Mano alga juokinga, kai pagalvoji kokį darbą atsakingą dirbam, aišku prie algos prisideda pajamos už piešimo būrelį, tačiau nieko nelieka. Draugas irgi dirbo. Bet kartais ir neužtekdavo iki mėnesio galo. Turiu negrąžintą didelę paskolą, gyvenimo išlaidoms, studijų metais, esame bendrai pasiėmę greitą kreditą.
Visos pajamos eina paskoloms, maistui, butui, nuomai, kurui, na ir labai labai retais atvejais kažkokiam maloniam dalykui. Atrodo, visi už tą patį mokam. O bėda tame, kad mano vaikinas metė viską čia ir išvažiavo dėl mūsų į UK susitaupyti pinigų.
Taip, ten pinigai geri. Jis per savaitę uždirba tiek kiek aš per mėnesį neuždirbu. Tarp mūsų viskas gerai, tačiau norint sutaupyti dideliems tikslams reikia važiuot dviems. O va čia ir bėda. Aš be proto bijau. Bijau imt ir viską čia mest (nors žinau, kad manęs darbe visada lauks grįžtančios), bijau ten nusivilti, bijau atsisakyti mėgstamo darbo dėl pinigų. Aišku, viskas bendram tikslui. Mes net negalim vestuvių išsikelti, kad ir pačių kukliausių.
Be proto norim vaikų. Esam labai užsispyrę ir nenorim gyventi iš tėvų kišenių. Todėl pradėjau svarstyti emigruoti. Bet aš labai bijau. Aišku, jei nepatiks – visada grįšim, tačiau kur? Nei būsto, nei gerai apmokamų darbų… Bent jau būsto paskolai kažką uždirbtume, tam įnašui… Esu visiškai sutrikus. Visada viską sprendžiu pati ir mano sprendimai būna geri. Tačiau dabar… Man labai reikia Jūsų patarimo, iš anksto esu dėkinga.
Dominyka (vardas pakeistas)
Pataria psichologė Radvilė Ramonaitė – Nagy
Laukiant svarbiems gyvenimo pokyčiams apsispręsti yra daug sunkiau. Gerai, kad to nedarote skubotai ir ieškote daugiau informacijos, kuri Jums galėtų padėti priimti tinkamiausią sprendimą. Prieš žengiant svarbų žingsnį visada reikia sau užduoti kelis svarbius klausimus.
Sakote, kad norite sutaupyti dideliems tikslams – vestuvėms, vaikams, savo būstui, tačiau bijote atsisakyti mėgstamo darbo dėl pinigų, bijote nusivilti. Kuomet kyla daug abejonių, baimių, visada turime pažvelgti į save – atsakyti, kas yra svarbu MAN, kokios yra MANO vertybės, ko AŠ noriu pasiekti gyvenime? Ar pirmoje vietoje būtų Jūsų mėgstamas darbas, materialinis saugumas, šeima, laikas ar pinigai, Jūsų santykiai su draugu, tėvais, ar kažkas dar kito? Jei vertinate kelis, rodos vienodai svarbius, dalykus, įsivaizduokite, kad juos svertumėte ant svarstyklių – jie Jums turi asmenišką svorį (svarbą).
Kartais padaryti sprendimą mums gali padėti ir jausmai – atsakykite sau, kaip aš jausiuosi darydama vieną arba kitą dalyką (kaip aš jausiuosi likdama/ kaip aš jausiuosi būdama emigracijoje)? Galbūt yra ir kitų baimių: ar svarstote, kaip atstumas ir laikas gali įtakoti santykius, ar bijote nusivilti savimi, ar Jums rūpi, kaip tokį žingsnį (ar galimą nesėkmę) įvertintų tėvai ar kiti? Stokite į akistatą su visomis savo baimėmis. Atsakykite sau – ko aš iš tikrųjų bijau?
Dažnai baimę sukelia pats neapibrėžtumas – nežinojimas, o kaip bus, kiek laiko tai truks, kaip aš tai atlaikysiu? Tačiau visada galime suteikti savo apsisprendimams saugesnę struktūrą. Visų pirma, aiškiai matykite norimus pasiekti tikslus? Jei bijome nusivilti, turime aiškiai sau įvardinti, kokie yra mūsų lūkesčiai (ar jie yra realistiški?). Toliau, apsibrėžkite laiko terminą – per kiek laiko aš sieksiu tai įgyvendinti – mėnesį, pusmetį, metus? Taip pat, apsvartykite, ką aš daryčiau, jei man nepasisektų, koks būtų blogiausias scenarijus – ką tuomet aš daryčiau kitaip?
Mes neprivalome žiūrėti į visus sprendimus, kaip į galutinius (nekeičiamus). Žinoma, sprendimai įtakoja ir keičia mūsų gyvenimus, tačiau jei juos vertintume kaip tarpinę stotelę, svarbiam tikslui pasiekti, kaip į laiko periodą mūsų gyvenime, kuris vistik praeis, ir, galbūt, net kaip į galimybę patirti kažką naujo ir iš to mokytis – visa tai padėtų sumažinti mūsų įtampą ir baimes.