aA
„Nieko neturiu prieš gyvūnus, bet kai kurie jų šeimininkai yra tikri paršai“, – dauguma pritariamais komentarais sutiko naują aplinkos ministro inicijuotą įstatymo pataisą padidinti baudą už nesurinktus šunų ekskrementus. Ar tai padės pakeisti netvarkingų šunų savininkų požiūrį į aplinką?
© Shutterstock nuotr.

Patikslintas teršalų sąrašas

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pavedė nustatyti griežtesnę tvarką šunų savininkams, nesurenkantiems savo augintinių ekskrementų ir teršiantiems aplinką. Netvarkingi šunų šeimininkai turės atlyginti aplinkai padarytą žalą – sumokėti 500 litų.

Pasak V. Mazuronio, jau ne vienus metus kalbama, kad mūsų viešosios erdvės vis labiau dergiamos šunų ir kad retas jų šeimininkas surenka savo augintinių „žymes“. Jau peržengiamos visos toleruotinos ribos, nes užterštos vaikų žaidimo aikštelės, žalieji plotai.

„Vien kalbomis ar moralais, kaip matyti, nieko nepakeisime. Manyčiau, kad ir labai netvarkingas šuns šeimininkas pasvers, ar geriau neteršti, ar mokėti pusę tūkstančio litų“, – sako aplinkos ministras V. Mazuronis.

Ministro įsakymas patvirtino naują skaičiavimo metodiką už atliekas, teršiančias aplinką. Anksčiau nebuvo nustatytas minimalus taršos kiekis, o dabar šunelio palikti ir jo šeimininko nesurinkti ekskrementai patenka į nepavojingų atliekų sąrašą. Pažeidėjas gali būti baudžiamas 500 litų bauda. Kaip ir kitus aplinkos teršimo atvejus, taip ir nesurinktus šunelių ekskrementus turi užfiksuoti aplinkos apsaugos inspektoriai.

Apie aplinkai padarytą žalą gali pranešti ir gyventojai. Interneto portalų komentaruose jau rengiamasi mūšiui – prie šunų pasivaikščiojimo vietų pažeidėjų lauks gyventojai su fotoaparatais. O ką daryti, kai gretimo namo gyventojas savo šunį atveda prie kaimyno tvoros? Taigi, šunelių mylėtojai, geriau eidami pasivaikščioti su augintiniu, pasiimkite ir maišelį. Ir jums bus maloniau, ir praeiviams nereikės saugotis, kad neįliptų į šviežią „pyragėlį“.

Rankinėje ir kišenėse – po maišelį

Radijo ir televizijos laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė namie laiko tris taksus. Jos veislyne „Marselio kompanija“ šiuo metu yra dešimt šunų, tačiau visi auga su atsakingais ir krūveles renkančiais šeimininkais. Ir Skaivos rankinėje ar kišenėse visuomet yra maišelių. Ir ne vienas, o keli. „Tiek, kad visada užtektų“, – sako taksų augintoja.

Skaiva Jasevičiūtė
Skaiva Jasevičiūtė
© Asmeninio archyvo nuotr.

S. Jasevičiūtė entuziastingai sveikina naują tvarką dėl padidintų baudų – seniai taip reikėjo! „Manau, kad didelės piniginės baudos yra veiksminga auklėjamoji priemonė. Latvijoje už paliktą krūvelę šunų parodoje gali tekti susimokėti 500 latų, todėl ten švaru ir gražu. Griežta tvarka ir Estijoje. Jeigu nepadeda kitos priemonės, baimė netekti pinigų privers susiimti ir mūsiškius“, – mano Skaiva.

Taksų augintojos manymu, dar reikėtų didesnės socialinės reklamos, kuri priverstų susimąstyti apie teršiamos gamtos žalą mums patiems: „Juk po tas pačias apdergtas pievas mes patys vaikštome, vedžiojame šunis. Jei nenori įlipti į svetimą š..., pasistenk, kad niekas neįliptų ir į tavo
šunišką reikalą.“

Skaiva apgailestauja, jog mato netvarkingai besielgiančius kitų augintinių šeimininkus.

„Tenka ir sudrausminti. Gražiai paprašius žmogaus ir padavus jam maišelį, dažnai pavyksta problemą išspręsti gražiuoju“, – sako Skaiva. Su savo bičiuliais, kurie augina šunis, apie tokius dalykus net nekalba – tai savaime suprantama. Jei žmonės pasiryžo įsigyti šunį, kartu turi žinoti, kad teks ir jų ekskrementus rinkti. Ir ne dėl baudų, o todėl, jog kitaip tiesiog negražu.

Vis dėlto S. Jasevičiūtė nėra kokia švaros maniakė, kad visiems pamokslus skaitytų ir rinktų svetimų augintojų paliktas krūveles. „Tačiau tokius vaizdus matyti yra labai nemalonu“, – prisipažįsta ji.

Specialių konteinerių šunų ekskrementams pas mus beveik nėra. Skaiva matė tik du tokius. „Akivaizdu, kad Lietuvoje trūksta ne tik specialių konteinerių, bet ir šunų vedžiojimo aikštelių. Tačiau maišelių nedraudžiama mesti ir į bendrus šiukšlių konteinerius“, – sako taksų augintoja.

Dirvožemis užkrėstas kirmėlėmis

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė perspėja, kad šunys platina parazitus, kurie, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti pavojingas ligas.

Kasmet Kauno apskrityje registruojama nuo keliolikos iki kelių dešimčių asmenų, susirgusių gyvūnų platinamomis ligomis: pernai vienas žmogus susirgo amebiaze, du liambliaze, 4 echinokokoze, 4 toksoplazmoze, 18 toksokariaze ir 37 askaridoze. Vien per šių metų penkis mėnesius užregistruota 11 askaridoze ir 9 toksokariaze užsikrėtusių gyventojų.

Per šunų ekskrementus dažniausiai užsikrečiama toksokariaze. JAV ir Europos šalių duomenimis, apvaliosiomis kirmėlėmis užsikrėtę apie 80 proc. mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų. Šunų, kačių užsikrėtimas priklauso nuo gyvūno lyties, amžiaus, laikymo būdo. Labiausiai užsikrėtę yra maži ir valkataujantys šunys bei katės.

Pagrindiniai toksokariazės simptomai: karščiavimas, plaučių pakenkimo simptomai, kepenų padidėjimas, įvairūs odos pažeidimai, bendras silpnumas, apetito stoka. Diagnozuoti ligą yra labai sunku, nes toksokariazės simptomai panašūs į daugelio kitų ligų požymius.

Toksokarų kiaušinėliais žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės bei kiti vabzdžiai. Užsikrėsti galima ir per vandenį, užkrėstą toksokarų kiaušinėliais.

Aplinkos teršimas šunų išmatomis tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. Šunys ir katės negydomos nuo kirmėlių, augintinių šeimininkai leidžia teršti išmatomis aplinką. Atlikti tyrimai įvairiose šalyse parodė, kad dirvožemio užteršimas toksokarų kiaušinėliais svyruoja nuo 1–3 proc. iki 57–78 proc. teigiamų mėginių. Ypač užterštas dirvožemis poilsio zonose (parkuose, mokyklų žaidimo aikštelėse, vaikų smėlio dėžėse, kiemuose), kur žmonės dažnai vedžioja šunis. Įvairių šalių tyrimų duomenimis, kaimo vietovėse dirvožemis labiau užterštas negu miestuose, o nuosavų namų zonose – labiau negu mikrorajonuose.

Dažniau užsikrečiama vasarą ir rudenį, kai susikaupia daug subrendusių toksokarų kiaušinėlių, o žmonės dažniau dirba ar poilsiauja lauke. Ypač daug subrendusių toksokarų kiaušinėlių randama spalio–lapkričio mėnesiais. Viename šuns išmatų grame gali būti 10 000–15 000 kiaušinėlių, todėl į dirvožemį jų patenka milijonai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dakaro aidas: Vanago šuolis nosimi į žemę ir Gelažninko smėlyje pamestas motociklas (52)

Šių metų Dakaras Lietuvai ypač sėkmingas – parvežti net du rekordai: 24 vieta galutinėje...

Prezidentinę kampaniją Skvernelis pradeda labai rizikuodamas (1253)

Prezidentinę kampaniją Saulius Skvernelis pradeda reitingų duobėje, pirmą kartą jo karjeroje...

Buvę Motiejūno bendraklubiai mato jo dominavimą Kinijoje: D-Mo vieta – NBA lygoje specialiai DELFI iš Londono (29)

Praėjusią savaitę Donatas Motiejūnas sužaidė rezultatyviausias rungtynes savo karjeroje....

Ekspertai įvertino, kas toliau laukia prezidentinėse varžytuvėse (95)

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad kandidatuos prezidento rinkimuose....

Istorinis Dončičiaus vakaras neatnešė sėkmės „Mavericks“ klubui slovėno trigubas dublis (3)

18 taškų, 11 atkovotų kamuolių ir 10 rezultatyvių perdavimų – tokie skaičiai puošia NBA...

Jūsų nusižengimus matys visi – VMI skelbia, kas atsidurs „gėdos lentoje“ (62)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) pradėjo fiksuoti gyventojų ir įmonių nusižengimus....

Artinasi stingdančio šalčio banga: sinoptikai perspėja iš anksto – viena diena bus ypač nemaloni (12)

Pirmadienio naktį jau kai kur pažnaibys rimtesnis šaltukas. Neigiama temperatūra išliks ir...

Sulaikytas nužudyto Gdansko mero apsaugos vadas (40)

Labdaros renginio , per kurį nužudytas Gdansko meras Pawlas Adamowiczius , apsaugos vadas...

Mačiulis sudalyvavo 10 metų iššūkyje: pažiūrėkite į Lietuvos skaičius (304)

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusį 10 metų pokyčių iššūkį įgyvendino ir ekonomistas...

Pirkėjai nusigręžia nuo daug žadėjusio rajono: koją kiša vienas „bet“ (188)

Vilniaus šiaurinėje dalyje įsikūręs Santariškių mikrorajonas išsisikiria ne tik kaip medicinos...