aA
Teisės instituto atliktas tyrimas rodo, kad, neretai smurtą patyrę vaikai išaugę patys tampa smurtautojais, tačiau Lietuvoje nėra vieningos sistemos vaikams nuo smurto saugoti. Antradienį buvo pristatytas Teisės instituto atliktas teisės aktų, reglamentuojančių vaikų apsaugą nuo smurto bei prievartos šeimoje, tyrimas.
Piktas vaikas, kaprizai
© Corbis/Scanpix
“Sistemos, kuri padėtų smurtą patiriančiam vaikui, Lietuvoje nėra. Yra tam tikros dalys, elementai, įvairaus lygmens teisės aktų kratinys”, - pristatydamas tyrimą spaudos konferencijoje pranešė Teisės instituto ekspertas Gintautas Sakalauskas.

Pasak jo, įstatymuose nėra tiksliai apibrėžta, kas yra smurtas, prievarta, auka. Tėra “nukentėjusiojo” sąvoka, kuri pasak teisininko, yra gerokai per siaura.

Be to, specialistai - mokytojai, socialiniai darbuotojai – nėra įpareigoti pranešti apie pastebėtus smurto prieš vaikus atvejus.

“Įsivaizduokime situaciją: pedagogas klasėje mato sumuštą vaiką, tačiau teisės aktų prasme, čia nekalbu apie moralinius įsipareigojimus, gali toliau vesti pamoką”, - kalbėjo G.Sakalauskas.

Dėl šios priežasties, anot jo, yra registruojama mažai smurto prieš vaikus atvejų, ir didžioji dalis kenčiančių vaikų nepatenka į reabilitacijos sistemą. Tačiau faktas, kad smurtas prieš vaikus paplitęs, yra akivaizdus.

G.Sakalausko teigimu, Lietuva pagal nužudymų skaičių 100 tūkst. gyventojų patenka į pirmąjį dešimtuką pasaulyje. Pagal savižudybių skaičių Lietuva taip pat vienoje pirmųjų vietų. Kasmet autoįvykiuose žūsta beveik 1000 žmonių, nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta apie 500 žmonių.

“Naivu tikėti kad tokioje visuomenėje nebūtų smurto apskritai ir smurto prieš vaikus”, - teigė teisininkas.

Be to, net ir pranešus apie smurto atvejus, esą nėra tinkamai suteikiama skubi pagalba vaikams. Anot G.Sakalausko, skubios pagalbos sistema yra tikras chaosas, nes joje egzistuoja pernelyg skirtingos institucijos.

“Tarkime, smurtą patyrę vaikai gali patekti ir į Kauno nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centrą, kur su jais dirba policininkai. Tai - žmonės entuziastai. Tačiau tokios sistemos neturi būti, kad su vaikais dirbtų policininkai. Vaizdas yra graudokas, kai matai, kad 10-12 metų vaikai žaidžia tarp policininkų. Durys uždaromos – toks mažas kalėjimukas”, - kalbėjo instituto ekspertas.

Pagalbą teikiančiame Vaiko raidos centre mažai vietų, o neretai vaikų globos namuose vaikai ir toliau patiria smurtą.

Trečioji problema – socialinių paslaugų sfera, jai reikalinga reforma. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, anot teisininko, pagal savo funkcijas smurto atvejus gali tik administruoti, tačiau negali daryti didesnės įtakos jiems sustabdyti.

G.Sakalauskas minėjo, kad pastaruoju metu padėtis šiek tiek gerėja: kuriami teisės aktai, programos.

Tačiau reikia diskutuoti visuomenėje apie pagalbą smurtą patiriantiems vaikams. “Tai - normalus procesas Vakarų demokratinėje visuomenėje, kai diskutuojama, kokio norima modelio, ką norime panaudoti ir ko mums reikia”, - aiškino G.Sakalauskas.

Taip pat reikia suderinti įvairių institucijų - policijos, vaiko teisių apsaugos tarnybos, medikų – veiksmus, kad pagalba būtų teikiama vieningai.

Svarbu ir tinkamas pagalbos programų finansavimas bei administravimas. Tačiau, pasak G.Sakalausko, vien programų nepakanka, reikia tarpusavyje derinti teisės aktus.

G.Sakalauskas prasitarė, kad jau ruošiamas įstatymo, draudžiančio mušti vaikus, projektas. Jis turėtų būti parengtas kitais metais.

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas į klausimą, ko imsis Seimas, kad apsaugotų vaikus, atsakė, jog negali būti pernelyg staigios reakcijos.

“Turbūt didesnės žalos negalima įsivaizduoti, jeigu tuoj pat, tą pačią dieną, kai atliktas tyrimas, nediskutavus, nesuformulavus aiškių principų, būtų pradėta reaguoti”, - kalbėjo J.Sabatauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (28)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Lietuviai nori visai kitokio automobilių mokesčio: ministras sako, kad tokį svarstė (7)

Apmokestinti pirmą kartą šalyje registruojamus automobilius – toks įstatymo projektas pastaruoju...

Švelnūs orai truks nebeilgai (5)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (626)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Šnipų mainų paslaptys: kodėl su lietuviais iškeistas norvegas domino JAV ir Rusijos žvalgybas (90)

„Kalėdos Maskvoje“, – tokia nuotrauka iš Raudonosios aikštės 2017 gruodžio 5-ąją...

Didesnės kainos gali sustabdyti cigarečių pakaitalų populiarėjimą DELFI specialiai iš Londono (24)

Vyriausybei siekiant padidinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, specialistai sako, kad...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (69)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

ES rytinis sparnas pasiduoda sąstingiui

Europos Sąjungos rytinės narės pasiduoda lėtėjančiai pasaulio ekonomikai.

Kai medžiotojas nušovė du vilkus – vilkė atėjo atsisveikinti su žuvusiais jaunikliais (457)

Dvidešimt metų medžiojantis Kazimieras Urmanavičius prasitarė, jog tądien, kai ruošėsi...

Skelbiama, kad „Žalgiris“ pasiruošęs išsiskirti su Perezu, jam jau numatyta pamaina (12)

Kauno „Žalgiris“ netrukus gali atsisveikinti su meksikiečiu Alexu Perezu, skelbia 24sek...