus?
Kodėl esate geresnis, nei manote
Mūsų susidarytas vaizdas dažnai nesutampa su kitų požiūriu į mus
Maži darbai, didelė meilė
21 minutė per metus – investicija, gelbstinti santuoką
5 elektroninių laiškų autorių tipai
Net rašydami laiškus, daug atskleidžiame apie savo asmenybę
