Vis daugiau vaikų Lietuvoje diagnozuojamas hiperaktyvumas. Turbūt nerasime klasės, kurioje nebūtų bent vieno tokį sutrikimą turinčio vaiko. Juos auginančios šeimos neretai susiduria su aplinkinių smerkiamu požiūriu, esą tai paprasčiausiai išlepinti, išdykę vaikai. Apie šią sveikatos problemą kalbamės su Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadove, vaikų ir paauglių psichiatre psichoterapeute Vida Matulioniene.
Vaikas šoka
© Shutterstock nuotr.

Kas tai per sutrikimas – hiperaktyvumas?

Šiam sutrikimui būdinga padidėjęs judrumas, aktyvumas, sunkiai suvaldomas elgesys, impulsyvumas, neatidumas, nesugebėjimas sukaupti dėmesio ir nuolatinis negebėjimas atlikti pradėtų užduočių iki galo.

Šie elgesio bruožai pasireiškia įvairiomis situacijomis ir trunka ilgai. Tačiau reikia nepamiršti, kad hiperaktyvus elgesys gali rodyti ne tik aktyvumo ir dėmesio sutrikimus, bet ir padidėjusį vaiko nerimą, liūdesį ir kt. Teikiant tokiems vaikams pagalbą pirmiausia būtinas profesionalus psichodiagnostinis įvertinimas.

Kaip suprasti, kad vaikas hiperaktyvus?

Hiperaktyvumo diagnostika yra kompleksinė, į ją su vaikais įtraukiami gydytojai, mokytojai ir būtinai tėvai. Vaiką reikia stebėti skirtingoje aplinkoje, užsiimantį įvairia veikla, gauti kuo daugiau informacijos iš ugdymo įstaigoje ir namų aplinkoje jį matančių žmonių.

Hiperaktyvus naujagimis būna nerimastingas, dažnai verkia, o jį numaldyti sunku. Ankstyvoje vaikystėje išryškėja perdėtas ir sunkiai suvaldomas vaiko judrumas. Toks mažylis gali be atvangos judėti ir dieną, ir vakare, ir net naktį, nuolat vartydamasis lovoje. Gali pasireikšti ir žodinis hiperaktyvumas, kai vaikas nuolat be perstojo šneka ir atrodo, kad kitų negirdi.

Sutrikimas labiausiai išryškėja mokyklinio amžiaus vaikams, kai reikia sistemingai dirbti susikaupus per pamokas. Pavyzdžiui, hiperaktyvūs vaikai dažnai judina rankas ir kojas ar sukiojasi kėdėje, neišsėdi ramiai tiek, kiek kiti bendraamžiai, nesugeba tyliai žaisti ar užsiimti kita pačiam malonia veikla, juda lyg užsukti.

Jie yra perdėtai plepūs, daro neatidumo klaidų, dažnai nesugeba užbaigti užduočių, namų darbų. Hiperaktyvūs vaikai neretai pameta daiktus, reikalingus užduotims atlikti, lengvai išsiblaško nuo pašalinių dirgiklių, nesugeba sulaukti savo eilės, pertraukia ar kišasi į kitų pokalbį, žaidimą, išpyškina atsakymą, neišklausę klausimo iki galo.

Kiek laiko gali tęstis šis sutrikimas?

Hiperaktyvumas dažniausiai pasireiškia pirmaisiais penkeriais gyvenimo metais. Vaikui augant kai kurie šio sutrikimo požymiai mažėja, tačiau impulsyvumas, ypač dėmesio sutrikimas, išlieka ir sukelia daug sunkumų, ypač paaugliams ir suaugusiesiems.

Tyrimai rodo, kad hiperaktyvumas – lėtinis sutrikimas, kuris apie 18 proc. atvejų tęsiasi ir suaugus, ypač jei yra susijęs su nerimo, nuotaikos ar elgesio sutrikimais. Laiku nekoreguotos vaikystėje prasidėjusios problemos suaugus pasireiškia nesugebėjimu užbaigti studijų, išlsaugoti darbą ir normalius tarpasmeninius santykius, taip pat gali lemti kitas rimtas pasekmes: depresiją, priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, asocialumą ir kt.

Kokios hiperaktyvumo priežastys?

Jos nėra visiškai aiškios, tačiau akivaizdu, kad šį sutrikimą lemia pakitimai smegenyse. Vis daugiau pasaulyje atliekamų šios srities tyrimų rodo, jog yra ryškus genetinis hiperaktyvumo polinkis. Dvynių tyrimai parodė, kad daugiau nei 75 proc. atvejų šį sutrikimas paveldimas. Dažnai ir patys tėveliai sako, kad vienas ar abu vaikystėje buvo išskirtinai pasižymėję nenuoramos. Taip pat nustatytas ryšys tarp nėščiųjų rūkymo ir vaikų hiperaktyvumo.

Ar dažnas šis sutrikimas?

Taip, tai vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų tarp vaikų ir paauglių. Įvairiose užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad hiperaktyvūs yra nuo 4 iki 8 proc. vaikų, berniukų 3–5 kartus daugiau nei mergaičių. Kauno mieste ir rajone atlikto epidemiologinio aktyvumo bei dėmesio sutrikimo tyrimo rezultatai parodė, kad 5,2 proc. pradinių klasių moksleivių yra hiperaktyvūs.

Kokių problemų hiperaktyviems vaikams kyla mokykloje, namuose?

Kryptingumo, kantrybės ir pastovumo stoka, tendencija pradėti kitą darbą nebaigus pirmesnio, nuolatinė, prastai reguliuojama ir per daug aktyvi veikla paprastai neigiamai veikia vaiko gyvenimą namuose ar ugdymo įstaigoje, bendruomenėje. Hiperaktyviems vaikams sunku išlaikyti gerus santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, pritapti prie kolektyvo, sunku išsėdėti ir dirbti per pamokas, nukenčia jų pažangumas, formuojasi prasti mokymosi įgūdžiai.

Tokie vaikai nuolat patiria nesėkmių, juos dažnai bara, kritikuoja, baudžia ir namuose, ir ugdymo įstaigoje, todėl vystosi menka savivertė, nepasitikėjimas savimi. Hiperaktyvūs vaikai dažniau nei bendraamžiai patiria fizines traumas, smurtą ir bando žudytis.

Kaip tokiems vaikams padėti?

Hiperaktyvumo gydymas yra ilgalaikis, kompleksinis. Padėti vaikams turėtų medikai, pedagogai ir visa šeima. Svarbu kuo anksčiau nustatyti vaiko aktyvumo bei dėmesio sutrikimą ir suteikti sistemingą, įvairiapusišką pagalbą, nes negydomas hiperaktyvumas labai sutrikdo psichosocialinę adaptaciją visuomenėje.

Žodis „hiperaktyvus“ reikštų normą viršijantį aktyvumą, o iš tiesų šie vaikai turi mažai energijos. Jie greitai pavargsta, persisotina informacija. Kai išsenka energija, vaikas susijaudina, pradeda kvailioti, nelieka jėgų kryptingai, valingai veiklai. Labai svarbu padėti vaikui nusiraminti. Namuose, mokykloje reikia sudaryti sąlygas pabūti vienam, paklausyti raminančios muzikos ar kitaip pailsėti.

Artimieji kartais klaidingai įsitikinę, kad šie vaikai turi išlieti energiją sporto treniruotėse, lankyti įvairius būrelius. Tačiau po treniruotės vaikas jau neturi jėgų ruošti namų darbų, prastėja mokymosi rezultatai, atsiranda elgesio problemų. Tėvai dažnai skundžiasi, kad namuose vyksta nuolatinis karas dėl pamokų ruošos, kitų elementarių vaiko pareigų.

Pastovi dienotvarkė, paliepimų, nurodymų struktūra, aiškių elgesio ribų nustatymas šeimoje labai reikalingi ir teigiamai veikia vaikų elgesį. Itin svarbu, kad tėvai sutartų auklėjimo klausimais. Kiekvienam hiperaktyviam vaikui turėtų būti sudaromas individualus gydymo planas, parenkamos tinkamos priemonės, jų eiliškumas. Visi vaiką auklėjantys, ugdantys žmonės turėtų jo laikytis.

Verta žinoti

Pasak psichiatrės psichoterapeutės Vidos Matulionienės, specialios pedagoginės priemonės mokykloje ar darželyje turėtų padėti vaikui geriau susikaupti, dirbti ir bendrauti kolektyve, formuoti tinkamus mokymosi įgūdžius, skatinti iniciatyvumą, stiprinti savivertę, mažinti emocines ir elgesio pasekmes. Taip pat būtina pasirūpinti vaiko fiziniu aktyvumu, tinkama mityba, dienos režimu.

Rekomenduojama kiek įmanoma sumažinti ar visai neduoti vaikams maisto produktų, turinčių salicilatų, fosfatų, dirbtinių dažiklių, kvapų, konservantų, daug cukraus. Jie turi gauti pakankamai vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Psichologinė pagalba taikoma siekiant išmokyti vaiką kontroliuoti impulsyvumą, valdyti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, savireguliaciją, bendravimo įgūdžius, keisti netinkamą elgesį, užbaigti paskirtas ar pradėtas užduotis, tinkamai organizuoti ir planuoti savo veiklą. Tai gali būti atliekama individualiai ar grupėje.

Ar žinote, kad ...

Jei žmogui tenka nuolat dirbti itin triukšmingoje aplinkoje (kai triukšmo lygis viršija 85 decibelus), jo klausa gali negrįžtamai susilpnėti. Šis sutrikimas dėl kasdienio triukšmo paprastai išryškėja po 10–20 metų.

Graikiniai riešutai yra sveikiausi ir žmogaus organizmui naudingiausi iš visų riešutų. Juose yra daugiausia antioksidantų, saugančių nuo įvairių ligų. Oksidacijos metu antioksidantai sustabdo grandininę reakciją, kuri naikina ląsteles.

Dažnai galvą skauda dėl kaklo įtempimo.

Per dieną žmogaus kūnas per odą, plaučius, inkstus ir žarnyną praranda 10–12 puodelių vandens. Būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgius galima išgyventi iki 40 dienų, o negėrus mirštama aštuntą parą.

Lengviausia užmigti valandą dvi prieš vidurnaktį. Tada organizmas pagamina daugiausia miego hormonų (melatonino).

Psichologai teigia, kad mėlyna spalva ramina. Jei dažnai tenka patirti stresą, patariama visuomet po ranka turėti vieną iš mėlynųjų akmenų. Brangakmenių žinovai tvirtina, kad turkis, akvamarinas, kiti mėlynieji kristalai padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, atgauti dvasios pusiausvyrą.

Vainikinių arterijų ligos priepuolių ir širdies veiklos sutrikimų dažniausiai pasitaiko anksti ryte, kai po miego busdamas organizmas patiria stresą.

Nereguliarus gyvenimo būdas suardo biologinį ritmą, kenkia sveikatai. Tų profesijų žmonės, kurių darbo laikas nenormuotas, paprastai būna nervingesni, lengviau pasiduoda depresijai, jų organizmas ne toks atsparus ligoms. Mokslininkai įtaria, kad išsiderinęs biologinis laikrodis gali lemti netgi auglių atsiradimą.

Darniai skambanti liaudies ar klasikinė muzika gerina virškinimą, malšina skausmus, gydo širdies bei dvasios ligas. Net augalai, skambant J. S. Bacho sonatoms ar A. L. Vivaldžio instrumentiniams koncertams, derlingiau auga, o gyvuliai tampa sveikesni. Psichologų teigimu, muzika galima gydyti depresiją, neurozę, širdies ir kraujagyslių ligas, numalšinti skausmą.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Studentą nusikaltėliu pavertusiems prokurorams – skaudus antausis: tiesa net nerūpėjo (4)

Joks asmuo negali būti pripažintas dėl nusikaltimo, jeigu jo nepadarė arba – nesurinkta...

Viena mįslingiausių bylų: svarbios užuominos praleistos jau per pirmąsias trimetės dingimo valandas? (12)

Jau praėjo 11 metų nuo tada, kai Portugalijoje iš vieno atostogautojams nuomojamo buto dingo...

Šaltibarščių ir cepelinų kainos Palangoje: skirtumai bado akis (126)

Į Palangą atvykstantys poilsiautojai mielai skrandžius lepina lietuviškais patiekalais, tad DELFI...

Po ilgos tylos Adomėnas konservatoriams trenkė durimis ir išklojo nuoskaudas papildyta (120)

„Sudie visa tai. Kiekviena politinė karjera baigiasi žlugimu“, - tokiu įrašu anglų kalba po...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (1365)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti (4)

Šiais vartotojiškumo laikais vis dažniau kyla klausimų dėl finansinių sprendimų priėmimo ir...

Tunisiečių siaubu virtęs Lukaku lygiuojasi į Ronaldo 5:2 (40)

Pasaulio čempionato šeštadienio futbolo dozė startavo ypač rezultatyviomis G grupės...

Lazdijų centre užsiliepsnojo prekybos centras „Aibė“ (4)

Šeštadienį, apie 16 val., Lazdijų miesto centre užsiliepsnojo pastatas, kuriame įsikūręs...

Moters pagalbos šauksmas: kur dėtis po skyrybų su vaikais? (382)

Su vyru besiskirianti moteris atsidūrė akligatvyje – turi išsikraustyti iš namų, socialinio...

Kaune ant kojų sukeltos spec. tarnybos – Aleksoto aerodrome sudužo lėktuvas papildyta (120)

Šeštadienį, 13.53 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...