Mažieji gali būti apgauti, pažeminti ir apvogti. Taip pat nusikaltėliai iš jų kur kas lengviau išvilioja asmens duomenis ir netgi įtraukia į pornografijos liūną. Tam, kad atžala internete jaustųsi saugiai, tėvai privalo žinoti ir laikytis keleto paprastų taisyklių.
1. Kontroliuoti, kokiose svetainėse lankosi vaikas.
Prieš leisdami vaikui naršyti internete, tėvai turi nustatyti aiškias ir griežtas taisykles. Visų pirma tikrinti, kuriuose puslapiuose ir kaip dažnai atžala lankosi bei kokią informaciją skelbia. Tol, kol gimdytojai teisiškai atsakingi už savo atžalą, jie turi teisę žinoti, ką ji veikia virtualioje erdvėje, nes nusikaltus bausmės bus taikomos jiems. Interneto naršyklės istoriją labai lengva pašalinti, todėl vaikas neturėtų žinoti, kada jo veiksmai bus tikrinami.
Žinoma, tėvai jokiu būdu neturi žeminti atžalos ir nuolat jai priminti kiekvieną „nuklydimą“ į žaidimų svetaines ir pan. Gimdytojų pareiga – apsaugoti vaiką, o ne nubausti ir piktybiškai kontroliuoti jo gyvenimą. Jeigu tėvai pasitiki atžala, tuomet tą galima daryti rečiau.
2. Supažindinti su internete slypinčiais pavojais.
Nors vaikai internetu naudojasi kur kas dažniau nei tėvai, tačiau apie jame slypinčius pavojus žino nedaug. Tėvai, norintys apsaugoti atžalą, privalo nuolat su ja apie tai kalbėtis. Galima paprašyti informatikos mokytojų, kad plačiau papasakotų apie interneto žalą ir naudą. Taip pat pasidomėti įvairiais lankstinukais, mokomaisiais filmukais ir kita medžiaga, skirta norintiems internetu naudotis saugiai.
3. Išvengti patyčių ir su jomis kovoti.
Labai svarbu atžalai paaiškinti, kad patyčioms ne tik realiame gyvenime, bet ir virtualioje erdvėje – ne vieta. Pastebėjus, kad internete pasirodė neigiama informacija apie jūsų ar svetimą vaiką, būtina nedelsiant apie tai informuoti tinklapio administratorius ir paprašyti ją pašalinti bei kreiptis į teisėsaugos ar vaikų teises ginančias institucijas. Atžala privalo žinoti, kad internete paskelbti įžeidžiantys komentarai ar nuotraukos gali įskaudinti kitą žmogų. Be to, galima sulaukti ir griežtesnių bausmių.
Tėvams pastebėjus, kad virtualioje erdvėje iš kitų šaiposi jų vaikas, būtina imtis atitinkamų veiksmų: priversti atžalą kuo skubiau pašalinti tokią informaciją, atsiprašyti įžeidinėjamo asmens ir skirti bausmę. Galima laikinai riboti naudojimosi internetu laiką ir dažniau tikrinti vaiko naršyklės istoriją.
4. Kalbėtis apie privatumą ir saugumą.
Labai dažnai mažieji įvairiuose socialiniuose tinklapiuose ar kitose svetainėse skelbia asmeninę savo ir šeimos narių informaciją, dalijasi nuotraukomis ir pan. Iš mažųjų pasisakymų virtualioje erdvėje nesunku suprasti apie šeimos finansinę padėtį, būsimų atostogų planus ir pan.
Vaikas tikriausiai niekada tokių dalykų nepasakotų žmogui, sutiktam gatvėje, tačiau mielai tuo dalijasi su interneto „draugais“. Tam, kad tokia informacija nebūtų panaudota piktiems tikslams, atžalai reikia paaiškinti, ką galima skelbti viešai, o ko ne.
Taip pat papasakoti apie vagysčių internetu atvejus ir kaip nuo jų apsisaugoti. Vaikas neturi žinoti, kur yra laikomi šeimos banko sąskaitų duomenys ir kiti finansiniai dokumentai. Sukčiams tai – tikra dovanėlė.
5. Apsaugoti kompiuterį nuo pavojingų programų.
Įvairios programos, galinčios „vogti“ kompiuteryje esančius duomenis ir gadinti įrangą, – virtualaus pasaulio rykštė. Tam, kad vaikas internete jaustųsi saugiai, reikėtų nepamiršti antivirusinių programų, taip pat ištrinti nereikalingus duomenis. Vaikas turėtų žinoti, kokių svetainių reikėtų vengti, kaip nesusivilioti siūlomomis dovanomis, nespausti neaiškių nuorodų ir kitų dalykų, reikalingų apsisaugoti nuo interneto erdvėje klaidžiojančių virusų.
6. Išmokyti saugotis nepažįstamųjų.
Internete galima būti kuo tik nori – tai viena pavojingiausių virtualios erdvės galimybių. Piktų kėslų turintis vyras gali tapti miela mergaite, apsimetančia gera ir supratinga drauge. Pavojingas sukčius – tokį pat pomėgį turinčiu berniuku ir pan. Virtualaus „bičiulio“ įkalbėtas vaikas gali atskleisti slaptažodžius, siųsti įvairias nuotraukas ir pan.
Nusikaltėliai tokią informaciją panaudos tikrai ne geriems darbams – vaikas gali nukentėti nuo seksualinių maniakų, įvairių sukčių, šantažuotojų ir t. t. Tėveliai turėtų domėtis, su kuo bendrauja atžala, ypač jeigu pasikeičia vaiko elgesys, jis tampa piktas, irzlus arba nusiminęs, nekalbus ir pan.
Įdomu
Tarptautinis tyrimas rodo, kad pusė Lietuvos vaikų internete bendrauja su realiai nepažįstamais asmenimis.
Šiuolaikiniai vaikai prie kompiuterio praleidžia vidutiniškai 48 val. per savaitę.
Apie 40 % internetu besinaudojančių mažylių nuolat skelbia savo asmeninę informaciją.
Vienas iš trijų internete ieškomų failų susijęs su pornografija.
Daugiau negu pusė internetu atsisiunčiamų failų – nelegalūs.
