aA
Šiandien nuo streso nėra apsaugoti jau ir darželinukai. Jei pozityvus stresas gali paskatinti vaiką veikti ir mokytis, būti produktyvesniam, pernelyg didelė įtampa trikdo kasdienę veiklą, gali neigiamai atsiliepti atžalos sveikatai: paskatinti širdies ligas, cukrinį diabetą, priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, depresiją ir kt.
© Shutterstock nuotr.

Kalbamės su psichoterapeute, vaikų ir paauglių psichiatre Dalia Mickevičiūte.

- Dėl ko šiuolaikiniai vaikai dažniausiai patiria stresą?

- Vaikui stresą gali sukelti bet kokia situacija, prie kurios jis turi prisitaikyti ir dėl to dažnai jaučia nerimą. Kuo vaikai mažesni, tuo labiau jų patiriamas stresas susijęs su artimiausia aplinka – šeima.
Vieni pasikeitimai susiję su vaiko raida, pavyzdžiui, broliuko ar sesutės gimimas, persikėlimas iš tėvų kambario į atskirą kambarį ar lovą, darželio ar mokyklos lankymo pradžia.

Tačiau galimos ir kitos situacijos: tėvų nesutarimai ir skyrybos, persikraustymas į kitą gyvenamąją vietą, augintinio ar artimo žmogaus netektis arba liga, skurdas, fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta arba apleistumas, kurio nors iš tėvų (ar abiejų) psichikos sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Suprantama, kad šie įvykiai gali nutikti bet kokio amžiaus vaikams. Augančio vaiko akiratis plečiasi, atsiranda naujų iššūkių, su mokykla susijusių rūpesčių – santykiai su bendraamžiais, mokytojais.

- Ne mažiau įtampos kelia ir per dideli tėvų reikalavimai?

- Ne tik švietimo programa ir mokytojai, bet ir tėvai reikalauja iš vaikų, kad jie kuo geriau ir daugiau mokytųsi. Vaikai pradeda jausti įtampą, kai susiduria su per dideliais lūkesčiais ir jaučiasi negalintys jų išpildyti.

Šiuolaikinių vaikų dienotvarkės būna perpildytos įvairiomis veiklomis, būreliai tampa ne būdu atsipalaiduoti, o priemone siekti tam tikrų užsibrėžtų tikslų –gražiausiai piešti, geriausiai bėgti ir kt.

- Kalbėdami apie stresą turbūt neišvengsime ir naujųjų technologijų įtakos?

- Naudodamiesi internetu, kuris lengvai pasiekiamas ne tik kompiuteriu, bet ir planšete ar išmaniuoju telefonu, vaikai anksti susiduria su erotika ir smurtu. Tai sustiprina išgyvenamą įtampą. Be to, internetas – terpė patyčioms – nemalonių žinučių ar komentarų rašymas, nuotraukų siuntimas – didžiulėje auditorijoje plisti. Ir tai vaikams gali kelti tikrą siaubą.

Vaikų stresui turi įtakos ir miego stoka. Tyrimai rodo, kad trečdalis vaikų neišsimiega dėl namų darbų ruošimo ir užklasinės veiklos. Be to, trys iš keturių vaikų savo kambaryje turi bent vieną elektroninį prietaisą. Vadinasi, miego trukmė sutrumpėja maždaug valanda. Net ir nedidelė miego stoka paveikia vaiko atmintį, mąstymą bei nuotaiką.

Be to, reikėtų prisiminti, kad vaikui išgyvenant kokį nors stresą jis tampa jautresnis ir mažiau atsparus kitiems iššūkiams. Todėl, jei tik įmanoma, reikėtų pasirūpinti, kad visa kita atžalos gyvenime vyktų kuo ramiau.

Pavyzdžiui, nesutariant tėvams vaikas gali jautriau reaguoti į tai, kas, atrodytų, nėra taip aktualu, – karus ar gamtos nelaimes kur nors kitame žemyne, apie kuriuos girdi per televiziją ar perskaito internete.

- Pats vaikas gali nesuprasti, kad patiria stresą. Kaip tai pastebėti tėvams?

- Apie vaiko patiriamą stresą galima įtarti tuomet, kai žinoma, kad vaikas susidūrė su sudėtingomis, emociškai stipriai veikiančiomis aplinkybėmis. Tą parodyti tėvams gali ir atsiradę tam tikri fiziniai ir (arba) emociniai simptomai. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 72 proc. vaikų galima nustatyti elgesio ir emocijų simptomų, susijusių su patiriamu stresu, o 62 proc. vaikų pasireiškia fiziniai požymiai.

Verta žinoti

Fiziniai simptomai vaikui patiriant stresą:

pablogėjęs apetitas ar kitokie valgymo įpročių pokyčiai;
pilvo, galvos skausmai;
prasidėjęs ar atsinaujinęs šlapinimasis į lovą;
miego sutrikimai;
mikčiojimas;
kiti fiziniai simptomai, vaikui nesergant jokia somatine (kūno) liga.

Emociniai ir elgesio simptomai:

nerimastingumas, kuris gali pasireikšti piršto čiulpimu, nagų kramtymu, plaukų pešiojimu, odos krapštymu;
negalėjimas atsipalaiduoti;
naujai atsiradusios ar atsinaujinusios baimės;
perdėtas prisirišimas prie artimųjų, nenorėjimas jų paleisti iš savo akiračio;
klausinėjimas;
dirglumas, pyktis, agresyvus elgesys, patyčios iš kitų vaikų;
verksmingumas, zirzimas;
sunkiai suvaldomos emocijos;
užsispyrimas, nepaklusnumas;
grįžimas į būdingą jaunesniems vaikams elgesį;
nenoras dalyvauti šeimos ar mokyklos veikloje;
vengimas bendrauti su bendraamžiais;
pablogėję mokymosi rezultatai.

Kaip padėti atžalai įveikti stresą?

Pasirūpinkite, kad vaikas namuose jaustųsi saugus. Tam padeda pastovi, jam įprasta ir suprantama dienotvarkė, kai atžala žino, ko ir kada galima tikėtis. Taip pat pasistenkite vaikams girdint apie savo rūpesčius kalbėti saikingai ir kaip įmanoma pozityviau, pastebint, kad net ir tuomet, kai kurį laiką yra sunku, galima rasti naujų sprendimų.

Jeigu skiriatės ar tarpusavyje nesutariate, stenkitės, kad atžalos dėl to kaip galima mažiau nukentėtų. Skyrybos visada yra skausmingas patyrimas, todėl neapsunkinkite jo dar labiau.

Stenkitės neigiamai neatsiliepti apie (buvusį) partnerį, išlikite neutralūs, neverskite vaiko pasirinkti kurią nors pusę ir nesiekite formuoti jo nuomonės, kad (buvęs) partneris yra kažkuo netinkamas.

Stebėkite, kokią informaciją vaikas gauna iš aplinkos. Pasirūpinkite, kad jis kuo mažiau girdėtų apie karą ar jo grėsmę, terorizmą ar katastrofas. Prireikus pasikalbėkite apie tai, siekdami išsiaiškinti, ką vaikas išgirdo ir ką suprato, nuraminkite jį. Geriausia, jeigu atžalą per televiziją ar internetą pasiekianti informacija būtų kuo pozityvesnė.

Nepamirškite, kad vaikams stiprių išgyvenimų gali sukelti tai, kas suaugusiųjų akimis atrodo smulkmena. Nenuvertinkite jo jausmų, parodykite supratimą.
Pasirūpinkite, kad vaiko mityba būtų taisyklinga ir kad jis turėtų pakankamai laiko pailsėti.

Raskite laiko kasdien pabūti dviese su vaiku. Tai suteiks galimybę pasikalbėti apie jo patiriamą įtampą, jei tam bus pasiruošęs, arba tiesiog praleisti kartu laiką. Net jeigu ir nekalbėsite apie svarbius dalykus, galite tuo metu kartu pažaisti ar nuveikti ką nors smagaus – tai vaikui irgi padės pasijusti geriau.

Stenkitės vaiką dažniau paskatinti, pagirti už tai, kas jam pavyko, užuot taikius bausmes. Jei vaikui sunkiau sekasi padaryti net ir tai, kas anksčiau ėjosi gerai – stenkitės jį įtraukti į tokias situacijas, kuriose jam pavyktų.

Pasirūpinkite, kad vaikas galėtų rinktis ir tokiu būdu pajustų, kad jis kažką savo gyvenime kontroliuoja – tai leis jam labiau pasitikėti savo jėgomis.

Paskatinkite vaiką reguliariai sportuoti, pasivaikščioti, plaukioti baseine, šokti ir kt.

Jeigu pastebite, kad streso simptomai užsitęsė, o vaiko būklė nelengvėja – kreipkitės pagalbos į vaikų ir paauglių psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

NT mokesčio mokėtojų paieškos parlamente: mokėsiu, ir daug

Dalis tarp turtingiausių šalies politikų patenkančių Seimo narių net nebando išsisukinėti ir...

Pinigai teka į NT: įspūdingai išaugo turinčių 5 ir daugiau butų skaičius

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie turi ne po vieną butą, bet ir po du, tris ar net penkis ir...

JAV turtuoliai ir jų mokesčiai: artėjant rinkimams – klausimas kaip ir kodėl iš jų paimti daugiau

„ The New York Times “ neseniai paskelbė dramatišką infografiką, rodantį, kad nuo šeštojo...

Pro serbų palengvėjimo atodūsius – lietuvių abejonės dėl „nelegalaus“ varžovų įvarčio (6)

Metų laikai keičiasi, o Lietuvos rinktinės taškų aruodas išlieka toks pat tuščias lyg...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (294)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

Dėl storo debesų sluoksnio šiluma mažės (4)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Naktis numatoma nepastoviai...

Nužudytas 22-omis bausmėmis iki gyvos galvos nuteistas pedofilas: tvirkino 200 vaikų, vaizdus platino internete (6)

2016 m. Richardui Huckle‘ui buvo skirta 22 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės už 200...

Naktiniame bare apsvaiginta mergina kreipėsi į kaunietes: būkite atsargios (95)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie neseniai viename Kauno naktiniame...

„Partizan“ strategas piktai reagavo į klausimą apie Landale'ą: nematau prasmės apie jį kalbėti (3)

Belgrado „Partizan“ į Vilnių atvyko su buvusiu vietos publikos numylėtiniu Artiomu...