Darželiai šešių savaičių kūdikiams
Virginija faktiškai neturėjo motinystės atostogų, nes Amerikoje motinystės atostogos yra apmokamos tik šešias savaites. Tad besilaukiančiai mamytei, pasakoja Virginija, alternatyvos yra dvi: arba dirbti iki paskutinės dienos, kol prasideda sąrėmiai, arba išeiti atostogų anksčiau, aukojant laiką, kartu su kūdikiu praleidžiamą jam gimus. „Amerikoje yra lopšelių, kurie priima kūdikius nuo 6 savaičių, arba šeima turi ieškoti auklės, nes auklių pareigą primesti seneliams šioje šalyje nėra įprasta“, – pasakoja Virginija.
Taigi, kai gimė kūdikis, Virginija ėmėsi darželio paieškų. Pagrindiniai kriterijai: kad darželis būtų netoli namų, kad kaina būtų prieinama šeimos biudžetui, kad aplinka būtų higieniška ir kad įstaigoje vaikas būtų lavinamas.
Po pirmojo apsilankymo geros reputacijos darželyje kitoje gatvės pusėje šalia parko, Virginija teigia supratusi, kad ir visi kiti bus panašūs.
Pirma, vaiko išlaikymo kaina darželyje, veikiančiame 40 valandų per savaitę, buvo 900 JAV dolerių. Kadangi Virginijai, kaip ir daugeliui niujorkiečių, iki darbo traukiniu tekdavo važiuoti pusantros valandos, darželyje vaikui tektų prabūti dvylika valandų – viršvalandžiai kainuoja pusantro karto brangiau. Toks malonumas Virginijai būtų atsiėjęs iki 1 400 dolerių per mėnesį. Be to, mokestis buvo mokamas mėnesio pradžioje, tad jei vaikas sirgtų – tai tavo problema (pinigų neatgautumei).
Antras ypatumas – vaikai valgo savo atsineštą maistą (tačiau tai, sako Virginija, dažnai daroma ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl kultūrų skirtumų) ir miega ant grindų atsineštuose miegmaišiuose.
Kitas netoliese esantis Virginijos aplankytas darželis buvo labai panašus, tačiau moterį nustebino visai šalia žaidžiančių vaikų ant laiptelių rūkančios auklėtojos.
Trečias darželis buvo labai geras, nes vadovas turėjo aukštąjį išsilavinimą, darželyje buvo ir specialistas, turintis pirmos medicininės pagalbos sertifikatą, o maistas buvo gaminamas vietoje, tiesa, iš pusfabrikačių. O tada Virginija išgirdo apie dar geresnį darželį, kuriame nutarė apsilankyti.
Šlamšto valgymo filosofija
Virginiją pasitiko didžiulį antsvorį turinti jauna moteris – darželio vadovė, kuri čia vedė ir du savo vaikus. „Ji buvo labai miela, apskritai viskas atrodė miela, gražu ir kūrybinga; vadovė papasakojo apie darželio filosofiją vaikų mitybos atžvilgiu.
Paaiškėjo, kad darželyje dukart per dieną – prieš pietus ir vakarienę – yra įvesta „junkfood“ (arba šlamšto valgymo) valanda. Tai laikas, kai vaikai gali mėgautis bet kokiu savo atsineštu nesveiku maistu ar gauti jo iš darželio „šlamšto“ fondo, kuriame yra kramtomosios gumos, saldainių, bulvių traškučių, koka kolos, beje, darželyje įrengtas net saldainių aparatas. Vadovė paaiškino, kad darželis vadovaujasi filosofija: „Ką drausi, tą vaikas būtinai rinksis, kai „nutrūks nuo grandinės“, todėl geriau leisti išbandyti viską“, – pasakoja Virginija.
Tai jos šeimai pasirodė nepriimtina, ir sudėjus visus pliusus ir minusus, buvo nuspręsta, kad geriau apsimoka vienam iš tėvų pasilikti namuose, nes abejotinų vertybių darželiai vienaip ar kitaip surytų vieno iš tėvų mėnesio atlyginimą.
Tokiems atvejams, kai vaiko priežiūra būdavo būtina, Virginija susirado neoficialią vaikų priežiūros paslaugą teikiančią šeimą, su kuria buvo galima susitarti dėl vaiko priežiūros laiko (užmokestis – 5 doleriai per valandą). Šią paslaugą teikė mama ir dukra, auginanti dvi savo mergaites, šeimoms, kurioms reikalinga pagalba kelioms valandoms. „Kai radau tą šeimą – tai buvo stebuklas ir lobis, išsprendęs mūsų problemas“, – sakė Virginija.
Tiesa, pasakoja Virginija, Amerikoje yra ir nemokamų darželių, kuriuos steigia labdaringos organizacijos, ir į kuriuos gali patekti vaikai, kurių tėvai turi labai mažas pajamas. Virginija neįsiteko į šiuos mažų pajamų rėmus, tačiau turėjo draugę, auginančią du vaikučius, kurios pajamos buvo labai menkos.
„Keletą kartų teko lankytis tokiame darželyje, tačiau visuomet pritrenkdavo darbuotojų nekultūringumas, atsainus ir abejingas požiūris į vaikus, patalpos atrodė nejaukios, per daug prigrūstos vaikų, maitinimo paslaugos ten neteikiamos“, – pasakojo Virginija.
Draugės iš Amerikos: „Lik Lietuvoje“
Aplinkybės susiklostė taip, kad Virginijai su sūnumi teko grįžti į Lietuvą ir apsigyventi mažame Gruzdžių miestelyje Šiaulių rajone. Čia Virginija kreipėsi į vaikų lopšelio-darželio „Puriena“ administraciją.
„Kai sužinojau, kad nuo 8 iki 18 valandos vaikai bus prižiūrimi auklėtojų, įgijusių universitetinį išsilavinimą ankstyvosios vaikystės ugdymo srityje; kad darželyje yra virtuvė, kurioje maistas bus gaminamas iš tikrų produktų; kad čia dirba dietologė, sudaranti meniu; logopedė, medicinos slaugytoja; kad vaikas gauna ir dailės, ir šokio, ir muzikos pamokėles; kad į darželį bent kartą per mėnesį atvyksta meno kolektyvas (cirkas ar teatras) – ir viskas už 160 Lt per mėnesį, – mane vėl ištiko šokas“, – neslepia Virginija.
Amerikoje nemokama veikla, anot jos, apskritai nepraktikuojama ir už viską reikia mokėti papildomai maždaug po 10 JAV dolerių per valandą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ikimokyklinis ugdymas nėra remiamas, tačiau nuo ketverių metų vaikai pradeda lankyti valstybines mokyklas, kurios veikia nuo 8 iki 14 valandos, todėl vaiką atvesti ir pasiimti turi suaugęs žmogus. Užtat dažnai šeimos turi samdyti aukles, kurios būna visą dieną, išleidžia ir pasiima vaiką, juo rūpinasi ir dažnai gyvena šeimose.
„Kai parašiau apie lietuvišką darželį savo draugėms Amerikoje, jos negalėjo patikėti ir liepė man likti Lietuvoje“, – juokiasi moteris.
