aA
Laisvalaikis daugelyje namų – vis trumpesnis laikas. Net tokie užsiėmimai, kurie turėtų teikti džiaugsmą ir atsipalaidavimą, kaip sportavimas, daugeliui vaikų tampa įtampos šaltiniu. Tačiau be susirūpinusių vaikų yra dar susirūpinę suaugusieji – daug tėvų skundžiasi, kad ne tik jie turi labai mažai laiko vaikams, bet ir jų vaikai turi nedaug laiko jiems, kadangi jų dienotvarkė perpildyta treniruotėmis, šokių bei dailės pamokomis ir namų darbais.
Šeima, tėvas su vaikais, žaidimai
© Corbis/Scanpix
Ar nevertėtų susirūpinti dėl pervargusių vaikų, augančio susižalojimų treniruočių metu skaičiaus ir sugrįžti į žaidimo “klasėmis”, slėpynių dienas, kai vaikiški žaidimai buvo džiaugsmas, o ne rūpestis, kaip namo parnešti trofėjų.

Dr. Alvinas Rosenfeldas, Niujorko psichiatras ir knygos “Pervargę vaikai” autorius, pastebi: “Atsitiko taip, kad vaikystė tapo profesija. Tėvystė tapo konkurencingiausia sporto šaka Amerikoje.” Atsakydamas tėvams, užrašantiems savo vaikus į kelis sporto būrelius iškart, Rosenfeldas pažymi: “Liūdina tai, kad nepaisant visų įrodymų, jog tai nėra gerai, egzistuoja toks socialinis spaudimas – jei to nedarai, esi aplaidus, blogas tėvas.”

Be abejo, vaikai ir paaugliai turi sportuoti, lankyti muzikos ir dailės pamokas. Sveikintinas jų dalyvavimas savanoriškoje veikloje, nes taip jie mokosi duoti kitiems. Vis dėlto kai tie užsiėmimai perpildo visą vaiko dieną, kai jie persmelkti konkurencijos dvasia ir naudojami kaip “gerų tėvų” kriterijus, turime sustoti ir paklausti, ar tikrai norime turėti skubinamus, neramius, nervingus vaikus.

Galima būtų suabejoti suplanuoto vaikų laiko efektyvumu, įtraukiant taipogi ir namų darbų, kuriuos jiems reikia atlikti, kiekį. Kai kurie tėvai teigia, jog jei tas laikas būna nesuplanuotas, vaikai tuomet trokšta žaisti kompiuterinius žaidimus. Tokiu atveju tėvai turėtų prisijungti prie žaidimo (o tai ir būdas stebėti tų žaidimų turinį), bet taipogi ir nustatyti laiko limitą kompiuteriniams žaidimams.

Kai kada tėvai tiesiog neranda laiko paprasčiausioms linksmybėms. O juk labai svarbu būti spontaniškam ir kūrybingam.

Dr. Nedas Hallowellas knygoje “Suaugusiųjų laimės šaknys - vaikystėje” perspėja: “Mes pernelyg pabrėžiame pažymių ir kitų išmatuojamų pasiekimų svarbą, o per mažai vertiname išradingumą, optimizmą, bendravimą, kūrybingumą, daugelį artimumo formų – tokių kaip draugystę, šeimą, bendruomenę, dvasingumą, meilę gamtai, komandinį žaidimą ir taip toliau. Puiku, kai pabrėžiama gerų pažymių svarba, jei taip pat išlaikoma pusiausvyra pabrėžiant emocinės sveikatos svarbą.”

N. Hallowellas pabrėžia žaidimo kaip džiaugsmo šaltinio svarbą. Jis apibrėžia žaidimą kaip “bet kokią veiklą, kur yra erdvės spontaniškam atradimui ir/arba pokyčiui… Žaidimo priešingybė – daryti tiksliai tai, kas pasakyta daryti. Mokymasis mintinai – žaidimo opozicija; kita vertus, sugalvoti būdų, kaip lengviau mokytis mintinai, gali būti labai žaisminga… Priežastis skatinti vaikus žaisti nėra vien tik tai, kad žaidimai – puikus dalykas pats savaime – nors taip ir yra. Kai vaikas žaidžia, jis išmoksta ypatingo įgūdžio – įgūdžio žaisti – ir tai naudingiau nei bet kas kita. Gebėjimas žaisti, kūrybingai praleisti laiką, nesvarbu, kur esi ar ką darai, yra visų atradimų, visos kūrybinės veiklos pradžia.”

N. Hallowellas siūlo surasti laiko žaidimams; apriboti elektroninius žaidimus, neperkrauti vaikų veikla, kuri atimtų iš jų galimybę neplanuotiems žaidimams; nepaversti vaikų treniruočių įtempta konkurencijos kupina drama; pasistengti surasti vietą, kur vaikai galėtų ramiai žaisti vieni; tegu humoras pagyvina jūsų šeimos gyvenimą.

Žinoma, kad tokie žaidimai, kuriuos mėgsta ikimokyklinukai, netruks amžinai. Vis dėlto norėtųsi tikėti, kad žaidimai truks visą gyvenimą. Tėvai dažnai sako: “Norėčiau pažaisti, bet neturiu laiko. Jie lanko futbolą, šokių pamokas, skautų būrelį ir ruošia namų darbus.” Visa tai svarbu, kai kuriuose užsiėmimuose yra žaismingumo, bet mes turime užsitikrinti progą pažaisti su savo vaikais, - kad mūsų vaikai matytų mus žaidžiančius ir tiesiog tuo besimėgaujančius.

O kokia alternatyva, jei mes to nedarysime? Juk norime, kad vaikai kažko pasiektų, kad jiems sektųsi, bet taip pat norime, kad jų pasiekimai būtų išmatuojami ne tik pažymiais ar taškais, bet ir gebėjimu būti žaismingais, spontaniškais, bendrauti su kitais bei juoktis. Juk norėtume, kad “skubinami”, “įtampos kamuojami” neramūs vaikai virstų vaikais, kurie niekad nepraranda gebėjimo žaisti, kurie niekuomet nepriima savęs pernelyg rimtai, ir iš paprasčiausių veiksmų sugeba išgauti džiaugsmą bei pažinimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (20)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (55)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (217)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (35)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (15)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (96)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (23)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (18)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...

Okinavos ilgaamžių paslaptis – kitokia mityba (6)

Įvairių šalių gyventojai nuo seno ieško jaunystės eliksyro, o neseniai buvo susidomėta...