Kartais mamai nelengva būti „visada pasiruošusiai“: rūpintis mažyliu ir dieną, ir naktį, būti kantriai ir mylinčiai. Ypač sunku, jeigu ji nerimastinga ar depresiška: tuomet jai pačiai sunku susitvarkyti su savo emocijomis arba rasti jėgų pasirūpinti fizinėmis kūdikio reikmėmis, taigi mažylio emociniai poreikiai tampa tiesiog neįveikiama užduotimi.
Panašių sunkumų kyla šeimoms, kur tėvai priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų arba serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis. Taip pat pastebėta, kad sunkiau savo atžalomis sekasi rūpintis tėvams, kurie patys kūdikystėje nėra gavę pakankamai dėmesio: jų pačių energijos ir gebėjimo duoti kitiems meilę ir dėmesį lygis yra žemesnis, todėl, kad ir kaip mylėtų savo vaikus, nėra paprasta patenkinti visus jų emocinius poreikius. Kita vertus, net labai rūpestingai ir mylinčiai mamai gali būti per sunku pasirūpinti ne vieno, o dviejų ar trijų vaikų poreikiais, ypač jei šalia neturi palaikančių artimųjų.
Kitaip nei anksčiau minėtu atveju, kai mažylis sutinka priešišką ir šaltą pasaulį, šioje situacijoje jis tarsi „išvaromas iš rojaus“: iš pradžių gauna daug meilės, rūpesčio ir šilumos, bet vėliau susiduria su pykčiu ar nepakankamu dėmesiu. Mama pajėgi kažkiek pasirūpinti vaiku, bet ne tiek, kiek jam reikia.
Kūdikis pradeda jausti nusivylimą ir pyktį dėl nepatenkintų jo poreikių ir „atranda“ sprendimą: jei nieko nenorės, tai nereikės ir nusivilti, jei juo nepasirūpins kiti, reikės išmokti savo poreikius patenkinti pačiam. Neretai tokie vaikai anksti išmoksta vaikščioti ir kalbėti, patys randa žaidimų, kad nereikėtų trukdyti mamos ar kitų suaugusiųjų.
Toks asmuo atrodo per anksti suaugęs, tačiau viduje lieka mažu vaiku, kuriam reikia daug dėmesio ir šilumos. Jam paprastai sunku tvarkytis su „suaugusiųjų“ pasauliu: darbu, santuoka, vaikais, namais, sunku ko nors iš kitų prašyti (prisiminkime, kad kūdikystėje jo poreikiai nebuvo patenkinti), tačiau aplinkinių prašymams negali atsispirti.
Kai kurie linkę nuolat sirgti: juk tai bene vienintelis legalus būdas gauti trokštamą dėmesį ir rūpestį. Šio charakterio tipo atstovai sugeba užmegzti artimus santykius, tačiau greitai tampa didele našta partneriui: jie linkę stipriai sulipti ir reikalauja begalinio dėmesio, nes bijo būti palikti. Kaip atgarsį iš kūdikystės matome stiprią baimę, net paniką likti vienam: suaugę to bijo taip, kaip aštuonių mėnesių kūdikiai, kai juos iš mamos bando paimti svetimas.
Nepatenkintus poreikius tokio tipo žmonės linkę kompensuoti. Maži vaikai, atsiskirdami nuo tėvų, susiranda juos pakeičiančius objektus: tai gali būti pliušinis meškiukas, nosinė ar antklodė, į kuriuos įsikniaubus galima jaustis taip, lyg būtum prisiglaudęs prie mamos.
Normaliu atveju augant atsisveikinama ir su šiais pakaitalais, tačiau,
jei kūdikio poreikiai liko nepatenkinti, jam augant visą laiką išlieka poreikis turėti ką nors, kas atstotų mamą. Guodžiančiais objektais gali tapti alkoholis, rūkalai, narkotikai, netgi... kofeinas ar cukrus.
Abu aprašyti charakterių tipai turi panašių savybių, ir tai nenuostabu: jeigu tėvams nesiseka pasirūpinti naujagimiu pirmąjį mėnesį, dažniausiai jiems būna sunku jam suteikti pakankamai dėmesio ir vėliau.
Bus daugiau.
Naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje skaitykite
Asmenybės miegamajame
Kam mums reikalingi seksualiniai žaidimai?
Tikro poilsio taisyklės pagal psichologus
Praktiniai būdai atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbų
Žodžių dziudo: išmokite atsikirsti, kai jus kritikuoja
3 žingsniai, padėsiantys įveikti priešiškumą
360 testas
Sužinokite, ką aplinkiniai iš tiesų galvoja apie jus
Pamilti darbą įmanoma!
Patarimai, kaip surasti svajonių darbą
+ Jūsų karjeros kelias
Žinomi žmonės apie savo vaikus – jie klausia mes atsakome
Su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos įžymybės, augindamos savo vaikus?
Kodėl esate geresnis, nei manote
Mūsų susidarytas vaizdas dažnai nesutampa su kitų požiūriu į mus
Maži darbai, didelė meilė
21 minutė per metus – investicija, gelbstinti santuoką
5 elektroninių laiškų autorių tipai
Net rašydami laiškus, daug atskleidžiame apie savo asmenybę
