Tėvai bus mokomi nemušti savo vaikų

Kaip teigė „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Dičpetrienė, šiemet gegužę „Omnitel“ ir „Gelbėkit vaikus“ užsakymu atlikta bendrovės „TNS-Gallup“ apklausa parodė, kad daugybė vaikų yra tiesiog susitaikę su fizinėmis bausmėmis arba nesuvokia, kad taip jos pasireiškia.

„Nors 45 proc. vaikų teigė nesijaučiantys šeimoje atstumti ar nereikalingi bei nepatiriantys fizinių bausmių, kai pradėjome vardinti bausmes, tuomet ir pasirodė tikrieji skaičiai“, - teigė pašnekovė.

Pavyzdžiui, 30 proc. respondentų teigia, kad buvo sugriebti ir papurtyti, 20 proc. vaikų tėvai mušė kokiu nors daiktu, 16 proc. – stumdė, 14 proc. – mušė per veidą, 11 proc. – tempė už plaukų, 9 proc. – spardė.

Anot 60 proc. apklaustų vaikų, fizinėmis bausmėmis galima bausti vartojančius alkoholį, narkotikus ar rūkančius, 25 proc. – už melavimą, 24 proc. – už atsikalbinėjimą, 15 proc. – už negrįžimą laiku, 14 proc. už pinigų leidimą ne tam, kam jie buvo skirti, 12 proc. – už prastą mokymąsi ir blogą pažymį. Trečdalis respondentų mano, kad negalima vaikų bausti fizinėmis bausmėmis už jokius nusižengimus.

„Tai nėra naujos tendencijos. Su panašia statistika gyvename dešimtmečius. Bene lengviausia būtų pasakyti, kad visi mes negeri. Iš tiesų mes nekaltiname tėvų, tik norime parodyti, kad yra kitų auklėjimo būdų. Žinoma, tėvams sunku. Nueini su vaiku į parduotuvę, o jis ten „žviegia“. Ir ką tokiu atveju daryti? Beprasmiška sakyti, kad nuo šiandien visi būsime geri ir kantrūs“, - teigė R. Dičpetrienė.

Kodėl pomidoras raudonas?

Akcija „Augink atsakingai“ pradedama trimis žingsniais. Pirmasis – aštri socialinė reklama per televiziją, skirta sužadinti susidomėjimą problema.

Antrasis žingsnis – informacija tėvams, ką apie pozityvų auklėjimą kalba Lietuvos ir pasaulio specialistai. Tokia pagalba bus ypač naudinga tėvams, kurie smurtą prieš vaikus naudoja nesąmoningai, tiesiog nežinodami, kaip kitaip nuraminti vaiką, ar patys būdami pavargę ir suirzę, neįsigilinę į vaiko jausmus ir problemas. Šia tema tėvams parengta interneto svetainė www.augink.lt.

Trečiasis žingsnis – bendruomenės tinklo subūrimas. Minėtos svetainės lankytojai galės išreikšti savo požiūrį į auklėjimą ir norą prisijungti prie iniciatyvos.

„Akcijos reklama – tikrai drastiška. Toks ir buvo sumanymas – kad ji „nepraplauktų“ nepastebėta“, - įspėjo „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis. Reklamoje rodomi valgantys tėvai. Kartu su jais prie stalo sėdi animuotas kamuoliukas, simbolizuojantis jų atžalą. Vaikas tėvams vieną po kito užduoda keletą klausimų. Klausimą, kodėl reikia valgyti daržoves, jeigu jų nemėgsti, tėvai dar „nuryja“. Tačiau po vaikiško klausimo, kodėl pomidoras raudonas, tėvo pratrūksta. Po jo smūgio žavus kamuoliukas subliūkšta.

Anot akcijos iniciatorių, šis visiškai neracionalus klausimas galėtų tapti simboliu, kurį įsimintų visi Lietuvos vaikai ir jį kartotų, norėdami tėvams priminti, kad trūksta jų dėmesio. „Akcijos tikslas – pakeisti visuomenės požiūrį į vaikų auklėjimą. Parodyti, kad bausmės juos žaloja ir augina tylius prisitaikėlius, o ne kūrybingas asmenybes. Tuo tarpu mes norėtume, kad augtų tie, kurie linkę kurti, o ne prisitaikyti. Todėl ir reikalingos socialinės inovacijos, kurios padėtų lavinti vaikų protą ir kūrybiškumą. Tai ne mažiau svarbi sritis, nei aukštojo ir vidurinio mokslo reformos vykdomos šiandien, o viena iš priemonių – atsisakyti fizinių bausmių“, - įsitikinęs A. Zabulis.

Anot jo, akcija nenorima tėvams prikišti, kad jie muša savo vaikus. „Kiekvienam žmogui būtų nemalonu, jeigu jam nuolat primintų, kad jis elgiasi blogai. Todėl akcentuojame atsakomybės jausmą – kad kiekvienas, ką nors darydamas, savęs paklaustų, ar elgiasi atsakingai“, - teigė pašnekovas.

Skundžiasi net ir vaikai

Anot vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, pastaruoju metu smurto šeimoje nedaugėja, tačiau jis žiaurėja.

„Anksčiau netekdavo išgirsti, kad tėvo sumuštas vaikas atsiduria reanimacijoje. Skundų iš tiesų gauname ir tyrimų atliekame daugiau. Tačiau tai reiškia, kad pati visuomenė tampa aktyvesnė. Vis dažniau mums apie mušamus ar seksualiai išnaudojamus vaikus praneša kaimynai, mokytojai, net felčeriai“, - pasakojo kontrolierė.

Anot R. Šalaševičiūtės, šiuo metu nėra teisiniuose aktuose apibrėžtų sąvokų, kas yra fizinis ar psichologinis smurtas, todėl neretai pareigūnams būna sunku atlikti ikiteisminius tyrimus. Padėtį ištaisytų daugelyje šalių priimtas Nemušimo įstatymas.

„Deja, pernai buvo apsispręsta, kad užtektų pažymėti, kad smurtas prieš vaikus yra draudžiamas, nors iš tiesų šis sakinys padėties nepakeis. Reikėtų, kad šios sąvokos būtų apibrėžtos bent Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijoje. Tuomet būtų galima teikti organizuotą pagalbą smurtą patiriantiems vaikams.

Juk panašių situacijų neturėtų būti: nebepakęsdama smurtaujančio vyro, iš namų bėga moteris, vedina 7 vaikais, o kai ji pagaliau gali grįžti į teisėtai jai priklausiančią nuosavybę, bute neranda nei baldų, nei buitinės technikos, kurią vyras pragėrė“, - apgailestavo kontrolierė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2006 m. gavo 468 skundus dėl vaikų. 16 proc. iš jų – dėl smurto šeimoje ir artimoje aplinkoje. Pernai atlikta 512 tyrimų. 18 proc. iš jų – dėl fizinio, psichloginio, seksualinio smurto prieš vaikus.

Šiemet iki gegužės 1 d. gautas 141 rašytinis skundas (29 – dėl smurto), 256 pranešimai elektroniniu paštu (14 – dėl smurto), 126 pranešimai nemokamu pagalbos telefonu (17 – dėl smurto), 92 tyrimai pradėti įstaigos iniciatyva. 20 tyrimų dėl smurto prieš vaikus pradėta reaguojant į klausimus skiltyje „Klausiate-atsakome“.

„Kartais kreipiasi ir patys vaikai. Pavyzdžiui, mergaitė prašė pakeisti globėją, kuri ją muša diržu. Vienas berniukas buvo susirūpinęs dėl klasioko, kurį tėvai nuolat muša, todėl jis ketina bėgti iš namų. Paskutinį kartą vaikas buvo sumuštas dėl to, kad nesugebėjo laiku pasakyti savo pažymių.

Taip pat mamos prašo patarimų, kaip elgtis, kai vaikus muša vyras ar sugyventinis, nuo kurio jos priklausomos. Deja, prisirišimas prie materialių dalykų neskatina noro tinkamai apginti vaikus. Pastebėjome, kad net seksualinio išnaudojimo atvejais moteris dažnai pasirenka ne dukrą, o sugyventinį. Dukrai tenka ieškoti vietos globos namuose“, - pasakojo kontrolierė.