aA
Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai iš tiesų ta kryptis, kuri padarys vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?
Švediškas stalas mokyklose – vieni alkani, kiti persivalgę?
© DELFI / Karolina Pansevič

VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė pranešime spaudai pateikia savo nuomonę.

Tiek sveikatos specialistai, tiek tėveliai, tiek vaikų maitintojai siekia, kad vaikų mityba būtų subalansuota, įvairi, reguliari, patenkintų fiziologinį sotumo jausmą ir vaikai valgymų metu nepersivalgytų. Kuo skiriasi šiuo metu galiojanti vaikų maitinimo tvarka mokyklose nuo planuojamos priimti?

O gi tuo, kad vaikas ne tik turės pasirinkimą, bet bus sudarytos sąlygos įsidėti maisto pačiam. Ar tai problemos sprendimas, kad vaikai valgytų sveikiau? O gal laukiamas atvirkštinis efektas?!

Ne vienas lietuvis atostogavo šiltuose kraštuose, kur pasirenkamas maitinimas „viskas įskaičiuota“ ir matė savo tėvynainius, kuriems maitinimas tiekiamas švediško stalo principu, ir turbūt atkreipė dėmesį, kokios porcijos ir maisto kiekiai būna žmonių lėkštėse ir kiek po to maisto tose lėkštėse paliekama. Taip pat retas kuris po tokių atostogų nepriauga 2–5 kg. O jei taip kasdien? Gal norėdami tiekti maitinimą vaikams švediško stalo principu siekiame aplenkti net už Atlanto esančius nutukimo ir antsvorio rekordininkus?

Vaikas ateina prie stalo alkanas ir turintis visai laisvą pasirinkimą ir kas gi nutinka? Jis mėgsta kotletus – dedasi juos, mėgsta bandeles – dedasi jas, mėgsta bulvių košę – valgo vien ją. Vaikas nemėgsta daržovių – nesideda, nemėgsta troškinių – nesideda, nemėgsta žuvies – nesideda. Vieni suvalgo visus kotletus, kitiems lieka tik bulvių košė, o pabaigoje dienos pilni kibirai daržovių išmetimui. Ar tokia vaikų mityba bus subalansuota, įvairi?

Raminta Bogušienė
Raminta Bogušienė

Turbūt atsakymas aiškus visiems, tad tikrai galime laukti atvirkštinio efekto. Jau nekalbu apie chaosą mokyklų valgyklose, vieni persivalgę, kiti alkani. Ar tokia šiuolaikinės sveikatos politikos kryptis? Ar siekiama sudaryti chaosą ir duoti vaikui, kurio mitybos raštingumas nebuvo ugdytas nuo mažumės, pasirinkti. Duok vaikui rinktis tarp picos ir troškinio, žinoma, kad rinksis picą! Ji juk galima mokyklose, nes jokie vaikų maitinimo teisės aktai to nedraudžia. Mokyklose šiai dienai pavienių patiekalų sąraše gali būti mėsainiai, picos, dešrainiai, tai legalu, tik pagamintame patiekale turi būti ribojama druskos iki 1 g/100 g.

Rūkyti mėsos gaminiai gali būti tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, patiekalai neturi kartotis savaitės bėgyje. Jei nemokamas maitinimas socialiai remtinų vaikų, sakyčiau, jiems pasiseka labiau ir valstybė jų sveikata rūpinasi atsakingiau, nes jie maitinami ne pagal pavienių patiekalų sąrašą, o pagal subalansuotą valgiaraštį, nors ir ten yra trūkumų, tačiau bent jau vaikas neturi improvizacijų – bandelė ar troškinys.

Iki šiol mokyklose vaikai turi pasirinkimą iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Vaikas gali rinktis valgyti – troškinį, ar kotletą su bulvėmis ir salotomis, o gal tik salotomis be bulvių. Visada buvo ir yra šis pasirinkimas ir atleidimo linija, tik įdeda pagal vaiko prašymą virėja, o ne pats vaikas.

Žinoma, vaikas gali rinktis ir tarp mokyklos bufeto, šviežiai ruošiamų patiekalų ir užkandinių šalia mokyklų. Jei pasirenkama pirmas variantas, vaikas mokyklose pietums valgo bandeles, saldžius gėrimus, jei trečias, vaikas valgo bulvių traškučius, sausainius, saldainius, šokoladinius batonėlius, dar saldesnius ir net gazuotus gėrimus, kebabus, picas ir t.t. Tačiau vaikas turi pasirinkimą valgyti mokyklose šviežiai paruoštą, šiltą maistą. Sveikatos išsaugojimo prasme tai, kad vaikai jau dabar turi pasirinkimą, mokyklose problemos nesprendžia, o jei turės galimybę dar pats įsidėti maisto – problema tik paaštrės.

Švediško stalo principas galiotų ir būtų vertingas tik tuo atveju, jei būtų kalbama apie nemokamą maitinimą, palankų sveikatai maisto racioną ir visus tokius patiekalus, o vaikui duodamas pasirinkimas, pavyzdžiui, tarp agurko ir pomidoro, bet ne tarp vandens ar saldinto gėrimo, picos ar troškintos žuvies/ keptų garuose daržovių ir virtų grikių.

Ir porcijos dydis turėtų būti nurodytas kaip pavyzdinis – realus patiekalas ar plakatas. Lygiagrečiai turi būti vykdomas vaikų švietimas ir sąmoningumo didinimas, kad vaikai dar ankstyvame amžiuje nepamirštų įsidėti į lėkštę garnyro iš daržovių. Mažieji turėtų būti mokomi, kaip išsirinkti ir susikomplektuoti sveikatai palankią pietų lėkštę. Patiekalai turi būti kokybiški, šiuolaikiški, pateikti patraukliai, kad vaikų neviliotų šalia mokyklų esančios užkandinės.

Apibendrinant reikėtų akcentuoti, ką būtina daryti norint išsaugoti vaikų sveikatą: vaikų maitinime rūpinkimės kokybiškų žaliavų tiekimu, mokykime dietologus sukurti sveikatai palankų racioną, virėjas mokykime pagaminti sveikatai palankius, kokybiškus bei patrauklius patiekalus vaikams. Ugdykime vaikų sąmoningumą, formuokime valgymo kultūrą ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namuose, vykdykime kompleksinį švietimą vaikų ir juos supančiųjų suaugusių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ar dėl karantino galioja force majeure aplinkybės: kurį laiką dar žadama gyventi taip „ekstremaliai“ (6)

Šalyje paskelbus karantiną gyvenama ekstremaliu režimu – nuo vieno Vyriausybės sprendimo iki...

Po virtinės kruvinų incidentų pasienyje Kinija ir Indija dislokuoja tūkstančius karių, baiminamasi atviro konflikto (56)

Gegužės 5 d. tarp Indijos ir Kinijos karių prie Pangongo ežero, esančio 4270 metrų aukštyje...

Berniukas gimė sveikas, bet netrukus pastebėjo nerimą keliančius požymius: kraujo tyrimai buvo netikėti (106)

Kauniečiai Gintarė ir Rytis Rudzinskai 2016 m. susilaukė sveiko berniuko, kurį pavadino Bernardu....

Dešrelės dabar ir seniau: kodėl pasikeitė jų skonis, ar tai pavojinga (17)

Ar teisus žmogus, kuris sako, kad prieš dvidešimt metų tos pačios rūšies dešrelių skonis buvo...

Lietuvos oro uostai pandemijos akivaizdoje: derasi dėl krypčių atvėrimo, buvo daugiau neįleistų keliautojų (50)

Lietuvos oro uostams praėję metai buvo rekordiškai sėkmingi. Dar prieš karantiną skelbta apie...

Sielą ir kūną viešai apnuoginti nebijanti Rekašiūtė: tai, ką rašau ir fotografuoju, yra mano minčių dienoraštis (15)

Viena ryškiausių šalies fotomenininkių, savo nuotraukomis paliečianti mases ir gebanti pajausti...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis

Kaip „Nirvana“ gitaristas tapo specialiųjų pajėgų kariu

Vieną dieną tu groji sausakimšame prirūkytame klube ir vietinė publika tikraja to žodžio prasme...

Jauna šeima susiruošė pirkti butą – nuėję į banką gavo it skuduru per veidą (567)

Šeima – visuomenės pagrindas? Tik jau ne Lietuvoje. Noriu viešai pareikšti pasipiktinimą visa...

Tragiškai žuvusio pareigūno kolegos jo atminimą kviečiami pagerbti švyturėliais, jautri akcija vyks visoje Lietuvoje (75)

Visos Lietuvos policijos pareigūnai, pagerbdami tragiškai žuvusį kolegą kviečiami pirmadienį,...

Stalo teniso legenda: kaip už savadarbę raketę gruzinas berniukui iš Lietuvos siūlė vagoną mandarinų (9)

„Delfi TV“ laida „Sportinė forma“ apsilankė pas Lietuvos stalo teniso legendą Helmutą...

|Maža didelių žinių kaina