„Šiųmetinio konkurso sąlygose bus numatyta vienodai remti vaikus, nepriklausomai nuo šeimų turtinės padėties, be to, mokinių vasaros poilsiui vyriausybė skyrė dvigubai daugiau lėšų – 10 mln. litų“, - DELFI sakė specialistas.
Lietuvos vaikų jaunimo laisvalaikio asociacijos prezidento Valdo Jankausko nuomone, tai – ne pinigų kiekio, o racionalaus panaudojimo ir keistinos finansavimo sistemos klausimas.
„Pirmiausia valstybė turėtų kiekvienam vaikui garantuoti konstitucinę teisę į poilsį, o tai reiškia – „biedni“ esame ar turtingi, kiekvienam vaikui turėtume skirti atskirą vasaros poilsio krepšelį. Taip yra Estijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse“, - DELFI sakė Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovas.
Kelialapis kainavo iki 450 litų
R.Rimgailos teigimu, vyriausybės padvigubintu finansavimu vaikų vasaros poilsiui šiemet galės pasinaudoti ne tik socialiai remtinos šeimos, tačiau kokią dalį stovyklos kainos apmokės ministerija – dar neaišku.
„50 procentų ar mažiau, dar sprendžiama. Tačiau tai tikrai nebus šimtaprocentinis finansavimas, nes prie vaikų vasaros poilsio turėtų prisidėti ir savivaldybės, ir tėvai“, - sakė R.Rimgaila.
Jei visi mokiniai sumanytų pasinaudoti teise į poilsį, šiemet kiekvienam tektų po 20 litų paramos. Kad tai tiesa, galima įsitikinti atlikus paprastą aritmetinį veiksmą – vasaros poilsiui skiriamus pinigus padalyti iš maždaug 500 tūkst. mokinių. Anot ministerijos, tiek Lietuvoje yra moksleiviško amžiaus vaikų.
Pernai kelialapio kaina į 10-14 dienų stovyklą svyravo nuo 165 iki 450 litų. Akivaizdu, jog kelis vaikus turinčiai vidutinei Lietuvos šeimai tokią sumą skirti stovykloms – prabanga. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais vidutinės namų ūkio pajamos vienam asmeniui per mėnesį siekė 653,7 lito, išlaidos – 641,8 lito.
Rūšiuoti vaikus – neteisinga
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, vaikų poilsio ir užimtumo politika iš tiesų orientuota tik į nedidelę dalį mokinių o tai - neteisinga.
„Vasaros poilsio ir užimtumo problemos turėtų būti sprendžiamos vadovaujantis principine nuostata, kad neformalus švietimas būtų prieinamas visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, nepriklausomai nuo socialinės padėties, - pabrėžė kontrolierė.
Kita vertus, tarnyba siūlė apsvarstyti ir tėvų galimybę prisidėti prie savo vaiko vasaros poilsio, užimtumo paslaugų apmokėjimo bei valstybės įsipareigojimus investuoti į kiekvieno vaiko neformalaus ugdymo organizavimo stiprinimą, įvedant vaiko neformalaus ugdymo krepšelį.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos inicijuotas tyrimas parodė, jog valstybė iki šiol nėra sukūrusi kontrolės mechanizmo, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų, kai vienas vaikas ne kartą pasinaudoja valstybės garantuojamomis lengvatomis - ilsisi keliose stovyklose, atimdamas tokią galimybę iš kitų.
Kaip rodo patirtis ir statistinių duomenų analizė, daugelį metų mažintas vaikų vasaros užimtumo bei stacionarių stovyklų veiklos finansavimas, privatizavimo procesai turėjo itin neigiamas pasekmes paslaugų kokybei, apimtims ir įvairovei.
Labiausiai nuskriausti biržiečiai
Stacionarios stovyklos nepajėgios aptarnauti visų norinčių stovyklauti vaikų. Be to, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kasmet gauna vis daugiau skundų dėl jų paslaugų kokybės, netinkamai organizuotos stovyklų veiklos, stacionarių vaikų poilsio stovyklų likvidavimo ir pan.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, iš maždaug 500 tūkst. vaikų pernai vasarą stovyklavo kiek daugiau nei 100 tūkst., iš jų 62 tūkst. – socialiai remtini.
Vaikų vasaros poilsiui valstybė skyrė 4,7 mln. litų. Prie vaikų vasaros poilsio neprisidėjo Akmenės ir Neringos savivaldybės, daugiausia lėšų skyrė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybės.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos žiniomis, 2005 metais vasarą buvo užimta apie 11,4 proc. Lietuvos vaikų, daugiausiai Šalčininkų rajono savivaldybėje (48 proc.), Rietavo (28,5 proc.), Kupiškio (27 proc.), Kelmės (25 proc.), mažiausiai – Biržų (3,8 proc.), Birštono (4 proc.), Lazdijų (4 proc.), Pagėgių (5,5 proc.) savivaldybėse.
Populiariausia vaikų vasaros užimtumo forma - dieninės stovyklos. Kaip paaiškėjo, vaikai pirmenybę teikia visai ne joms, o turistinio pobūdžio stovykloms, tačiau palapines, miegmaišius ir kitą turistinę „amuniciją“ turi reta ugdymo įstaiga, todėl jų ypač stinga.
Stovyklos brangs
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės duomenimis, iš 1990 metais Lietuvoje buvusių maždaug 300 stacionarių stovyklų pernai buvo likę 38.
Kodėl jos uždarinėjamos, kur Lietuvos vaikai stovyklaus šiemet, ir kiek kainuos jų vasaros poilsis DELFI teiravosi Lietuvos vaikų jaunimo laisvalaikio asociacijos prezidento V.Jankausko.
DELFI: Pakliūti į stacionarią stovyklą netgi turint pinigų nelengva. Kodėl jos uždarinėjamos?
V.Jankauskas: Tris mėnesius veikiančios vaikų vasaros stovyklos neturi galimybių pačios išsilaikyti, o valstybės spaudimas daryti kuo pigiau ir kuo daugiau, kerta per kokybę.
Stovyklaviečių bazės kainuoja, jos turi būti išlaikomos, nes nuo sovietmečio laikų niekas nedaryta, taigi, tam reikalingos pakankamai didelės investicijos.
Kita vertus, pajūrio stovyklos visada bus interesų lauke. Už šiandien gana pigiai kainuojančią stovyklą verslas gali nebrangiai ką nori pasidaryti ir tai – visai natūralu.
DELFI: Šiemet stovyklos brangs ar pigs?
V.Jankauskas: Kad nebus pigesnės, tai faktas. Kad ir kaip suktumeisi, infliacija padidėjo, sąnaudos maistui, kurui išaugo. Jeigu stovyklos bus pigesnės, kris kokybė, nes ir taip pelno iš vasaros poilsio organizavimo niekas neturi.
Negalėčiau prognozuoti, kiek jos brangs, bet statistika rodo, kad stovyklos kasmet po truputį pabrangsta.
DELFI: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė palaiko siūlymą įvesti kiekvienam mokiniui skiriamą vasaros poilsio krepšelį. Ar dėl to jau deramasi su Švietimo ir mokslo ministerija?
V.Jankauskas: Siūlymai stringa. Ministerija į tai žiūri gana biurokratiškai ir nori pasidėti pliusą - neva įvedė krepšelį neformaliam mokinių ugdymui, tačiau tas 14 litų vienam vaikui problemos neišspręs.
Liūdniausia tai, kad ministerijai neformalus ugdymas ir papildomas laisvalaikis – vienas ir tas pats. Iš čia ir kyla visos problemos.
Tačiau turime stiprų palaikymą iš Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R.Šalaševičiūtės, prezidentūros, tad šią savaitę rengiame konferenciją, kad atkreiptume dėmesį į vaikų vasaros užimtumo problemas.
Įvedus krepšelį atsirastų rinka. Dabar valdžios kontroliuojamoms-steigiamoms-nesteigiamoms stovykloms, projektų administravimui skiriamos didžiausios lėšos. O įvedus krepšelį atsirastų naujų stovyklaviečių, žmonių, naujų idėjų, galėtų laisviau dirbti nevyriausybinės organizacijos.
DELFI: Jūsų nuomone, turėtų būti trys krepšeliai – mokinio, neformaliam ugdymui ir vasaros poilsiui?
V.Jankauskas: Vaiko vasaros poilsiui turi būti skirtos tikslinės lėšos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jos yra mokinio krepšelio dalis. Kai ateina birželis, mokytojas su visa klase keliauja į stovyklas, už kurias yra sumokama. Galimi ir kiti vasaros užimtumo finansavimo būdai, tačiau svarbiausia, kad tomis lėšomis galėtų pasinaudoti kiekvienas vaikas.
DELFI: Pas mus, jei tėvai pasirūpina ir turi galimybių, tai vaikas poilsiauja stovykloje...
V.Jankauskas: O jei vaikas nėra socialiai remtinas arba neturi specialių poreikių, iš valstybės nelabai ką gauna.
Vis dėlto, nepakeitus sistemos didesnė dotacija padarys tik žalą, nes šiandien ir tie pinigai, kurie skiriami vaikų poilsiui, mano nuomone, ne visai teisingai administruojami.
Neparuošus rinkos ir paslaugos gavėjų, pasitenkinti didesniu finansavimu būtų neteisinga, nes lygiagrečiai turi būti tvarkomi ir konstituciniai vaiko poreikiai. Įstatymuose aiškiai parašyta, kad kiekvienas turi teisę į poilsį, o ne tik išskirtiniai.
Ši teisė nerealizuojama. Nekalbant apie tai, kad ministerijos pokalbiuose teigiama, jog stovyklavimas užsienyje – iš viso prabangos dalykas. Tačiau, mano nuomone, tai – tik požiūrio klausimas.
DELFI: Jeigu būtų įvestas vasaros poilsio krepšelis, vaikai galėtų rinktis stovyklas netgi užsienyje?
V.Jankauskas: Kuo daugiau vaikų turės galimybę bendrauti su bendraamžiais užsienyje, tuo greičiau mes pradėsime kilti iš duobės.
Aišku, vaikai turi turėti teisę rinktis iš visų stovyklų. Kiek truks – galės prisimokėti, tačiau jau turės pradinę sumą ir šeimos galės pačios spręsti, kur jų vaikams geriau.
DELFI: Ministerijos atstovai teigia, jog vasaros poilsiui skiriamą finansavimą Vyriausybė padidino dvigubai, todėl turiningai pailsėti galės daugiau vaikų.
V.Jankauskas: Atvirai pasakius, nelabai suprantu, ką jie ten perskirsto. Klausimas, kokiu būdu vasaros poilsiui skiriamos lėšos pasieks kiekvieną vaiką? Kiek suprantu, tai vyks per biurokratinę sistemą, nes be informacinės sistemos sukūrimo to neįmanoma padaryti.
Mano požiūriu, tų pinigų administravimas kainuoja ne tik daug pinigų, bet ir laiko, žmonių darbo. O ką tai duoda?
Keli ekspertai gauna keliolika šimtų programų ir nutaria, kurias finansuos. Kam to reikia? Geriau įvesti stovykloms tam tikrus standartus ir, žinodamos, kiek valstybė prisideda prie vasaros poilsio, šeimos pačios pasirinks joms patinkančią stovyklą.
Gali nerinkti, bet renka mokesčius
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, mokinių vasaros poilsiui ir užimtumui organizuoti reikia apie 15 mln. litų, t.y. 3 kartus daugiau negu skirta praėjusią vasarą.
Viena didžiausių kliūčių vaikų stacionarių stovyklų veiklai bei plėtrai - finansinės investicijos veikiančių stacionarių stovyklų infrastruktūrai renovuoti, naujoms stacionarioms stovykloms įkurti, išlaikyti ir tinkamai paslaugų kokybei užtikrinti.
R.Šalaševičiūtės nuomone, prie šių problemų sprendimo privalo prisidėti ir valstybė, ir savivaldybės, kurios, pavyzdžiui, galėtų tapti stovyklų dalininkėmis ar pan.
Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija – neinvestuoti į vaikų vasaros poilsiui pritaikytą infrastruktūrą, nes tai ekonomiškai netikslinga.
Finansų ministerija, atsakydama į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės paklausimą, pažymėjo, kad stacionarių vaikų stovyklų atleidimo nuo nekilnojamojo turto bei žemės mokesčių klausimus būtų galima spręsti savivaldybių lygiu.
Pagal įstatymus savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti mokestį už valstybinės žemės sklypų naudojimą arba visai nuo jo atleisti stovyklas.
